LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Rokiškio rajone nuo birželio 28 d. paskelbus ekstremalią situaciją dėl sausros, po kelių dienų ekstremali padėtis paskelbta valstybiniu lygiu.
r vos po dienos kitos sulaukėme lietaus, penktadienį – gausaus. Tačiau Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė–Datkūnienė sako, kad žala jau padaryta, joks lietus jos nebeatitaisys. Net jei ir stipriai lytų. „Šiemet grūdai subrendo anksčiau nei įprasta. Po savaitės dviejų prasidės javapjūtė – kombainai išvažiuos į laukus. Tad dabar prasidėjęs lietus derliaus nebeišgelbės, na, kažkiek išbrinkins grūdus, bet tik tiek“, – pastebi L. Meilutė–Datkūnienė.
Nuostoliai išaiškės rudenį
L. Meilutė–Datkūnienė sako, kad dėl sausros patirtų rajono ūkininkų tikslių nuostolių kol kas pasakyti neįmanoma, bet preliminariais skaičiavimais grūdinių kultūrų derlius 30–50 proc. bus mažesnis. „Jau pavasarį matėsi, kad, nors ir gerai sudygusio, žieminio pasėlio varpose mažai grūdų, o prasidėjusi sausra situaciją tik blogino.
Nuostolius skaičiuoja ir gyvulininkystės ūkiai – pirmoji žolė buvo menka, o atolas irgi prastas. Plika akimi tai matyti“, – teigia Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė. Be to, rajone net ir retkarčiais nulijęs lietus laistė ne visus laukus. „Lijo labai netolygiai – kam kliuvo, o kam ir ne. Ypač mažai lietaus gavo Jūžintų, Kamajų, Obelių seniūnijos, kuriose ir taip žemė prastesnė. Vis dėlto sausra palietė visą rajoną, todėl ekstremalios situacijos skelbimas buvo būtinas tam, kad dėl įsipareigojimų nevykdymo ūkininkams nebūtų taikomos sankcijos“, – sako pašnekovė.
Beveik viską sėjo antrą kartą
Nuo sausros nukentėjo ir daržininkystės ūkiai. Rokiškio rajono ūkininkė Zoja Šukienė sako, kad sekasi tikrai nekaip. „Labai trūko lietaus. Aišku, dabar lietaus sulaukėme, tai gal situacija pasitaisys. Bet iki šiol tikrai vargom. Ne taip seniai antrą kartą teko sėti morkas, iš pirmo karto neišdygo nei moliūgai, nei cukinijos. Ridikėlius ir špinatus, kurių pasėjom po keliolika arų, teko užarti – iš karto ėmė žydėti, nes labai trūko drėgmės.
Net rūgštynės lapų nesuformavo, tik žiedyną. Bandėm daržoves gelbėti – naktimis purkšdavome vandeniu. Iš ryto dar matydavosi drėgmė, bet vos po valandos kitos – viskas išgaravę, žemė dulka“, – apie patirtus vargus pasakoja Z. Šukienė. Pasak ūkininkės, kol kas galima pasidžiaugti tik bulvėmis, kurios jau žydi, ir neblogai atrodančiais burokėliais.
„Gerai sudygo ir agurkai, tačiau jie vis dar „medituoja“, nelabai linksmai atrodo. Kopūstines kultūras šiemet labai puola kenkėjai. Niekada taip anksčiau nebūdavo. Jau pernai trūko drėgmės, bet šiais metais situacija tikrai blogesnė, gal ne visur, bet mūsų žemes lietus vis aplenkdavo, debesys nukeliaudavo tai į vieną, tai į kitą pusę, o mums kliūdavo keli lašai“, – sako Vabolių kaime su vyru Vytautu ūkininkaujanti Z. Šukienė. Antra vertus, ūkininkė baiminasi, kad prapliupus smarkiam lietui, daržovės nebūtų išguldytos. „Stichijų tikrai nereikia, bus dar blogiau“, – teigė Z. Šukienė.
Šuliniuose vis dar trūksta vandens
Nors ir sulaukėme lietaus, to neužtenka, kad prisipildytų šuliniai. Pasak L. Meilutės–Datkūnienės, ateidavo vis daugiau žinių, kad žmonėms ima trūkti vandens ne tik šachtiniuose šuliniuose, bet ir gręžiniuose.
„Rajone ėmė trūkti geriamojo vandens“, – konstatuoja pašnekovė. Ar lietus situaciją pakeitė? Tervydžių kaime gyvenantis Linas Jakubonis geriamojo vandens šulinyje stokoja jau antri metai. Pasak jo, lietus šulinio kol kas tikrai nepripildė, reikia ilgesnio lietingo periodo. „Bet aš dar kažkiek po puskibirį pasisemiu, žinau, kad kitiems dar blogiau, šuliniai visiškai tušti“, – sakė L. Jakubonis.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas tą faktą patvirtino. „Ir mus pasiekia kalbos, kad šuliniuose ima trūkti vandens. Seniūnus įspėjau atkreipti į tai dėmesį, todėl raginu gyventojus informuoti savo seniūnijas apie vandens trūkumą.
Jei situacija darysis tokia, kad seniūnijos nebegalės spręsti vandens problemų savo jėgomis, organizuosime pagalbą centralizuotai. Pablogėjus situacijai, neatmetame galimybės, kad šulinius papildytų „Rokiškio vandenys“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius ir pridūrė, kad Rokiškio mieste, laimei, problemų dėl vandens tiekimo nėra.
Vasaknų tvenkiniai – vos gyvi
Praėjusią savaitę Jūžintų seniūnijoje įsikūrusiuose „Vasaknų“ žuvininkystės tvenkiniuose nelinksmą situaciją fiksavo savivaldybės žemės ūkio specialistai. „Baisus vaizdas“, – sakė „Vasaknų“ žuvininkystės tvenkinių Rokiškio padalinio vadovas Gintautas Malevičius. Anot pašnekovo, kai kuriuose tvenkiniuose likę tik 10 proc. vandens, kitur vandens lygis dvigubai sumažėjęs.
„Tokios situacijos dar nėra buvę. Pernai irgi turėjome problemų, tačiau tikrai ne tokio lygio, susitvarkėme, bet šiais metais situacija kur kas blogesnė“, – teigė pašnekovas. Visiškai nusekus vandeniui, tvenkiniuose žuvims ima trūkti deguonies, maisto, jos nebeauga. „Nuostolius skaičiuosime, kol kas negaliu pasakyti“, – sako G. Malevičius.
Gal jau verta ruošti pintines grybams? Kaip „Gimtąjį...“ informavo Valstybinės miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio vadovas Kęstutis Skvarnavičius, mūsų rajono miškuose situacija tikrai ne pati blogiausia – fiksuojamas 3–ios klasės gaisringumas, kai tuo tarpu pas kaimynus, Kupiškio rajone, pačios aukščiausios – 5-os klasės. „Nors ir pradėjo lyti, bet atsipalaiduoti negalima – gyventojai miškuose turi būti budrūs ir atsargūs, gaisrų pavojus išlieka“, – teigė K. Skvarnavičius. Paklaustas, gal jau galima ruošti grybams pintines, K. Skvarnavičius pajuokavo: „Miškininkai neturi laiko grybų ieškoti, bet, kiek žinau, patyrę grybautojai jau kažką randa.“
Tikėtis kompensacijų – neverta
Į klausimą, kokią naudą ūkininkams duoda sausros paskelbimas nacionaliniu lygiu, L. Meilutė–Datkūnienė atsakė, kad, turbūt, pats svarbiausias dalykas – nebūtų taikomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą. „Jeigu ūkininkas mato, kad dėl sausros padarinių negalės įvykdyti įsipareigojimų, jis turi informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą.
Sankcijos tikrai neturėtų būti taikomos, jei būtų kitaip, siūlau ūkininkams kreiptis į mus – tuomet bendromis jėgomis spręstume problemas“, – sakė Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė. Tačiau kompensacijų už patirtus nuostolius neverta tikėtis. „Žemės ūkio ministras aiškiai pasakė – jokių papildomų išmokų ar kompensacijų nebus.
Europos Komisija neketina tam skirti pinigų – sausros padarinius jie traktuoja kaip draudiminį įvykį. Kas lieka? Nacionaliniai fondai. Bet juose yra tik tiek pinigų, kiek yra. Jeigu dengsim sausros nuostolius, nebeliks kitoms reikmėms.
O ar tie keli eurai ūkininkams ką nors reiškia? Juk išmoka labai nedidelė – prasideda, berods, nuo 8 eurų. Be to, ir žalos atlyginimo metodika neveiksminga – tą parodė pernai metų patirtis. Tie, kurie patyrė didelę žalą, negavo nieko, o nukentėję mažiau – gavo, nes turėjo deklaruotų gyvulių, tarkim, karvutę ar vištų. Dėl šios metodikos peržiūrėjimo jau pateikėm siūlymus“, – komentavo L. Meilutė–Datkūnienė.
Stabdo drakoniškos draudimo sąlygos
Paklausta, gal tuomet ūkininkams vertėtų drausti savo pasėlius nuo sausros padarinių, L. Meilutė–Datkūnienė atsakė, kad gal ir vertėtų, jeigu Lietuvoje būtų tam sąlygos. „Šie metai apskritai pirmieji, kai galima Lietuvoje drausti pasėlius nuo sausros.
Mūsų rinkoje yra tik vienas draudėjas, todėl ūkininkai neturi iš ko rinktis, o draudimo sąlygos labai nepatrauklios, todėl visoje Lietuvoje tėra apsidraudę devyni ūkininkai“, – komentavo pašnekovė ir pridūrė, kad situaciją galėtų išspręsti šioje srityje atsiradusi konkurencija.
Spartėjanti klimato kaita verčia peržiūrėti ūkininkavimo prioritetus Kaip teigia L. Meilutė–Datkūnienė, su ūkininkavimui nepalankiomis sąlygomis susiduria ne tik Lietuva. „Stichijos talžo visą Europą, pasaulį. Klimato kaita kur kas spartesnė, negu buvo prognozuota, nes mes negailestingai naikiname gamtą. Ir tai verčia peržiūrėti ūkininkavimo prioritetus.
Kitame programiniame laikotarpyje prioritetai bus teikiami nebe išmokoms, o ūkininkavimo krypties keitimui. Ūkininkai bus skatinami pereiti prie tausojančios žemdirbystės, mažiau naudoti chemijos, mineralinių trąšų, daugiau – organikos. Dabar dirvožemis labai nualintas, ypač vidurio Lietuvoje. Taip pat bus skatinama gyvulininkystė, ūkio diversifikacija, ieškant alternatyvų pagrindinei veiklai“, – sako Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.
Rasa Keliuotytė, „Gimtasis Rokiškis“
