Kęstučio Kadūno nuotr.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai sako per karantiną dėl prastovų patyrę materialinę žalą, todėl norėtų kompensacijų. Kai kurie parlamentarai mielai sutiktų jas skirti, nes tai – gausus rinkėjų ratas (apie 40 tūkst. žmonių). Kiti akcentuoja, kad tokie žemdirbiai nemoka nei socialinio draudimo, nei gyventojų pajamų mokesčių, todėl valstybės paramos nenusipelno. Juo labiau kad pastarieji seimūnai abejoja ir dėl to, ar žala iš tiesų buvo patirta.

Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitete ketvirtadienį vyko arši diskusija dėl komiteto vicepirmininko „valstiečio“ Tomo Tomilino siūlymo. Jo esmė yra tokia: kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo turi teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, jeigu jo žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV), o kai kuriems turėtų būti mokama periodinė 200 eurų išmoka.

Pasak T.Tomilino, stambesni ūkininkai dėl karantino gavo arba gaus išmokas, nes jie traktuojami kaip dirbantys savarankiškai. Tuo metu smulkesnieji tokio statuso neturi, todėl ir į kompensacijas nepretenduoja. O tokių yra apie 40 tūkst. Tai esą yra neteisinga, nes nuostolių dėl prastovų neva patyrė visi žemdirbiai. Anot T.Tomilino, vienkartinė 200 eurų išmoka turėtų būti išmokama tiems žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, kurie neturi darbo santykių, o kitiems turi būti mokamos 200 eurų periodinės išmokos (pustrečio mėnesio). Mat esą pirmieji dar turi galimybę į darbo paieškos išmoką, o antrieji tokios galimybės neturi.

Tačiau kolegoms T.Tomilino argumentai kėlė abejonių. Rimantas Dagys baiminosi, ar išmokos žmonių nepaskatins nedirbti, kiti nesuprato, kaip reikėtų išvengti, kad išmokos nepasiektų ir „sofos ūkininkų“, treti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės pasiteiravo, kokius mokesčius moka ūkininkai, turintys iki 4 EDV. Pasak viceministrės, jie nemoka jokių socialinio draudimo įmokų ir netgi gyventojų pajamų mokesčio, jei pajamos nesiekia 45 tūkst. eurų per metus.

Todėl dalis komiteto narių iškart kontrargumentavo: jei nemoka mokesčių, tai ir išmokų neturėtų gauti. Ginčas iš komiteto kitą savaitę turėtų persikelti į plenarinių posėdžių salę.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, „Vakaro žinių“ paklaustas, koks ūkis yra toks, kurio dydis yra 4 EDV, sakė, kad labai sunku paaiškinti dėl itin sudėtingos formulės, nes skaičiuojama viskas – valdos plotas, gyvulių skaičius, pasėliai ir t.t. Tačiau 4 EDV ūkis – maždaug 20 hektarų žemės ir maždaug 20 karvių. Paklaustas, kaip per karantiną galėjo atsirasti prastovos (negi ir karvės pakluso karantinui ir ėmė neduoti pieno?), V.Juodsnukis pareiškė, esą ir smulkieji ūkininkai produkciją gamina ne tik sau, bet ir pardavimui. O per karantiną esą pirkimai krito maždaug trečdaliu.

„Rinkos sušlubavo. Ypač smulkiesiems, nes turgeliai buvo apmirę. O kai politikai sako, kad jie nemoka gyventojų pajamų ar socialinių mokesčių… Bet jie sumoka PVM.

Komiteto nariai žaidžia nesąžiningai. Didžiausius mokesčius sumoka ne stambieji, nes PVM jie atsiima, o smulkieji, pirkdami trąšas, techniką ir kitus dalykus ir PVM nesusigrąžinantys. Be to, dalis ūkininkų turi kitus darbus ir ten susimoka socialinio draudimo mokestį. Tai kodėl iš jų reikalauti mokesčio dar ir kaip iš ūkininkų?“, – klausė V.Juodsnukis.

Tiesa, jis pripažino, kad iš dalies būtų nesąžininga mokėti už prastovas, jei žemės ūkis nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis.

„Bet visiško sąžiningumo nėra niekur“, – filosofavo ūkininkas.