Taip atrodo žieminių kviečių laukai, kuriuose išplitusios vienaskiltės piktžolės – dirvinės smilguolės.

Neįprastai šilti ir drėgni orai leidžia ilgai vegetuoti žieminiams kviečiams. Juose dėl pasikeitusių auginimo technologijų bujoja ir įvairios piktžolės. Didelį rūpestį žemdirbiams kelia vienaskiltės piktžolės, pavyzdžiui, dirvinės smilguolės. Tam, kad pasėlių piktžolėtumas sumažėtų, mokslininkai siūlo išeitį – vėlinti sėją.

Naudoja herbicidus

UAB „Atkočių agroservisas“ žieminių kultūrų sėja nevėlinama, ji visada baigiama iki spalio 1 dienos.Tačiau šios bendrovės agronomas Romas Žvikevičius neatmeta galimybės, kadateityje,besikeičiant klimato sąlygoms, sėją būtų galima vėlinti. Šiais metais bendrovė įvairių veislių žieminiams kviečiams skyrė kelis šimtus hektarų. Kalbėdamas apie ankstesnius metus, agronomas paminėjo, kad anksčiausiai žieminių kultūrų sėjos darbai buvo baigti rugsėjo viduryje. „Spalio mėnesį nieko nesėjame, tik stebime pasėlius ir kontroliuojame piktžoles“, – sakė agronomas.

R.Žvikevičius paminėjo pačiąžalingiausią,žieminių kviečių laukuosevyraujančiąpiktžolę – dirvinę smilguolę. Vienas dirvinės smilguolės augalas subrandina1–2 tūkst. sėklų, todėl nenaikinamasjis gausiai išplinta ir gali iki 30–40 proc. sumažinti derlių. „Rudenį pastebėjus šias piktžoles, pasėlius būtina purkšti herbicidais. Neretai pavasarį herbicidų jau nebereikia, bet prireikus herbicidai gali būti dar kartą panaudojami pavasarį. Darbo praktikoje pasitaikė metų, kuometherbicidaisišpurkštižieminių kviečių pasėliai neperžiemojo, bet tai buvo labai seniai“, – pasakojo agronomas.

Naudoja pavasarį

Mokslinių rekomendacijų ir optimalių sėjos terminų laikosi Ukmergės rajono ūkininkas Zenonas Vaičiulis. Jis žieminius kviečius visada sėja rugsėjo 5–25 dienomis. „Pasėliuose atsiranda įvairių piktžolių, todėl be herbicidų neišsiverčiame. Herbicidai, skirtikovai su vienaskiltėmis piktžolėmis, pavyzdžiui, dirvinėmis smilguolėmis, brangoki, juos reikia labai tiksliai ir laiku panaudoti. Jį esu bandęs rudenį, tačiau nusivyliau, todėl pasėlius nuo šių piktžolių purškiu tik pavasarį“, – sakė Z.Vaičiulis. Rudenį ūkininkas žieminių kviečių pasėliuose esančias plačialapes piktžoles purškia bendro veikimo herbicidu.

Molėtų rajono ūkininkas Andrius Arlauskas šiais metais žieminius kviečius pasėjo rugsėjo 15 dieną. Jis teigė, jog herbicidus prieš dirvinę smilguolę naudoja pavasarį. „Kartais atrodo, kad dirvinių smilguolių pasėlyje nedaug, tačiau prieš pat kūlimą jos ima ir išlenda. Todėl su šia piktžole būtina kovoti“, – teigė ūkininkas.

Atlieka eksperimentą

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Ona Auškalnienė sakė, kad piktžolių mažinimas aktualusžemdirbiams. Žieminių kviečių pasėliuose dėl pasikeitusių auginimo technologijų dažnai vyrauja vienaskiltės piktžolės (dirvinės smilguolės, peliniai pašiaušėliai ir kt.). Jos ne tik mažina derlių, apsunkina jo nuėmimą, bet ir ne visada sėkmingai būna kontroliuojamos herbicidais. Beje, pastebima, kad herbicidai, naudojami šių piktžolių kontrolei, pavasarį dažnai būna neefektyvūs dėl didėjančios naujos problemos – piktžolių atsparumo herbicidams.

Pasak mokslininkės, praktika rodo, kad piktžolių gausumas mažėjavėlinant sėją. Todėl LAMMC Žemdirbystės institute ne vienerius metus atliekamas mokslinis eksperimentas – vėlinama žieminių kviečių sėja ir stebima, kaip tai lemia žieminių kviečių pasėlių piktžolėtumo pokyčius.

Eksperimento metu žieminiai kviečiai buvo sėjami skirtingais terminais: ankstyviausia sėja buvo atlikta rugsėjo 5 dieną, o vėliausia – spalio viduryje. Šiais metais planuojama dar pavėlintisėją. Pastebima, kad anksti pasėtuose javuose, esant šiltiems ir drėgniems orams, susidaro palankios sąlygos piktžolėms dygti ir augti, todėl labai tikėtina, kad purškimo herbicidais gali prireikti jau rudenį. Vėliau pasėtuose javuose palankus piktžolių sėklų dygimo periodas dėl vėsesnių orų jau būna praėjęs, todėl piktžolių sudygsta mažiau.

Dvi medalio pusės

Paprastai žemdirbiai žieminių javų sėją yra linkę pradėti jau rugsėjo pradžioje, o herbicidų kartais nenori naudoti dėl to, kad tai papildomos išlaidos – dažnas pagalvoja: o jei pasėliai iššals?

„Prieš trejus metus ruduo buvo labai lietingas. Lijo ilgai, dėl to žemdirbiai negalėjo atlikti suplanuotų darbų. Sėjos vėlinimas tais metais visiškai nepasiteisino. Taigi, įžvelgiame ir kitą medalio pusę – nenuspėjamas gamtines sąlygas“, – karčią patirtį priminė dr. O.Auškalnienė.

Mokslininkė akcentavo, kad šie metai – palankūs žieminių kviečių sėjos vėlinimui. Skirtinguose regionuose dirvos drėgmė nevienoda: kur dirvoje pakanka drėgmės, grūdai sudygsta greitai, o kur drėgmės mažiau – dygimas gali užsitęsti. Svarbiausia, kad žieminiai kviečiai išdygtų prieš žiemą, tada jie gerai žiemos. Pastebėta, kad kai kurias metais spalio mėnesį pasėtų žieminių kviečių derlius nesumažėjo.

Viena iš priemonių

LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė O.Auškalnienė sakė, kad sėjos vėlinimas gali būti viena iš priemonių integruotai piktžolių kontrolei.

Mokslininkė paminėjo, kad Pakruojo rajono ūkininkai, kurių pasėliuose buvo išplitusios sunkiai kontroliuojamos piktžolės, pavyzdžiui, peliniai pašiaušėliai, ėmė vėlinti sėją. Pastebėta, kad vėlinant sėją pašiaušėliai,kaip ir dirvinės smilguolės,rudenį nebedygsta. Tyrimų duomenys rodo, kad smilguolės daigias sėklas subrandina, kai išdygsta rudenį.

Dr. O.Auškalnienė priminė, kad vienaskiltėms piktžolėms plisti palankus sėjomainos nesilaikymas ir neariamasis dirvos dirbimas.