LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
2020 m. LR Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vykdė ūkininkams svarbų projektą – paviešinti sėkmingai veikiančius ūkius, pasinaudojusius Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonėmis bei prisidedančius prie Europos tvarios žiedinės bioekonomikos, naudingos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai.
Pirmasis objektas, kuriame dar liepos mėnesį lankėsi ūkininkai ir konsultantai iš įvairių šalies rajonų – nuo 2015 m. Zarasų rajone, Samanių kaime, veikiantis žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“.
Kooperavimosi priežastys
Žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena“ – sėkmingos veiklos pavyzdys, tačiau kooperatyvo iniciatorius, administracijos vadovas ūkininkas Gintaris Petrėnas ūkininkams, karštligiškai ketinantiems pasitraukti iš augalininkystės ar pienininkystės ir auginti mėsinius galvijus, bando paaiškinti: „Klysta manantys, kad mėsinius galvijus tereikia nusipirkti, paleisti į savo aptvertus plotus ir daugiau nieko nereikia daryti. Iš tikrųjų – investicijos ne mažesnės nei į pienininkystės ūkius, o pajamas gauni tik po 2–3 metų. Jeigu apskritai gauni.“
Kooperatyvą įsteigė mėsinius Angusų veislės galvijus auginantys ūkininkai. Iš pradžių kooperatyve dalyvavo penki, o dabar – devyni ūkininkai. Šiuo metu devyniuose ūkiuose ūkininkai augina per 1tūkst. Angusų veislės mėsinių galvijų.
Kodėl ūkininkai įsteigė kooperatyvą?
„Jeigu nori efektyviai dirbti, tai tiesiog nespėji viskuo užsiimti, juk ne tik augini, bet ir turi ieškoti kam parduoti, kaip parduoti, kur ir kaip galvijus išvežti iš ūkio, kur skersti, kaip skerdeną paruošti, perdirbti, galiausiai yra veterinariniai reikalai. Taigi viską vienam ūkiui atlikti sunku – reikia kooperuotis“, – aiškino G.Petrėnas.
Pasirinko Angusų veislę
Ir dabar, ir ypač pradėdamas ūkininkauti G.Petrėnas daug domėjosi, kaip dirba gilesnes tradicijas turintys ūkininkai kitose šalyse. Priminsime, kad G.Petrėnas turi šiai ūkininkavimo sričiai labai svarbią specialybę – veterinarijos gydytojo.
Informacijos apie mėsinių galvijų auginimą prieš penkerius metus buvo nedaug, todėl zarasiškiai mokėsi ir iš kitų patirties, ir iš savo klaidų.
Kodėl pasirinko Angusų veislės galvijus?
„Jie geriausiai tinka. Angusus galima auginti lauko sąlygomis ne tik šiltuoju metų laiku, jie puikiai ištveria ir žiemas. Jų mėsa pripažinta kaip pati skaniausia. Šie galvijai anksti ima kaupti riebalus, o tai labai svarbu norint gauti geros kokybės jautieną – kuo ji riebesnė, tuo minkštesnė, sultingesnė“, – pasakojo G.Petrėnas.
Ūkininkai galvijus šeria tik natūraliais pašarais: vasarą – žole, o žiemą – šienu ir šienainiu.
Vartotojai vertina kokybę
„Pasirinkome Angusų veislę ir laikomės susitarimo, nes vartotojams turime tiekti ne bet kokią mėsą, o vienodos kokybės, jiems įprasto skonio produktus, kokių jie iš mūsų laukia ir tikisi“, – paaiškino G.Petrėnas.
Kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ produkcija per penkerius metus pelnė geriausią įmanomą vartotojų vertinimą.
„Tai yra geriausia reklama. Ir būtent tokį vertinimą mes labiausiai branginame, todėl dirbame labai atsakingai, nes viena klaida gali labai daug sugadinti“, – sakė G.Petrėnas.
Vieną Angusų veislės galviją kooperatyvo nariai užaugina per vidutiniškai18 mėnesių ir gauna nuo 240 iki 320 kg skerdienos. Kooperatyvas šiuo metu skerdžia po vieną galviją per parą. Atvėsinta mėsa brandinama 14 parų. Mėsai bręstant vyksta natūralūs biocheminiai procesai, subrandinta jautiena tampa minkštesnė, pagerėja jos skonis ir aromatas, ji lengviau virškinama. Visa produkcija parduodama Lietuvoje. Šviežiai išpjaustyta mėsa jau kitą dieną išvežiojama pagal užsakymus visoje Lietuvoje. Kooperatyvas Zarasuose atidarė ir nedidelę kavinę, pavadintą taip pat kaip kooperatyvas – „Sartų lankų jautiena“, kurioje galima pasimėgauti įvairiausiais patiekalais iš jautienos.
Išgyvenimo sąlyga – mokytis
Kokios galimybės prisijungti prie kooperatyvo?„Šiuo metu nebeturime galimybių priimti naujų narių. Reikėtų papildomų investicijų skersti galvijus, išpjaustyti, perdirbti mėsą, nors mūsų produkcija turi paklausą ir rinkoje turėtume galimybių realizuoti daugiau, nei realizuojame dabar“, – sakė G.Petrėnas.
LR ŽŪR surengtoje išvykoje dalyvavę ūkininkai domėjosi, nuo ko reikėtų pradėti, planuojant užsiimti mėsinių galvijų auginimu?
„Planuokite, kad vienam galvijui reikės nuo 1,5 iki 2 ha ganyklos. Optimaliausia banda – nuo 60 mėsinių galvijų. Jeigu tikitės išgyventi tik iš ūkininkavimo“, – patarė G.Petrėnas.
Ūkininkas nuolat kartojo, kad reikia įprasti, jog norintiems sėkmingai auginti mėsinius galvijus reikės nuolat mokytis. Ši LR ŽŪR surengta kelionė ir buvo skirta šiam tikslui.
„Mūsų parengto projekto tikslas – nacionaliniu mastu paviešinti skirtingose Lietuvos apskrityse sėkmingai veikiančius ūkius, pasinaudojusius KPP priemonėmis ir išsiskiriančius inovacijų, tvaraus ūkininkavimo, kooperuotos veiklos, trumposios maisto grandinės, originalių verslo idėjų, žiedinės bioekonomikos taikyme bei prisidedančius ne tik prie šalies, bet ir prie visos Europos tvarios ir žiedinės bioekonomikos plėtros, naudingos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai. Daugelio kaimų išlikimas ir jų gyvenimo kokybė šiandieninėje Lietuvoje yra veikiama įvairių veiksnių: gamtinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kt., kurie lemia žmonių pragyvenimo lygį ir kokybę. Labai svarbus ir subjektyvus veiksnys – kiekvieno kaimo gyventojo valia, noras veikti, gerinti gyvenimą, puoselėti aplinką, tačiau kaimo gyventojų aktyvumas ir galimybės spręsti vietines problemas priklauso ir nuo šalies kaimo plėtros strategijos. Valstybės skiriama pagalba vietinių iniciatyvų projektams skatina teigiamus socialinius ir ekonominius pokyčius kaimo vietovėse, todėl geruosius pavyzdžius būtina viešinti ir skleisti žinią, kaip pavyzdį ir naujas galimybes“, – sako projekto vadovė LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Švoilaitė.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
