Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seniausio cukraus fabriko ateitimi tiki ir runkelių perdirbėjai, ir augintojai

 Žinia apie Marijampolės cukraus fabriko restruktūrizaciją sukėlė nemenką sumaištį tarp žemdirbių. Jie nebežino, ruoštis pavasarinei cukrinių runkelių sėjai ar ne. Įmonės vadovai ramina, esą nerimauti neverta – jau deramasi su cukrinių runkelių augintojais dėl sutarčių šiems metams.

Įmonė restruktūrizuojama

Praėjusiais metais UAB „Lietuvos cukrus“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama leisti įmonei restruktūrizuotis. Mat tik toks procesas galėjo išgelbėti seniausią šalies cukraus fabriką.

Kaip Kauno apygardos teismui aiškino šiuo metu jau restruktūrizuojamos bendrovės generalinis direktorius Augustas Obuchavičius, nuo 2017 metų spalio nustojus galioti ES cukraus kvotų režimui, gamintojai visą pagamintą cukrų gali nevaržomai realizuoti visose ES šalyse, todėl atsirado cukraus perteklius rinkoje, kainos smarkiai sumažėjo. Be to, Marijampolės cukraus gamintojai rimtų ekonominių sunkumų patyrė ir dėl to, kad, pasikeitus rinkos sąlygoms, jiems finansų įstaigos nesutiko suteikti papildomų finansinių resursų, nepavyko susitarti su jos veiklą finansuojančiu banku,kad būtų pratęsta kredito linijos sutartis. Jis, pasitelkęs antstolius, pradėjo skolų išieškojimo procesą.

Tokia situacija įmonei tapo grėsminga, todėl „Lietuvos cukraus“ generalinis direktorius A.Obuchavičius paprašė Kauno apygardos teismo leisti įmonę restruktūrizuoti. Nors bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau jos veiklos tendencijos rodo, kad yra realių prielaidų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti. Bendrovė nuosekliai vykdo veiklą ir generuoja nuolatines pajamas, tačiau jų kol kas nepakanka visiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Taip pat deramasi su viena bendrove dėl investavimo į įmonę, tai leistų sureguliuoti finansinius srautus ir išspręsti trumpalaikes finansines problemas.

Teismas prašymą patenkino – jis konstatavo, kad esamos skolos nekeičia UAB „Lietuvos cukrus“ mokumo vertinimo. Pradelsti Marijampolės cukraus gamintojų įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės įmonės apskaityto turto vertės – turtas įvertintas 24,2 mln. eurų, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 11,1 mln. eurų.

Viliasi išlikti

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos administracijos vadovas Kastytis Patiejūnas, besidomintis tiek Marijampolės, tiek ir Kėdainių cukraus fabrikų veikla, teigė, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, restruktūrizacijos procesas paprastai pradedamas, kai įmonės, susidūrusios su sunkumais, paprašo apsaugos nuo kreditorių, kad šie įmonių visiškai nesunaikintų. Gali būti, kad ir UAB „Lietuvos cukrus“, atsidūrusi panašioje situacijoje, pasinaudojo tokia teise.

K.Patiejūno teigimu, teismui „palaiminus“ „Lietuvos cukraus“ restruktūrizacijos programą, visi Marijampolės cukraus fabriko kreditoriai (kurie buvo tuo momentu, kai teismas patvirtino restruktūrizaciją) turi susėsti prie stalo ir bandyti rasti kelią, kaip atkurti ilgalaikį įmonės mokumą.

Išgirdęs naujieną apie UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizaciją, ne vienas Sūduvos krašto ūkininkas pradėjo svarstyti – ar verta šį pavasarį sėti cukrinius runkelius, jei neliks Marijampolės cukraus fabriko?

Fabriko generalinis direktorius A.Obuchavičius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad žemdirbių nuogąstavimai dėl įmonės ateities nepagrįsti – jau pradėtos derybos su cukrinių runkelių augintojais dėl šių metų cukrinių runkelių auginimo sutarčių. „Taip pat šiuo metu yra rengiamas restruktūrizacijos planas, kuris bus pateiktas teismui tvirtinti“, – aiškino A.Obuchavičius.

A.Obuchavičius

Sezonas nenuvylė

Pasak ilgamečių cukrinių runkelių derlių vertintojų, pernai šie cukringi augalai subrandino labai nevienodą derlių. Takoskyra buvo ties Kauno rajonu. Nuo Kauno rajono į pietus – Suvalkijoje – runkeliai buvo ne tik saldūs, švarūs ir pakankamai derlingi (kai kuriais atvejais – net labai derlingi). Todėl šiame regione runkelių auginimas buvo pakankamai pelningas. O nuo Kauno į šiaurę – Kėdainių, Panevėžio rajonuose – cukrinių runkelių laukai nukentėjo nuo didelės sausros.

„Suvalkiečiai džiaugėsi prikasdami po 70–80 tonų runkelių iš hektaro, o kitur dėl sausros pavyko gauti iš hektaro vos po 40–50 tonų cukrinių runkelių. Toks menkas derlingumas didelio pelno neatneš arba dirbsi ties „nuliu“, – aiškino K.Patiejūnas.

Tai, kad pasibaigęs sezonas nenuvylė, tikino ir UAB „Lietuvos cukrus“ generalinis direktorius A.Obuchavičius. Pasak jo, iš tikrųjų praėjusieji metai buvo dėkingi Sūduvos krašto cukrinių runkelių augintojams – visą šalį alinusi sausra žalos cukrinių runkelių derliui nepadarė, nes daugelis žemdirbių juos suspėjo pasėti, kol žemėje dar nestigo drėgmės. Tad dėl ilgesnio cukrinių runkelių vegetacijos periodo ir pakankamos šilumos cukriniai runkeliai buvo itin cukringi ir švarūs. Todėl 2018–2019 metų cukrinių runkelių perdirbimo sezono metu perdirbta apie 240 tūkst. tonų saldžiųjų šaknų ir pagaminta apie 39 tūkst. tonų cukraus.

Bankrotas – blogiausias kelias

Sigutis Jundulas Marijampolės LŪS

Sigutis Jundulas, Marijampolės krašto ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas

„Arvi“ įmonių grupei dabar sunkus metas. Tas pat ir su UAB „Lietuvos cukrus“. Niekas nenori to bankroto, reikia tikėtis, kad pavyks išsisukti. Geriau, kai įmonės gyvuoja, o ne kai jos išparduodamos „gabalais“. Tuomet nebus jokio pelningumo. Mūsų krašto ūkininkai jau turi patirties, kaip reikia kovoti už Marijampolės cukraus fabriko išlikimą: kadaise teko kelius blokuoti, kurį laiką miške pabūti. „Arvi“ tada buvo kaip gelbėtojas. Viliuosi, kad dabar ir be kelių blokadų viskas susitvarkys.

Aš beveik prieš dešimtmetį atsisakiau cukrinių runkelių auginimo. Kai ES suteikė galimybę pelningai pasitraukti iš šitos gamybos, tą ir padariau. Tie, kurie pasitraukė, gavo išmokas. Dabar dėl to tikrai nesigailiu.

Dvejonių nėra

Juozas Valaitis, Šakių rajono ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ pirmininkas

Cukrinius runkelius auginu abiem šalyje veikiantiems cukraus fabrikams, todėl net dvejonių nėra, ar pavasarį juos sėti. Nors buvome sunerimę dėl Marijampolės cukraus fabriko ateities, tačiau pirmasis atsiskaitymas su augintojais už pernai pristatytą produkciją įvyko, kaip ir buvo numatyta – gruodžio pirmomis dienomis. Kai gavome pinigus, tai labai nuramino, be to, pažadėjo po kovo 1-osios pervesti likusius pinigus.

Jeigu situacija Marijampolės cukraus fabrike pagerėtų, kai kurie mūsų krašto cukrinių runkelių augintojai nebevežtų dalies derliaus į Kėdainių fabriką, nes jiems kompensuojamos ne visos išlaidos už žaliavos atvežimą. Cukrinius runkelius tenka vežti apie 120 kilometrų, o sumoka tik už 80 kilometrų. Tad apie 40 kilometrų vežame „dykai“. Su Kėdainių cukraus fabriku esame pasirašę trejų metų sutartis, jos baigsis šiais metais, tad mes privalome jų šiemet dar laikytis. O paskui, jeigu Marijampolės fabrikas dirbs stabiliai, dauguma, kurie vežame į Kėdainius iš Šakių rajono, galvojame vežti arčiau – į Marijampolę.

 

Rekomenduojami video