Afrikinis kiaulių maras (AKM) jau skverbiasi į Žemaitiją – paskutinį šios ligos dar neapimtą Lietuvos regioną. Tikrintojų bauginami smulkieji kiaulių augintojai pyksta, kad, užuot naikinus užkrato platintojus – šernus, muštruojami kelias kriukses laikantys kaimo gyventojai. Veterinarijos specialistai pripažįsta, kad nesiseka sumažinti šernų populiacijos. Prognozuojama, kad pavasarį ji gali dar labiau išaugti.

Bijo baudų

Kovo pradžioje AKM pasiekė Joniškio rajoną. Ši liga buvo diagnozuota šernui, sumedžiotam šio rajono Saugėlaukio seniūnijos miškuose. Tai jau 34 savivaldybė, kurios teritorijoje nustatytas šernams ir kiaulėms mirtinai pavojingas virusas.

Netoli tos vietos, kur buvo sumedžiotas AKM užsikrėtęs šernas, yra vieno seniausių Lietuvoje kiaulių augintojų Algirdo Briedžio ferma. „Mes laikomės nustatytų biologinės saugos reikalavimų, tad labai nesibaiminame“, – gana ramiai veterinarijos specialistų praneštą žinią sutiko ūkininkas, dabar laikantis apie 300 riestauodegių. Anksčiau jų turėjo kur kas daugiau – apie 800.

Daugiau nerimo kyla smulkiesiems kiaulių augintojams, kuriems reikalavimai fermas aptverti tvora bei naudoti dezinfekcines priemones sunkiau įgyvendinami. O jeigu kuris laiko daugiau nei dvi paršavedes, dar privaloma tvarte įsirengti dušą. Dėl šio reikalavimo kaimo gyventojai, kurių dažnas ir namuose tokių patogumų dar neturi, anksčiau leipo juokais. Dabar nebesijuokia ir purtosi kiaulių.

„Šiandien kiaulių augintojai tapo kone valstybės priešais. Jeigu pažeisi kokius nors nurodymus, gausi baudą. Gerai, kad už kiaulių auginimą dar į kalėjimą nesodina. Kam tos bėdos, geriau pirkti lenkišką kiaulieną, nei bijoti baudų. Lenkai taip nepersekiojami, jie augins ir mums pardavinės“, – sakė vienas Aukštaitijos rajono ūkininkas, maždaug prieš metus atsisakęs kriuksių.

Atsisako kiaulių

Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas Deimantas Radžvilas tikino, kad inspektoriai, tikrindami smulkiuosius kiaulių augintojus, vadovaujasi protingumo kriterijais.

„Jeigu ūkis yra šalia miško, tvora būtina. Bet tikimybė, kad šernas pateks į gyvenvietės viduryje esančią fermą, menka. Kita vertus, patirtis rodo, kad tvoros nuo ligos neišgelbėjo. Geriausiai nuo užkrato apsaugo dezinfekcinės priemonės“, – aiškino jis.

D.Radžvilas sakė, kad visi rajono kiaulių augintojai yra aplankyti ir įspėti, jog vengtų į ūkį įsileisti pašalinių asmenų bei laikytųsi visų kitų jiems jau žinomų reikalavimų. Joniškio rajone tėra du stambesni kiaulių augintojai – be jau minėto A.Briedžio fermos, yra dar vienas stambus kompleksas. Dar gana neseniai buvo ir trečias stambesnis kiaulių augintojas, laikęs 500–600 riestauodegių, tačiau šio verslo atsisakė.

„Pernai aplankėme visus rajono kiaulių augintojus, šiam darbui pasitelkėme ir privačių veterinarijos gydytojų. Jie patikrino apie 500, o mes – per 100 kiaulių laikytojų. Mūsų tarnybos inspektoriai dar perpatikrino 46 ūkius, kurie neatitiko biologinės saugos reikalavimų. Maždaug penkiolikai skyrė įspėjimus, o du teko nubausti baudomis. Piniginių baudų nesinori skirti, geriau tuos pinigus ūkininkai išleistų dezinfekcinėms priemonėms“, – teigė D.Radžvilas.

Jis neabejoja, kad šiemet kiaulių bus laikoma mažiau. Didesnė dalis pernai šiuos gyvulius auginusių ūkininkų ketina jų atsisakyti „Mažuose ūkiuose ryškus sezoniškumas. Kaimo gyventojai kiaules išpjauna prieš Kalėdas ir Velykas, vėliau vėl perka paršiukus. Šiemet taip besielgiančiųjų bus mažiau. Tenka girdėti, kad užkrėstuose rajonuose jau tampa sudėtinga gauti paršelių“, – kalbėjo Joniškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius.

Muštruoja bobutes

„Pasirinkome saugoti ne kiaules, o šernus“, – apgailestaudamas A.Briedis ir pridūrė, kad pats ligos pavadinimas rodo, jog reikia kovoti su laukinėmis kiaulėmis, kurios platina šį virusą, tačiau pasirinkta esą kitokia taktika.

„Visiems žinoma, kad kitos valstybės tik išnaikinusios šernus nugalėjo afrikinį kiaulių marą. O mūsų šalyje kovojama su kaimo močiutėmis, kurios laiko 2–3 paršelius. Jas lengviau gąsdinti ir iš jų reikalauti, nei mažinti šernų populiaciją. Aišku, kad didesni ūkiai turi laikytis nustatytų sąlygų, bet kai muštruojame kaimo bobutes, demonstruojame labai jau menką mąstymą“, – skeptiškai kovą su AKM vertino Joniškio rajono ūkininkas.

Anot jo, sutelkus jėgas atitinkamoms tarnyboms ir susitvarkius su šernais, ligą būtų galima greičiau įveikti, bet tokių pastangų esą kol kas nematyti. Anksčiau dvigubai daugiau kiaulių laikęs ūkininkas sakė, kad jų sumažino ne tik dėl AKM grėsmės ir augintojams keliamų reikalavimų.

„Lietuvoje nėra aiškios žemės ūkio perspektyvos, viskas pamažu naikinama – neliko linų, mažėja karvių, įsileidome vokiškas ir daniškas kiaulių fermas, matyt, atveriami keliai kitų šalių produkcijai. Tokia jau mūsų politika“, – nusivylęs kalbėjo A.Briedis.

Reikalavimai sušvelnėjo

Praėjusiais metais Jonavoje įkurtos Smulkiųjų kiaulių augintojų asociacijos vadovė Jurgita Patašienė apgailestavo, kad smulkiųjų augintojų mažėja. Anot jos, tie, kurie buvo priversti išskersti savo augintines, dažniausiai nebenori bristi į tą pačią upę.

„Galima būtų teigti, kad dabar reikalavimai nebėra tokie besąlygiški, kaip buvo anksčiau. Pavyzdžiui, nėra kraštutinės nuostatos tam tikroje teritorijoje išskersti visas kiaules, jeigu kiaulių ūkyje nustatomas ligos protrūkis. Taip buvo anksčiau, tai patyrė ir Jonavos rajono žmonės. Smulkiesiems augintojams buvo liepta išpjauti kiaules, kad būtų apsaugoti aplinkui esantys stambūs kompleksai. Bet tai nepadėjo, nes nelikus kiaulių mažuose ūkiuose virusas vis tiek pateko į kompleksą“, – pasakojo J.Patašienė.

Anot jos, nuo praėjusių metų pabaigos Jonavos ir aplinkinių rajonų kaimo gyventojai gali auginti kiaules, jeigu laikosi biologinės saugos reikalavimų. Tačiau daugelis kiaules priverstinai išskerdusių žmonių jų greičiausiai artimiausi metu nebepirks ir nebeaugins.

„Lengva išnaikinti, bet sunku atkurti. Manau, nuo pat pradžių buvo perlenkta lazda ir padaryta meškos paslauga. Kai tik Lietuvoje buvo nustatyti pirmieji šios ligos atvejai, pradėtas spaudimas naikinti mažus kiaulių ūkius, nes jie esą kelia didžiausią grėsmę. Užuot aiškinus, kaip reikia saugotis ligos, liepta išskersti kiaules. Buvo padaryta klaida ir supriešinti augintojai“, – savo nuomonę išsakė J.Patašienė.

Smulkiųjų augintojų interesams ginti sukurtos organizacijos vadovė teigė, kad tarp kaimo žmonių sklando įvairios sąmokslo teorijos, esą AKM tėra viena iš žemės ūkio produkcijos gamintojų naikinimo priemonių.

„Juos galima suprasti – iš tikrųjų kaimuose padėtis labai liūdna. Žmonės priversti atsisakyti įprastos žemdirbystės veiklos ir nesupranta, kodėl taip yra. Gyventojai taip pat piktinasi, kad keliami reikalavimai kiaulių augintojams, bet tinkamai nesureguliuojama šernų populiacija“, – sakė J.Patašienė.

Vengia medžioti pateles

Veterinarijos specialistai pripažįsta, kad nesiseka sumažinti šernų populiacijos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika šiemet yra minėjęs, kad, nepaisant įvairių skatinimo priemonių, kol kas Europos Komisijos (EK) rekomenduojamas balansas tarp sumedžiojamų šernų patelių ir patinų skaičiaus nepasiektas.

Jis konstatavo, kad vyraujant tokiai medžiojimo praktikai, kai brandos sulaukusias pateles medžioti vengiama, ir esant ypač palankioms klimato sąlygoms šernų populiacija pavasarį ne tik atsikurs, bet gali net išaugti.

VMVT duomenimis, iki 2018 m. vasario 7 d. AKM laukinėje faunoje nustatyta 303 vietose – 669 šernams, iš kurių 104 sumedžiotiems ir 565 nugaišusiems.

Praėjusiais metais Lietuvoje AKM nustatytas 30 kiaulių laikymo vietų – 2 komerciniuose ūkiuose ir 28 nekomerciniuose ūkiuose. Per 2017-uosius AKM virusas nustatytas 310 šernų, be to, medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.

Už sumedžiotas šernų pateles medžiotojams skiriamos išmokos. Pernai jiems išmokėta 385 tūkst. eurų. Išmokos skiriamos ir už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. VMVT duomenimis, 2017 m. už visų šių priemonių įgyvendinimą buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Visos lėšos skirtos iš EK kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos.

Reikia susigyventi su AKM

Marius Masiulis, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas

AKM jau įsisuko ir Žemaitijoje. Į Mažeikių, Akmenės ir Joniškio rajonus virusas pateko greičiausiai iš Latvijos. Užkratas neišnyko ir Dzūkijoje, iš kur pradėjo plisti. Pirmaisiais metais Alytaus rajono savivaldybėje, kur liga nustatyta pirmiausia, šernų populiacija buvo praktiškai išnykusi dėl ligos ir intensyvaus medžiojimo. Tačiau vėliau atsigavo, ir 2017 metais buvo fiksuojama nauja viruso banga.

Per tuos metus, kai gyvename su AKM, išryškėjo tendencija, kad šernų išnaikinti neįmanoma. Kiaulių augintojams svarbiausias dalykas – griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų, kurie padeda apsisaugoti nuo ligos net tose vietose, kur AKM aktyviai plinta tarp šernų.

Kitos šalys įvairiai kovoja su AKM. Čekijoje šernus šaudė policijos snaiperiai, lenkai pasitelkė kariuomenę, tačiau norimo efekto nėra. Drastiškas šernų mažinimas, arba depopuliacija, nepasiteisino nė vienoje šalyje. Mums nereikėtų vieniems kitų kaltinti. Jeigu norime išlaikyti kiaulininkystės sektorių, turime išmokti gyventi su AKM.

Dalinis skatinimas

Vytautas Ribikauskas, Kauno rajono Medžiojamųjų žvėrių limitų nustatymo komisijos narys, medžiotojų klubo „Girionys“ prezidentas, miškininkas

Medžiotojai pagal reikalavimus kiek gali mažina šernų populiaciją, bet jų visų neiššaudysi, to neįmanoma padaryti. Be to, medžiotojai turi savo darbų, juk medžioklė nėra jų pagrindinė veikla. Taip pat reikia turėti omenyje, kad šernai neateina į kiaulių ūkius – virusą perneša žmonės.

Gerai, kad yra skatinama medžioti šernus, tačiau kai kurie apribojimai nelogiški. Išmokos skiriamos už sumedžiotas 24 mėnesių ir vyresnes šernų pateles. Tačiau visliausios yra dar jaunesnės patelės, bet už jas išmokų neskiriama. Be to, patelės amžiaus nustatymo paklaida – keli mėnesiai. Taigi tai – dalinis skatinimas mažinti šernų populiaciją.