Sveikam ir gausiam bulvių derliui užauginti svarbu sudėti tvarų pagrindą. Tam reikalingi du pagrindiniai žingsniai: gerai paruošta dirva ir kokybiška sėkla. Jeigu su pirmuoju sekasi neblogai, tai su antruoju – pažangą darome, tačiau Europos kontekste pagal sertifikuotos sėklos naudojimą smarkiai atsiliekame.

Mokslininkai rekomenduoja nepamiršti sėklą keisti kas 3-4 metus.

Atnaujinti bent kas trejus metus

Didėjant deklaruotiems bulvių plotams prekiniuose ūkiuose, proporcingai didėja ir sertifikuotų bulvių sėklų poreikis. Tokią tendenciją pastebi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atstovė Indrė Lukoševičienė pabrėždama, kad stambieji ūkiai renkasi sertifikuotą bulvių sėklą dėl sveikesnio ir gausesnio derliaus. Pasak jos, didieji bulvių augintojai kiekvienais metais ne mažiau kaip trečdalį sėklinių bulvių apsodina naujai pirkta sertifikuota sėkla. „Tokie pasėliai mažiau serga ir duoda didesnį derlių. Didžioji dalis smulkiųjų augintojų sėklą ruošiasi patys, tačiau mokslininkai rekomenduoja nepamiršti sėklą keisti kas 3-4 metus“, – pabrėžia pašnekovė.

Ilgametis bulvių augintojas Saulius Dambrauskas (Kėdainių r.) ankstyvąsias bulves po danga jau pasodino ir pirmojo derliaus tikisi pirmąją birželio dekadą. Ūkininkas skaičiuoja, kad šiemet maždaug puse bulvių sodins savo ruošta, kita pusė – sertifikuota sėkla. Augintojas užtikrintas – norint išlikti konkurencingu, investuoti į sertifikuotas bulves būtina.

Paskutiniai tarp pažangiausiųjų

Nors daugelis sutinka, kad atnaujinta sėkla gerina derliaus kokybę, mažina pesticidų sąnaudas, toli gražu nedidelė dalis bulvių augintojų sodinamąją medžiagą atnaujina taip dažnai kaip rekomenduoja specialistai. Pasak “Vfarm“ sėklininkystės ūkio Komercijos vadovė Rugilės Gikarės, statistiškai Lietuvoje sertifikuota bulvių sėkla atnaujinama tik kas 10–11 metų. „Tai yra vienas prasčiausių rodiklių tarp ES šalių, nes apie 90–95 proc. visų bulvių pasėlių yra apsodinama naudojant nesertifikuotą sėklą, tai yra nepatikrintą dėl ligų, pažeidžiant augalų veislių savininkų teises ir kitus normatyvinius aktus“, – tikina R. Gikarė.

Pašnekovės atskleidžia ir dar vieną nedžiuginantį faktą, jog nors Lietuva bendroje pasėlių struktūroje pagal bulvių plotą priklauso prie nemažai jų auginančių šalių, derlingumu atsiliekame net 1,4 – 2,7 karto nuo pažangių žemės ūkio kraštų.

Dalinasi ligomis

Mokslininkai ir ūkininkai vienbalsiai sutinka, kad padaryti pažangą kliudo ligoti bulvių pasėliai. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) duomenimis, bulvių augintojų ūkiuose vis dar dešimtimis skaičiuojami bulvių žiedinio puvinio atvejai. Pavyzdžiui, 2018 m. bulvių derliuje buvo patvirtinta 30, 2019 m. – 17, o 2020 metų bulvių derliuje jau patvirtinti 27 židiniai. Tarnybos specialistų teigimu, bulvių žiedinio puvinio židiniai pasitaiko įvairaus dydžio ūkiuose: šis karantininis kenkėjas aptinkamas tiek itin mažuose bulvių augintojų ūkiuose, kurie iš esmės bulves augina savo reikmėms, tiek ir ūkiuose, kuriuose bulvių auginimui skirta 20 ha ir daugiau. Visgi, tikėtina, jog ši problema aktualesnė mažesniuose ūkiuose, ypač tais atvejais, kai daug metų dauginama ta pati ūkio sėkla, o kaimynystėje bendrai dalijamasi ūkio technika ar saugyklomis.

Mūsų ūkiai be bulvių žiedinio puvinio taip pat neatsikrato ir karantininių kenkėjų – bulvių vėžio, cistas sudarančių nematodų Globodera rostochiensis bei G. pallida, Tecia solanivora, Epitrix spp. vabalų.

VAT teigimu, norint išvengti bulvių kokybės kenkėjų, tokių kaip bulvių rauplių, rizoktoniozės ar pan. paprasčiausias ir trumpiausias kelias – sertifikuota bulvių sėkla.

Ne viskas gamtos rankose

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vokės filialo direktorius Almantas Ražukas svarsto, kad Lietuvoje veislines bulves auginti sudėtinga, todėl sėklinių ūkių nėra daug. R. Gikarė džiaugiasi, kad „Vfarm“ šiuo klausimu pasisekė – ūkis įsikūręs arti Kuršių marių, laukai nutolę nuo 2 iki 15 km nuo vandens. Pašnekovė įsitikinusi, kad tai ir yra vienas pagrindinių jų kozirių – pastoviai vyraujantys vakariniai vėjai nupučia amarus, kurie platina ligas, į sausumą.

Tačiau ne viskas gamtos rankose. Pašnekovės nuomone, norint ūkį apsaugoti, būtina pasirūpinti ir kaimyniais laukais. „Rūpinamės, kad dreverniškiai sodintų tik sertifikuotą sėklą, tad dovanojame kiekvienam gyventojui po maišiuką kiekvieną pavasarį. Bendras fitosanitarinis fonas bent jau aplink gerėja. Amarus taip pat kas sezoną skaičiuojame ir prognozuojame jų audras, kad galėtume laiku imtis priemonių dėl virusinių ligų. Aišku, ši priemonė reikalaujanti labai daug žinių ir laiko, todėl, greičiausiai, įgyvendinama tik mūsų ūkyje“, – svarsto R. Gikarė, bulvių augintojams patardama kasmet atsinaujinti sėklą, domėtis auginimo technologijomis, o jei tai ne ekologinis ūkis – būtinai nusipurkšti nuo maro bei taikyti kitas augalų apsaugos priemones siekiant gero ir sveiko derliaus.

Esminė klaida

Nors bulvių ant lietuviško stalo netrūksta ir, regis, turime gilias bulvių auginimo tradicijas, vis dėl to kartojame įkyrią ir daug žalos pasėliams darančią klaidą. LAMMC mokslininkas A. Ražukas pabrėžia, kad sėklinių bulvių jokiu būdu negalima sodinti ūkinė sėkla apsodintų laukų kaimynystėje. Pasak mokslininko, per vėją, dulkes ir vabalus ligos iš vieno lauko persikrausto į gretimą ir taip nepigi investicija nueis perniek.

To paties moko ir sėklininkystės ūkiai. „Visada sakome, kad mažiau yra kartais yra daugiau. Savo praktikoje jau eilę metų sėklą keičiame kas metus 100 proc. Paprastai sakant, kasmet atvažiuoja dauginimui vis nauja elitinės kategorijos sėkla. Sau sodiname tik A kategorijos sėklą, o išimtinais atvejais dauginame A kategoriją į B kategoriją, kai pagal kokybės tyrimus rezultatus matome, kad užauginta pirmo atsėlio sėkla atitinka elitinės sėklos kokybės parametrus ir yra visiškai be virusų“, – pasakoja R. Gikarė pridurdama, kad taip bandoma prisidėti prie fitosanitarinio klimato gerinimo.

Ar tikrai per brangu?

Ne paslaptis, kad dalį ūkininkų nuo sertifikuotos sėklos atbaido jos kaina, tačiau gajus ir dar vienas įsitikinamas. Esą sertifikuota sėkla yra atrūšiuotos mažos bulvės nuo maistinių. „Tai labai klaidinga nuomonė, nes sėklinių bulvių pasėlio auginimo technologija yra visiškai kita nei auginant maistines bulves. Viską susumavus, ji triskart brangesnė nei maistinių bulvių“, – skaičiuoja R. Gikarė.

Kas įeina į sertifikuotų bulvių savikainą? Sėklininkai vardija: savikainą didina elitinių bulvių dauginimo kaina Europoje, virusinės ir karantininių ligų rizikos (kasmet dalis pasėlių neaprobuojama), dėl ligų prevencijos, liepos pabaigoje stabdoma augalų vegetacija, todėl sėklinių bulvių pasėlio derlius yra perpus ar net triskart mažesnis, nei auginant maistines bulves.

“Vfarm“ ūkio Komercijos vadovė sako, kad šį pavasarį sėklinės bulvės nežymiai pigo dėl bulvių pertekliaus rinkoje ir stipraus ūkininkų spaudimo, tačiau reikia nepamiršti, kad prieš tai trejetą metų sėklos kaina augo dėl stichinių sausrų, liūčių ir kitų negandų bei bendro stygiaus Europoje.

Nors sertifikuota sėkla brangesnė, anot I. Lukoševičienė kiekvienais metais vis labiau suvokiama, kodėl reikia rinktis sertifikuotą bulvių sėklą ir ją keisti kaip įmanoma dažniau. „Savaime suprantama, kad naudojant ilgesnį laiką tą pačią veislę ir sėklą ruošiant patiems išlieka didelė ligų, kenkėjų ir puvinio tikimybė, o tai turi didelę įtaką derliui ir jo kokybei. Renkantis sertifikuotą sėklą yra mažesnė ligų ir kenkėjų tikimybė, dėl to augintojas išaugins kokybiškesnį ir didesnį derlių“, – neabejoja LDAA atstovė I. Lukoševičienė.

Populiariausios veislės

Pasirinkus teisingą auginimo technologiją, sekantis žingsnis – išsirinkti veislę. „Tinkamai pasirinkus veislę bei kokybišką jos sėklą – derliaus priedas yra didžiausia nauda, kurią gauna augintojas. Todėl nepaisant sertifikuotos sėklos brangumo, ji turi atsipirkti. Pavyzdžiui, kad tokios veislės kaip Queen Anne (Karalienė Ana), naudojant kokybišką sėklą ir laikantis teisingos auginimo technologijos gali duoti 60 t/ha derlių, o kai kada ir daugiau“, – skaičiuoja pašnekovė pridurdama, kad šios bulvės graibstomos supirkėjų eksportui dėl puikios prekinės išvaizdos, įspūdingo derliaus ir gero skonio.

Populiariausios bulvių veislės vis dar išlieka rekordus mušanti Vineta, mėgstama ir profesionalų, ir mėgėjų, ji Lietuvoje atpažįstama greičiausiai ir kiekvieno vartotojo bei veislė Adora – labai ankstyva, skirta daiginimui. Visgi tai yra senos veislės su ribotu derliaus potencialu.

„Profesionalūs ūkiai dairosi naujienų, tad reikėtų nepamiršti ypač produktyvių naujų veislių, kurios jau įsitvirtinusios kitose ES šalyje, pavyzdžiai, veislė Colomba – pagrindinė vasaros veislė, ypač populiari Vokietijoje, pas mus dar tik ateina į augintojų širdis ir dirvas. Šių metų naujiena Karelia, vidutinio ankstyvumo, didelio produktyvumo veislė skirta ilgalaikiam sandėliavimui. Po ilgos pertraukos sugrįžusi Melody. Pastaroji ilgo sandėliavimo ir puikaus skonio veislė, skirta sandėliuoti net 8 mėnesius iki birželio ankstyvųjų derliaus, neprarandanti savo gumbų kokybės.

Būtina eksperimentuoti

Teigiama, kad sodinant sertifikuotas bulves, galima sutaupyti apvalią sumą, liekančią, mat mažiau reikia pesticidų. R. Gikarės nuomone, tai turėtų būti taikoma naujai išvestoms veislėms, kurios atsparesnės ligoms ir pasižymi dideliu derliaus potencialu. Jos teigimu, senos veislės, kurios rinkoje yra populiarios ir jau gyvuoja daugiau nei 10 metų, dažniausiai savo potencialą jau yra pasiekusios ir ligų atžvilgiu mažiau atsparios. „Visada kviečiame savo sertifikuotos sėklos pirkėjus eksperimentuoti su naujomis ir moderniomis veislėmis. Dėmesys ypač auga veislėms, atsparioms marui, mažiau reiklioms dirvožemiui ar atsparesnėms mūsų ekstremalioms klimatinėms sąlygoms, kaip antai sausrai. Pavyzdžiui, veislei Colomba reikia 20 proc. mažiau azoto negu kitoms veislėms“, – bulvių veislių privalumus vardija “Vfarm“ ūkio atstovė.

Yra posakis – ruošk roges vasarą, tad prekyba, tiksliau sertifikuotos sėklos užsakymai prasideda dar žiemą. Profesionalūs ūkiai nori apsirūpinti sertifikuota sėkla iš anksto, siekiant maksimalaus veislių pasirinkimo. Smulkesni ūkiai dažniausiai pradeda rūpintis jau nuo sausio, o pats bumas visų užsakymų paruošimas sertifikavimas yra kovą–balandį.

Bulves perka ir internetu

Kovojant su pandemija įpratome daugelį prekių pirkti nuotoliniu būdu ir gauti jas į namus. Net ir bulvių sėklas vis dažniau renkamasi namuose. Sėklines bulves savo tėvams pirmą kartą el. parduotuvėje https://seklinesbulves.lt/ užsisakiusi Milda Sutkuvienė jau tapo įprasta prekėmis apsirūpinti neišėjus iš namų. „Mes auginame bulves savo reikmėms, bet pastebėję, kad atsirado rauplių, o gumbus apkramtė vabalai, šiemet apsisprendėm sodinti tik sertifikuotas bulves. Jas atvežė tiesiai į namus. Dieną dirbu, o laisvu laiku neturiu tokių privilegijų važiuoti į kitą rajoną parsivežti bulvių. Sunkiausias darbas buvo išsirikti veislę. Labai patogu, kad galima vienoje vietoje palyginti veisles, o šiemet lauksime bulvių ‚Colomba‘ derliaus“, – šypteli pašnekovė.

R. Gikarė taip pat džiaugiasi startavusia el. parduotuve: prekyba vyksta dėka kruopščiai suplanuotos logistikos ir kurjerių darbo. „Užtenka el. parduotuvėje įsidėti norimos veislės kiekį į krepšelį, suvesti savo adresą, pasirinkti pristatymą kurjeriu ar “Vfarm“ transportu (nuo 2 t) ir apmokėjus sulaukti sertifikuotos sėklos į savo namus“, – sėkmingai startavusiu projektu džiaugiasi “Vfarm“ ūkio Komercijos vadovė R. Gikarė.

Bulvių plotų kaita 2018-2020 metais

MetaiBendras bulvių plotas, haSertifikuotų bulvių, plotas, ha
2018108331613,15
201910540,281915,76
202010898,642092,27

Šaltinis: ŽUIKVC duomenys.

Monika Kazlauskaitė

VL žurnalistė