Rubrika

Šiemet žemės ūkis važiuos dar ant senų bėgių

„Jei būčiau burtininkas ar supermenas, pateikčiau iškart visus atsakymus“, – taip į pažirusius socialinių partnerių klausimus sureagavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Seimo Kaimo reikalų komitete pristatęs Vyriausybės priemonių, susijusių su žemės ūkiu, plano projektą. Jis ramino, kad šiemet pokyčių dar nebus, ir išsakė nuostatą, kad mokesčiai žemdirbiams turėtų būti sąžiningesni.

Konkurencingumo neblogins

Seimo Kaimo reikalų komitete(KRK) Vyriausybės priemonių plano projektą pristatęs K.Navickas išskyrė du asmeninius ministro prioritetus – ES paramos teikimas atsižvelgiant į poveikį dirvožemio tvarumui ir ūkininkų produkcijos pridėtinės vertės kūrimas, įtraukiant juos į trumpąsias maisto tiekimo grandines. Jis tvirtino, kad šiemet žemės ūkis važiuos dar ant esamų bėgių, nes 2021–2022 m. yra pereinamasis laikotarpis iki naujo paramos ciklo, kai visu smarkumu ims galioti ES žaliojo kurso įpareigojimai.

K.Navickas pakartojo jau anksčiau išsakytą nuostatą, kad valdantiesiems formuojant žemės ūkio politiką ir peržiūrint mokesčius nebus pablogintas Lietuvos ūkininkų konkurencingumas ES kontekste. Tačiau jis pabrėžė, kad šalies viduje mokant mokesčius tarp žemdirbių turėtų būti daugiau sąžiningumo.

„Žemės ūkyje yra veiklų, kur bendra parama per subsidijas ir nuolaidas yra didesnė nei sumokami mokesčiai valstybei.Tai nėra blogai, kai kalbame apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius, nes kitaip čia turėtų suveikti socialinės apsaugos programos. Todėl sieksime, kad tokia politika būtų tęsiama. Bet nėra gerai, kai dideli ūkiai, kurie gamina eksportui ir turi mažą pridėtinę vertę, bendrame balanse mokesčių valstybei sumoka mažiau, nei gauna paramos. Tad čia mokesčiai turėtų būti sąžiningesni“, – tvirtino žemės ūkio ministras.

Dėmesys dirvožemiui

Vyriausybės priemonių plano projekte numatyta ir naujų, ir jau ankstesnių vyriausybių tvirtintų iniciatyvų žemės ūkio srityje. Girdėti planai: konkurencingumo, ūkių gyvybingumo ir atsparumo didinimas, rizikų valdymas, eksporto skatinimas, žemės ūkio modernizavimas diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas. Pastaroji iniciatyva, ministro teigimu, bus susijusi ir su ES Atsigavimo fondu, iš kurio Lietuvos žemės ūkiui skirta bemaž 140 mln. eurų. Šia parama bus galima pasinaudoti jau šiais metais, tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas to nedetalizavo.

„Viena iš didesnių naujovių trumpuoju laikotarpiu – dirvožemio kokybės valdymas, reikės peržvelgti ir atitinkamai suderinti žemės ūkio rėmimo programas atsižvelgiant į dirvožemio struktūras. Palankesnes sąlygas ir skatinimo instrumentus numatyti tiems, kurie, tarkime, turi daugiametes pievas ir ganyklas kalvotose vietovėse ar lengvesniuose dirvožemiuose, durpynuose“, – planus dėstė K.Navickas.

Su dirvožemio kokybės valdymu susijusi kita įvardinta iniciatyva – tvari augalininkystė. Ketinama papildomai remti priemones, kurios skatina sėjomainos taikymą, išmaniąsias technologijas, tausoja dirvožemį ir pan. Tvarią gyvulininkystę ir akvakultūrą ministras pirmiausia sietų su gyvūnų gerovės užtikrinimu.

O tvarios maisto gamybos sistemos bus skatinamos remiant inovacijas ir technologijas, kurios leistų maisto apdirbimo pramonei dirbti be didesnių atliekų arba jas kompostuoti ar panaudoti biodujų gamybai, pašarams ir kt.

Taip pat bus skatinamos modernios mokslo, studijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimo formos. ŽŪM vykdo nemažai užsakomųjų tyrimų išmokų dydžiams ir kt. pagrįsti, tai bus tęsiama ir ateityje. Ministras užsiminė, kad formuojant užduotis tiksliniams tyrimams aktyviau galėtų įsitraukti ir socialiniai partneriai. Taip pat svarstomos galimybės, kad asociacijos galėtų būti vienos iš aktyvių konsultacijų organizavimo ir tiekimo dalyvių. Čia jis pabrėžė, kad neketinama esminių konsultavimo funkcijų perimti iš dabartinių konsultavimo įstaigų.

Sieks padvigubinti ekologinius plotus

Ambicingas tikslas keliamas ekologinės žemdirbystės srityje – padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą. Tačiau K.Navickas pastebėjo, kad to siekiant neišvengiamai reikės taikyti ir kitą kriterijų – produkcijos gamybos. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis išreiškė susirūpinimą, kad ekologinių ūkių savininkams šiemet pritrūko 13 mln. eurų paramos – jeigu plotai dvigubės, kasmet reikės papildomai bent 26 mln. eurų. Jis taip pat sakė neišgirdęs sprendimų, kaip bus skatinamas vietinės produkcijos tiekimas į viešojo sektoriaus maitinimo įstaigas, kad nereikėtų savo produkcijos eksportuoti, o lenkiškos įsivežti.

Ministras nuramino, kad ekologiniams ūkiams dabar ieškoma pinigų iš kitų priemonių, ir pažadėjo, kad įsipareigojimai jiems bus įvykdyti. Jis patikino, kad trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymas įsitraukiant į viešuosius pirkimus – jo asmeninis prioritetas, tad tam dėmesio netrūks.

Nenašias žemes siūlys apsodinti mišku

K.Navickas tvirtino, kad netrūks skatinimo kartų kaitai kaime. Ketinama kurti jaunųjų ūkininkų inkubatorius, kur jie galėtų pasisemti patirties. Jam patiko žemdirbių asociacijų atstovų siūlymas sudaryti galimybes jauniesiems ūkininkams gauti palankų ilgalaikį finansavimą ūkiams iš senyvo amžiaus ūkininkų perimti.

Taip pat ketinama stiprinti vietos veiklos grupes ir kaimo bendruomenes orientuojant jas prisidėti prie trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir Žaliojo kurso įgyvendinimo, bus siūloma vystyti „išmaniuosius“ kaimus. Ministras abejojo, kiek infrastruktūros plėtros dar reikia kaime, ir tvirtino, kad tai bus derinama su regionine politika.

Dar viena svarbi ministro paminėta iniciatyva – žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimą ir sektoriaus prisitaikymas. „Čia matyčiau tokius prioritetus – išnaudoti valstybės valdomus žemės ūkio paskirties plotus, kurie yra nenašūs ir žemės ūkio prasme mažai perspektyvūs. Juos vertėtų „užmiškinti“ arba apsodinti mišku, šlapžemes apsodinti daugiamečiais augalais arba jas užtvindyti. Tokiu būdu gana efektyviai prisidėtume prie klimato kaitos tikslų. Tai atitinkamai leistų sumažinti įtampas kituose žemės ūkio sektoriuose“, – aiškino K.Navickas.

Nepritaria traktorių apmokestinimui

KRK nariai teigė pasigedę konkretumo ir aiškios ministro pozicijos svarbiais klausimais. Seimūnas Juozas Baublys teiravosi, kodėl nebuvo užsiminta apie „žaliojo“ dyzelino akcizą, kurį valdantieji nori didinti. K.Navickas aiškino, kad šios lengvatos peržiūrėjimas – visų mokesčių peržiūrėjimo dalis, ir tai koordinuojama su Finansų ministerija. „Gali būti tam tikrų pasikeitimų, bet apie tai kalbėti anksti, nes ir pats to nežinau“, – prisipažino jis.

Tačiau K.Navickas išsakė nuostatą dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymo apmokestinti traktorius: „Toks siūlymas stebina, nes, manau, kad aplinkosauginio mokesčio tikslas – paskatinti keisti technologijas, o žemės ūkyje technologijos modernios, tad daugeliu atvejų toks mokestis tikslo nepasieks“, – konstatavo ŽŪM vadovas.

Pievų sėti nevers, bet skatins

Parlamentinio komiteto posėdį stebėjo daug ūkininkų ir socialinių partnerių atstovų, kurie norėjo daug ką pasakyti ir išsiaiškinti.„Jei būčiau burtininkas ar supermenas, pateikčiau iškart visus atsakymus“, – taip į pažirusius klausimus sureagavo K.Navickas.

Nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė emocingai išpyškino nuogąstavimus: „Ar ūkininkams nederlingas žemes teks užsėti pievomis ar „užmiškinti“? Apie gyvulininkystę nėra ko ir kalbėti, nes mūsų kraštuose ji sunaikinta, ūkininkai iš to neišgyvena. Tokia politika tik paskatins „sofos“ ūkininkus, tad kokie čia klimato kaitos tikslai?“

K.Navickas ramino, kad ministras nevers sėti pievų ar sodinti miško privačiame sklype. Tačiau pridūrė, kad tokie siūlymai yra teikiami remiantis darnios žemdirbystės praktika ir tokios priemonės bus skatinamos, tad ūkininkai patys nuspręs, kaip jiems ūkininkauti.

Daugiau grūdų pašarams

KRK narys Andrius Vyšniauskas teiravosi, kaip bus siekiama padidinti žemės ūkyje sukuriamą pridėtinę vertę, nes dabar pagal šį rodiklį Lietuva velkasi ES uodegoje, ir ar bus skatinami mišrūs ūkiai, nes mūsų šalyje to stinga – dabar apie 30 proc. ūkių užsiima tik augalininkyste, o dominuoja vos kelios kultūros. Pasak ministro, vienas iš būdų – stiprinti pieno, mėsos gamybos ir kitų žemės ūkio veiklų ūkius, kur sukuriama didesnė pridėtinė vertė. Ir ne tik per gamybą, bet ir per perdirbimą bei kitas veiklas.

„Tai susiję ir su paties ūkio veiklų įvairove. Jeigu užauginame daug grūdų, tai reikėtų tokių schemų, kurios skatintų grūdus parduoti pašarams kitiems Lietuvos ūkiams. Šių ūkių, kurie užsiima gyvulininkyste, mėšlas būtų panaudotas tręšimui. Numatome skatinti tokių mainų atsiradimą“, – aiškino K.Navickas.

Finansuos bioekonomikos klasterius

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis apgailestavo, kad buvę įsipareigojimai bendrosios žemės ūkio produkcijos vertę iš hektaro padidinti iki 1100 eurų įgavo priešingą kryptį – šis rodiklis nukrito iki 749 eurų. „Gyvulininkystė nukrito iki kritinės ribos, tikėtina, kad po 5 metų pieno bus tik tiek, kiek reikia vietos rinkai. Gal tarp kitų įsipareigojimų reikėtų vieno labai konkretaus – pavyzdžiui, padidinti pieninių karvių skaičių“, – siūlė jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas išsakė rūpestį dėl grūdų sektoriaus likimo. „Grūdų gamyba auga, bet tai vyksta ne iš gero gyvenimo – išgyventi iš kitų veiklų neįmanoma. Gyvulininkystei jau daug metų skiriamas prioritetas, bet gyvulių skaičius ir gamyba katastrofiškais tempais mažėja. Juk dabar neįmanoma pastatyti nei mažos, nei didelės fermos, tad kaip kurti didesnę pridėtinę vertę? Eksportuoti grūdus, aišku, neprotinga, geriau išvežti perdirbtus, išskirtinės kokybės produktus, bet tam reikia didelių investicijų. Ar galvojama remti tokius projektus?“ – klausė grūdininkų atstovas.

Ministras tvirtino matantis galimybę finansuoti tokius didelius investicinius projektus, ypač per bioekonomikos klasterius.

Rūgščių dirvų problemos

Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pasigedo priemonių dėl kooperacijos. Jis taip pat teiravosi, kaip išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą. „Mūsų dirvos labai rūgščios, dirvožemio tvarumui išsaugoti itin svarbus kalkinimas, tačiau visos kalkinimo priemonės uždraustos dėl CO₂ emisijų. Be kalkinimo iškyla daug problemų: atpalaiduojamas aliuminis, jis nuodingas augalui, gyvuliui ir žmogui. Kaip išspręsti šį paradoksą?“ – domėjosi J.Kuzminskas.

Ministras prisipažino, kad dėl kalkinimo tvaraus sprendimo neturi, o žodžiu „kooperacija“ nenorintis spekuliuoti. „Kalbant apie maisto grandinių skatinimą, pridėtinės vertės kūrimą, be kooperacijos nieko nebus. Viešiesiems pirkimams reikia suformuoti pilną produktų krepšelį, tai įmanoma tik atitinkamai susikooperavus“, – savo nuomonę išsakė K.Navickas.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis tarstelėjo, kad be melioracijos ir kalkinimo, o kalkinti reikia apie 50 proc. žemių, žemės ūkis didelės ateities neturės.

Apie melioraciją ministras taip pat neužsiminė, tačiau apie tai paklaustas teigė, kad melioracijai iš esmės atnaujinti reikia labai daug lėšų, bet jų, kaip ir anksčiau, tikėtina, tiek nebus. Jo manymu, tikslingiausia būtų rasti būdų, kaip kaupti lėšas melioracijos fonde.

Lauko ir šiltnamių daržovių, vaisių ir uogų augintojus vienijančių organizacijų vadovai taip pat turėjo daug klausimų ir norėjo išgirsti, ar nebus pamirštas jų sektorius. Žemės ūkio ministras pakartojo, kad veiklos, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę, daugiau darbo vietų, sumoka daugiau mokesčių, bus remiamos ir skatinamos. Taip pat – ir naujos, kurios bus susijusios su bioekonomikos vystymo kryptimis.