N.Sukackas: „Šiuo metu ganyklos „basokos“. Iš toli atrodo, kad yra žolės, o atėjęs į ganyklą gali tik skruzdėles tarp smilgų pavaikyti. "

Šiemetis sudėtingas pavasaris nelepino, tad kaimo žmonės baiminasi, kad žiemą gali būti striuka su pašarais, nes daug kur ilgokai buvo labai sausa. Nėra žolės – nebus ir šieno.

Pirma žolė prasta

Pasak Vilkaviškio rajono ūkininko Albino Šneiderio, jo ūkio žemė Bartninkų kaime dar ir dabar labai sausa, nors buvo kelios lietingos dienos. Kloniuose dar yra žolės, o ant kalniukų – visai nieko. Sausros nagus ypač junta kalvotesnėse Vilkaviškio rajono vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai, užsiimantys pienininkyste.

Tam, kad nejustų pašarų stygiaus, A.Šneideris pasirūpino iš anksto: dar nuo pernai juodai dienai turįs nemažą kiekį sausųjų pašarų.

A. Šneideris

A. Šneideris

„Kadangi pernai buvo sausa, mačiau, kad varpose nesiformuoja grūdai kaip reikiant, tai viską susukau į ritinius. Aš ir žiemą, ir vasarą karves bei prieauglį šeriu tvarte“, – pasakojo šiuo metu pašarų stygiaus nejaučiantis Vilkaviškio rajono pieno ūkio savininkas. Anot jo, karvutės į ganyklą išeina tik šiek tiek pasivaikščioti.

A.Šneideris vis dar tikisi, kad ganyklos atsigaus, jeigu birželį gerokai palis, tačiau kartu pripažino, jog dabar pasiruošti pašarų būsimai žiemai sudėtinga. Vilkaviškiečio teigimu, pernai, pirma žolė buvo labai gera, galinga, o šiemet viskas išdžiūvę. Koks bus atolas, dar sunku prognozuoti.

„Pernai pirma žolė buvo gera, tačiau vėliau ji tiesiog išdegė, ūkiams trūko pašarų. Šiemet dar sunku prognozuoti, kaip bus, juk atolai vis tiek nėra jau tokie ir maistingi. Jų arba bus, arba ne. Šią savaitę 27 laipsnius karščio sinoptikai praneša, o kaitra ir vėjas labai išdžiovina laukus“, – teigė ūkininkas. Patyręs gyvulių augintojas nežino, nei ką pats darys, nei ką kitiems patarti. Tiesiog reikia laukti ir tada vertinti padėtį. A.Šneiderio ūkyje šiuo metu yra 68 karvės.

„Tų plotų yra, bet neaišku, kokie pašarai bus. Be pievų, dar turiu pasėjęs 10 hektarų kukurūzų, kurie kol kas labai gražiai žaliuoja. Buvo neramu, kai pranešinėjo apie galimas šalnas, nes ši kultūra itin jautri šalčiui. Jeigu jie sėkmingai užaugs, bus sočiai karvėms pašaro iš kukurūzų. Bus ir šienainio, ir kukurūzų siloso“, – sakė A.Šneideris.

Mažėja gyvulių

Anot kooperatyvo „5 000 aubrakų Lazdijams“ vadovo Nerijaus Sukacko, Lazdijų krašte ankstyvas pavasaris nemažai žadėjo, tačiau sausi, šilti ir vėjuoti orai greitai išdžiovino dirvą ir tuo metu, kai natūralių ganyklų žolei reikėjo drėgmės, jos jau nebebuvo. Vėliau, atėjus kelioms šiek tiek drėgnesnėms dienoms, kai jau atrodė, kad žolė pradės augti, stojo šaltos naktys, kurios tęsėsi apie pusantros savaitės – net liucernos ir dobilai kai kur nušalo.

Nerijus Sukackas

Nerijus Sukackas

„Šiuo metu ganyklos „basokos“. Iš toli atrodo, kad lyg ir yra žolės, bet atėjęs į ganyklą gali tik skruzdėles tarp smilgų pavaikyti. Kitoks vaizdas kultūriniuose žolynuose. Ten šiek tiek geresnė padėtis, tačiau turbūt tik kokia 60 procentų masės užaugo. Neseniai bendravau su vienu ūkininku, kuris jau pradėjo šienapjūtę, tai užsiminė, kad kultūriniuose žolynuose iš 1 hektaro vidutiniškai vos 2 tonas žaliosios masės gaus. Tiesa, tai ekologinis ūkis, bet manau, kad neką geresnė situacija ir įprastiniuose ne intensyvios gamybos ūkiuose“, – pasakojo N.Sukackas iš Teizininkų kaimo, auginantis avis bei mėsinius galvijus.

Jau dabar Dzūkijoje mažiau auginama gyvulių, o stingant pašarų jų gali sumažėti dar labiau, nes ūkininkai tiesiog neturės kuo jų šerti per žiemą.

„Negaliu teigti, kad visi, tačiau nemažai ūkininkų pardavė daugiau nei įprasta galvijų arba anksčiau nei paprastai parduoda, taigi šiek tiek galvijų skaičius sumažėjo. Apie tendencijas labai sunku kalbėti, nes užpraėjusių metų liūtys, pernykštė sausra ir šių metų kontrastingas pavasaris įrodo, kad mūsų gamta yra visiškai nenuspėjama, todėl prognozuoti ką nors labai sunku. Aš visada kartoju sau, kad reikia tikėtis geriausio, o ruoštis – blogiausiam“, – teigė optimizmo neprarandantis Teizininkų kaimo ūkininkas.

Vienos pienės

Kalvarijos savivaldybės Ivantiškių kaimo ūkininkė Ina Sakavičienė guodėsi, kad ganyklos labai prastos, vienos pienės. Pasak avis ir ožkas auginančios moters, šiemet geros pievos mažai, bet jie su vyru dar tikisi po lietaus jų pagerėjimo.

„Buvo sugedęs traktorius, tai vyras skubėjo jį taisyti ir šią savaitę jau bandys pjauti žolę. Matysime, nors kažko labai gero nesitikime“, – atvirai sakė ūkininkė.

Avys sėkmingai apsiėriavo, ožkos atsivedė gražių sveikų ožkiukų, bet Sakavičiai dėl to džiaugsmu netrykšta: visus gyvulėlius reikės šerti. I.Sakavičienė įsitikino, kad bus bėdos ir norint parduoti gyvulius. Ūkininkė paskelbė parduodanti ėriukus, ožiukus, ožkas ir per dvi savaites sulaukė tik vieno skambučio. „Didžiausias galvosūkis, kur prieauglį dėti? Visiška nežinia…“ – susirūpinusi kalbėjo Kalvarijos krašto avių ir ožkų ūkio šeimininkė.

 Ina Sakavičienė

Ina Sakavičienė

„Pernai kažkaip stebuklingai gerai susitvarkėme su „jaunimu“, šiemet prastai bus. Teks jį arba laikyti sau, arba artimiesiems dovanoti… Gaila darbo. Dirbi ir tik darbu džiaugiesi, o naudos jokios. Pajamų nėra, o išlaidos tik didėja. Jei vyras nedirbtų, neišlaikytume ūkio“, – rūpesčiais dalijosi I.Sakavičienė.

Anot ūkininkės Inos, pernai jie tris kartus pjovė žolę ir pašarų turėjo pakankamai. Ji nori tikėti, kad panašiai bus ir šiemet. Mat pernai pirma žolė irgi pas juos buvo prasta, bet paskui atsigriebė.

„Labai tikimės, kad žolės užteksime. Kiek įmanoma, bandysime mažinti ožkų bandą. Noras jas auginti yra, bet gamtos sąlygos darys savo, be to, ir sveikatos tiek nėra. Teks apriboti krūvį, kad ir kaip nesinorėtų. Pradėsime naują veiklą – užsiimsime mezgimu“, – išeities iš susiklosčiusios padėties sakė ieškanti ūkininkė. Ji džiaugėsi turinti labai dailių ožkyčių. „Skaudės širdį, jei jas reikės pjauti. Ožiukai kaip ožiukai“, – atsiduso ūkininkė.

Praėjusiais metais nemažai pašarų Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Lenkija, pasiruošdavo kaimyninės šalies ūkininkai. Tačiau gali būti, kad šiais metais jie nusivils. Netoli Seinų ūkininkaujantis Ernestas Janušonis sakė šį svarbų darbą savame ūkyje Ramoniškių kaime (Lenkija) pradės maždaug po savaitės, dar paaugins žolę, kuri sparčiai stiebiasi. „Pas mus žolė gerai užaugusi. Lietaus buvo, šilta, tai ir augo“, – sakė Lenkijos lietuvis ūkininkas, auginantis karves, telyčias bei veršelius.

Laukti nereikėtų

Vidas Tolevičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas

Panašią situaciją stebime ir mes, specialistai. Labai sudėtingas buvo pavasaris. Prasčiausia padėtis šiauriniuose regionuose, taip pat aplink Uteną, Rokiškį. Ten pavasario sausra užtruko labai ilgai.

Dabar labai svarbu bet kokiu atveju nesuvėlinti šienapjūtės, nes tai didelę įtaką turės pašarų kokybei. Kas dar lauks, tas patirs dar didesnių neigiamų padarinių, nes labai greitai žolė pradeda medėti. Reikia kuo greičiau šienauti. Iš principo gal jau visuose regionuose reikėjo nupjauti pirmą žolę. Jei savaitgalį dar būtų lietučio, tai jis ją atgaivintų ir būtų kaip tik gerai.