Šienapjūtė – pats pavojingiausias metas stirnų jaunikliams, kurie dažnai slepiasi laukuose, aukštose žolėse. / Medžiotojų nuotr.

Įsibėgėja šienapjūtė – laukuose dūzgia ūkininkų technika. Tačiau vieniems šienapjūtė duoda naudą, o kitiems kelia mirtiną pavojų. Šis metas – pats pavojingiausias stirnų jaunikliams, kurie dažnai slepiasi laukuose, aukštose žolėse.

Daug gyvūnų

„Žemės ūkio valdose, pievose, dirbamuosiuose laukuose galima sutikti nemažai laukinių gyvūnų. Jie čia gali pasislėpti, rasti daugiau maisto. Be to, stirnos, kiškiai čia veda jauniklius. Todėl jiems kyla didžiulis pavojus, kuomet į laukus išvažiuoja žolės pjovimo technika. Žinoma, beprasmių gyvūnų žūčių galima išvengti, tereikia laikytis nustatytų taisyklių“, – sako Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Galima išvengti

„Norint išvengti beprasmių gyvūnų žūčių, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų. Kiek žinau, ūkininkai laikosi tų reikalavimų, juk niekas tyčia nenori žaloti gyvūno. Pradėti pjauti žolę rekomenduojama nuo lauko vidurio. Šienpjoviai ar žemės savininkai prieš pjaudami galėtų išbaidyti gyvūnus tiesiog vaikščiodami po lauką. Dar galima ant žoliapjovės įrengti atbaidančius ir garsus skleidžiančius įrenginius. O galima paprasčiausiai virvę ar grandinę pritaisyti prieš rovimo mechanizmą. Tada gyvūnas spės pabėgti“, – elementarius reikalavimus dėstė L. Stanevičius.

Būtina informuoti

Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, jog vykdant ūkinę veiklą nebūtų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis būtų minimalus. „Primename, kad medžioklės plotų vienete rastus per susidūrimą su transporto priemonėmis ar žemės ūkio technika žuvusius medžiojamuosius gyvūnus plotų naudotojui savavališkai pasisavinti draudžiama. Apie sužalotus ar rastus negyvus medžiojamuosius gyvūnus būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112“, – informavo Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

 

Dimitrijus KUPRIJANOVAS