Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šilta žiema ožkoms sveikatos neprideda

Šilta ir drėgna žiema neigiamai veikia ožkų sveikatingumą. Todėl šeimininkai turi labiau rūpintis gyvulių sveikata ir dažniau taikyti profilaktikos priemones.

Alina gyvulius

Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininkė Dalia Andžela Emužytė mano, kad jei ir toliau mūsų šalyje vyraus neįprastai šilti orai, ožkininkystei, kaip verslo šakai, tai bus nepalanku. Ožkas alina tiek šilta ir drėgna žiema, tiek kaitri vasara. D.A.Emužytė akcentavo, kad ožkos – kalnų gyventojos. Todėl žiemą joms labai patinka laisvai bėgioti, džiaugtis sniegu. Šiais metais ožkos išeina tik į mociono aikštelę, o į ganyklas jos neišleidžiamos dėl drėgmės pertekliaus.

„Pavasarį teks tvarkyti ganyklas, galbūt panaudosiu kalkinimą, kadangi drėgmė sudarė labai palankias sąlygas parazitams daugintis“, – sakė ekologinio ožkų ūkio šeimininkė.

D.A.Emužytė pastebi, kad dėl klimato kaitos silpnėja ožkų ir ožių sveikata. Banda taip pat retėja. Pasak pašnekovės, šiais metais jos prižiūrimos ožkos atsiveda mažiau jauniklių. Raguotosios dabar atsiveda po 1–2 ožiukus, o ankstesniais metais atsivesdavo po 2–3.

D.A.Emužytė

Vitaminingas priedas

Ekologinio ožkų ūkio šeimininkė teigė, kad dėl šiltėjančio klimato gyvulių augintojams vis sunkiau pasiruošti pašarus.

„Veislines ožkas ūkyje šeriu pagal joms sudarytą racioną. Ožkytės labai mėgsta vitaminingus priedus, kurie žiemą stiprina jų sveikatą“, – sakė D.A.Emužytė.

Ji paaiškino, kad ūkininkai šį vitaminingą priedą gali pasigaminti rudenį ir rekomendavo neišmesti morkų, burokėlių lapų, kopūstinių daržovių, obuolių. Ūkininkė taip pat patarė pasirinkti dilgėlių, kurios gyvuliams gerina virškinimą.

„Visus minėtus ingredientus reikia supjaustyti, sudėti sluoksniais į didelę, 200 litrų statinę. Kiekvieną sluoksnį būtina stipriai išmindyti švariais batais ir masę paraugti kaip kopūstus. Kiekvieno ūkio šeimininkas gali pasiruošti statinių tiek, kiek jam reikia. Šio vitaminingo priedo gyvuliams galima duoti po saujelę ar dvi“, – patirtimi pasidalijo moteris. D.A.Emužytė priminė, kad gyvuliams būtina duoti ir laižomosios druskos.

Didėja susirgimų rizika

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė sakė, kad nesant ryškiam sezoniškumui sutrinka ožkų fiziologinės organizmo funkcijos. Taip pat padidėja rizika susirgti bakterinės ar virusinės kilmės ligomis, išauga užsikrėtimo helmintais rizika.

Ožkų sergamumui didelę įtaką turi geriamojo vandens ir pašaro kokybė. Jei vandens ir pašaro kokybė yra prasta – gyvuliai serga virškinimo sistemos ligomis, dažniausiai acidoze, išputimu, pasitaiko kepenų veiklos sutrikimų. Šeriant nekokybiškais, nevisaverčiais pašarais, pasireiškia ir medžiagų apykaitos ligų: avių vario toksikozė, hipokalcemija, rachitas ir kt. J.Autukaitė ožkų ūkio šeimininkams patarė atkreipti dėmesį į jų augintinių geriamąjį vandenį ir priminė, kad jis turi būti švarus ir nuolat, 1–2 kartus per dieną, keičiamas. Kartą per metus rekomenduojama atlikti geriamojo vandens tyrimus, ištirti geležies ir vario kiekį.

Svarbu šėrimas

Pasak veterinarijos gydytojos, šėrimas kiekvienam ožkų ūkiui turėtų būti taikomas individualiai. Tai priklauso nuo gyvūnų paskirties, fiziologinės būsenos.

„Šėrimas – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ožkų sveikatingumą ir produkcijos kiekį“, – sakė J.Autukaitė.

Ji akcentavo, kad ožkos nuolatos turi gauti geros kokybės, maistingo, nesupelijusio šieno. Šėrimui taip pat tinka šienainis, tačiau jis turėtų būti gerai paruoštas, išdžiovintas – gyvuliams netinka drėgnas šienainis.

„Ožkoms papildomai reikėtų skirti grūdų, jų mišinių. Galima pasirinkti jau pagamintą specialų kombinuotąjį pašarą, kuris jau būna papildytas mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais. Ožkos mėgsta daržoves, kurių joms rekomenduojama duoti nedidelį kiekį“, – teigė LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja. Papildomai gyvuliams patariama pakabinti laižomųjų mineralinių papildų.

Būtini tyrimai

J.Autukaitė akcentavo, kad gyvulių sveikatingumą lemia ir veislė. Grynaveislės ožkos yra jautresnės lyginant su mišrintomis ožkomis.

„Ūkininkams, planuojantiems papildyti savo bandas naujomis ožkomis ar ožiais, prieš perkant gyvulį visada rekomenduoju atlikti tyrimus dėl infekcinių ligų, kurios gali kelti rizika kitiems jau turimiems gyvūnams. Taip pat rekomenduoju atlikti kaprologinius išmatų tyrimus bei bendrą kraujo tyrimą, kad būtų galima įvertinti bendrą gyvūno sveikatos būklę“, – sakė LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja.

Esant galimybei ji patarė atlikti ir klinikinį tyrimą bei bendrą gyvūno apžiūrą. Įsigijus gyvūną nereikėtų pamiršti karantino laikotarpio, neleisti jo į bandą. Karantino laikotarpis turi trukti 21 dieną, gyvūnas turi būti laikomas atskiroje patalpoje ir neturėti kontakto su kitais gyvūnais.

Negalima gydyti patiems

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) mūsų šalies ūkinių gyvūnų laikytojus įspėja, kad Rusijoje fiksuojami avių ir ožkų raupų protrūkiai. Raupai yra labai užkrečiama virusinė liga, kurios sergamumas siekia 75–90 proc. bandos. VMVT primena, kad efektyviausia priemonė, padedanti apsaugoti ūkius nuo užkrečiamųjų ligų – biologinio saugumo reikalavimų laikymasis gyvūnų laikymo vietose.

LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja pripažino, kad ūkininkai neretai pamiršta biologinės saugos svarbą. Todėl rekomendavo ūkiuose riboti pašalinių žmonių judėjimą, naudoti dezinfekcinius kilimėlius.

„Ūkininkai, siekdami išvengti rimtesnių gyvulių sveikatos sutrikimų turėtų nepamiršti pagrindinių profilaktikos priemonių: pastovaus nagų apdorojimo, dehelmintizacijos, vakcinavimo. Rekomenduočiau atlikti ir kraujo tyrimus, nepamiršti tyrimų dėl infekcinių ligų. Tačiau svarbiausia konsultuotis su veterinarijos gydytojais, gydymo nesiimti patiems, atsakingai naudoti antimikrobines medžiagas“, – sakė J.Autukaitė.

 

Rekomenduojami video