Redakcijos archyvo nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl nuolatos gaunamų skundų ketina keisti kvapo taršos normas, ribojant leidžiamos koncentracijos ribą. Ekspertai sako, kad siūlomas įstatymas yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi kaime numatoma didesnė blogo kvapo norma nei mieste.

Gyventojų skundų srautams didėjant, Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota iš naujo peržiūrėti kvapo higienos normas, kurios tenkintų gyventojų interesus.

Šiuo metu maksimali leistina kvapo koncentracijos vertė Lietuvoje yra 8 kvapo vienetai.

„Vienas Europinis kvapo vienetas reiškia, kad 50 proc. žmonų jaučia kvapą, 3 balai – kad jau 90 proc. žmonių jaučia kvapą“, – sako Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas Justinas Rimas.

Anot jo, „Lietuvoje yra leidžiama kvapo norma yra – 8 kvapo vienetai, tai yra pati didžiausia norma ES (leistinas kvapas gyvenamojoje zonoje 40 metrų nuo pastatų)“.

J. Rimas taip pat pastebi, kad Europos Sąjungoje nėra bendros teisės normų dėl kvapų, todėl kiekviena valstybė taiko skirtingas kvapų normas.

Pavyzdžiui, Nyderlandų miesto vietovėse yra taikomas 0,5 europinių kvapo vienetų įvertis. Mažiausia norma naudojam Vokietijoje, ten ji siekia 0,25 balo. Tuo metu, Danijoje, kur yra išplėtotas žemės ūkis, taikomi 5 Europos kvapo vienetai.

Diskriminuojami kaimai

Naujasis įstatymas išskiria kaimo ir miesto vietoves. Mieste siūloma taikyti 5 europinių kvapo vienetų normą (nuo 2024 metų iki 2029 metų). Nuo 2029 metų būtų taikoma 3 kvapo vienetų.

Tuo metu kaimo vietovėse numatoma nuo 2029 metų taikyti 5 Europos kvapo vienetų normą.

„Tokia diferenciacija yra numatoma todėl, kad kaimo gyventojai labiau toleruoja žemės ūkio veiklos kvapą. Manome, kad tai yra protegavimas žemės ūkio veiklos subjektų“, – sako J. Rimas bei priduria, kad didesnės kvapo normos kaimo vietovėse yra diskriminacinės.

„Įžvelgiame diskriminaciją. Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas pilietis turi teisę į švarią ir sveiką aplinką. (…). Todėl nuprantama, kodėl SAM pateikė diskriminuojančias normas“, – pastebi J. Rimas

Jis taip pat pažymi, kad dėl prasto kvapo, nuvertėja žmonių turtas, todėl tai ypač neigiamai palies kaimo gyventojus.

Įtaka verslui

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pastebi, kad politikai siūlo grįžti emigrantams į Lietuvą, grįžti į regionus, tačiau sukuria diskriminacinę aplinką.

„Siūlome žmonėms grįžti į Lietuvos regionus iš užsienio, tačiau mes juos kviečiame ten, kur smirda“, – sako D. Arlauskas ir priduria, kad verslas turėtų būti labiau socialiai atsakingas, o jei nežada toks būti, privalo įsikišti valstybinis mechanizmas.

D. Arlauskas, reaguodamas į ūkininkų priekaištus, kad tai mažins jų konkurencingumą, pastebi, kad turime koncentruotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus.

„Statistikos departamento duomenimis, žmogus, dirbantis žemės ūkyje, sugeneruoja tik 10 tūkst. eurų vertės per metus. Jūs įsivaizduokite kokie ten atlyginimai. Normalioje įmonėje, generuojama ne mažiau 100 tūkst. eurų ir daugiau. Todėl turime susidėlioti prioritetus“, – sako D. Arlauskas.

Anot jo, yra situacijų, kada žmogus gauna Europos paramą kaimo turizmui vystyti, tačiau šalia vystomo verslo atsiranda ūkiai, iš kurių sklinda prasti kvapai.

„Tokie kvapai daro neigiamą įtaką kaimo turizmo verslui“, – pastebi D. Arlauskas.

Tuo metu konferencijoje dalyvavęs ūkininkas minėjo, kad yra ir priešingų situacijų, kada šalia ūkių įsikūrusios kaimo turizmo sodybos naikina žemės ūkio verslus, kadangi ūkininkus apipila skundais.

 

Jonas Deveikis, LRT.lt