Skaitmenizacija – tai šiuolaikinių informacinių technologijų pritaikymas žemės ūkyje. Įvairios komunikacinės technologijos ir kompiuterizacija bei taikomoji programinė įranga daro įtaką žemės ūkio valdymui. Naujausios technologijos pasinaudojant skaitmenizacija labai palengvintų žemės ūkio valdymą: teiktų tikslias žemdirbystės rekomendacijas, pasitarnautų sudarant tręšimo, pasėlių apdorojimo chemikalais planus, derliaus, dirvos kokybės žemėlapius – šiuo metu gaunami palydovų ir dronų duomenys leidžia apžvelgti laukus.

Labai svarbu ir tai, kad žemės ūkio skaitmenizavimas yra vienas iš jaunų žmonių pritraukimo į žemės ūkio sektorių būdų.

Terminas „Žemės ūkio skaitmenizavimas“ eiliniam žemdirbiui mažai ką sako, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), jai pavaldžios institucijos turėtų žemdirbiams išaiškinti, kas tai yra, kas jau padaryta, kaip praktiškai skaitmeninimas toliau bus įgyvendinamas žemės ūkio ir maisto srityje ir kokios praktinės naudos iš to galima tikėtis. Įdirbis platesniam žemės ūkio skaitmenizavimui jau yra padarytas. Didelį proveržį šioje srityje padarė Žemės ūko informacijos ir kaimo verslo centras (toliau ŽŪIKVC).

Ši institucija dar 2002 metais perėmė Veislinių gyvulių, Arklių veislininkystės, Pasėlių deklaravimo informacines sistemas, kartu su žemdirbiams skirtų žemėlapių fragmentų spausdinimu ir platinimu, toliau administravo ir tobulino Gyvulių registrą.

Šiuo metu ŽŪIKVC administruoja ir tobulina Žemės ūkio ir verslo, Ūkininko ūkio, Traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Fitosanitarinį, Patvirtintų pašarų ūkio subjektų, Gyvūnų augintinių registrus. Be to yra įsteigta apie 10 informacinių sistemų, tai: Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos, Tiesioginių išmokų už pieną, Ekologinio sektoriaus administravimo, Elektroninė paraiškų priėmimo, Žemdirbių mokymo, Avių veislininkystės, Pieno apskaitos, Traktorininko pažymėjimų ir kitos informacinės sistemos, kuriomis gali naudotis ne tik valstybinės institucijos bet ir ūkių subjektai.

Duomenys registruose ir informacinėse sistemose yra suskaitmeninti ir prieinami vartotojams. Praėjusiais metais ŽŪIKVC iš Agrarinės ekonomikos instituto perėmė Ūkių apskaitos duomenų tinklo administravimo funkciją. Nacionalinė mokėjimų agentūra taip pat imasi diegti pažangias technologijas.

Sparčiai populiarėja mobili programėlė „NMA agro“, įdiegta prieš keletą metų. Ja jau naudojasi daugiau kaip 11.5 tūkst. asmenų. Programėlė, kaip nurodo ir patys ūkininkai – puikus praktinis įrankis, kai reikia pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus. Ji taip pat leidžia matyti kur kas pasėta ir tikslinti sklypų dydžius. Tai labai aktualu, nes kai kurių žemdirbių laukai yra išsimėtę kelių dešimčių kilometrų atstumu.

Ja naudojantis lengviau orientuotis kada kur sėti ir tręšti, matyti kur ir kada purkšta. Toliau skaitmeninat žemės ūkį dera pasinaudoti NMA patirtimi, kuomet prieš paleidžiant minėtą programėlę ją testuoti buvo pakviesti patys ūkininkai. Tuo tarpu per Žemės ūkio informacinę sistemą (ŽŪMIS) ūkininkai teikia paraiškas pagal KPP investicines priemones, mokėjimo prašymus, ataskaitas, kitus dokumentus.

Tai rodo, kad žemės ūkio skaitmenizavimo kryptimi jau yra žengtas didelis žingsnis. Tačiau toliau einant tiksliosios žemdirbystės, kaip ūkių ateities kurso keliu, reikalinga daugiau dėmesio skirti technologinių procesų skaitmenizavimui. Skaitmenizacija gali ženkliai palengvinti žemės ūkyje išmaniosios melioracijos kelią, paspartinti jos praktinį diegimą laukuose, kur jaučiamas drėgmės trūkumas vasaros metu. Naudojant šią inovatyvią technologiją vandens lygis pakeliamas iš 2 m gylio į optimalų lygį – 45-60 cm nuo dirvos paviršiaus.

Taip laukai gali būti dirbami technikos, o vanduo užlaikomas prie šaknų zonos, todėl pastarosioms pakanka drėgmės maitintis. Pasitelkus išmaniąją melioraciją, iš drenažo išbėga iki 90 proc. mažiau vandens, kartu mažiau netenkama ir laukuose naudojamų trąšų. Tyrimai rodo, kad tokiu būdu pasišalina iki 40 proc. mažiau azoto. Taip augalams suteikiama daugiau drėgmės, trąšos ištirpsta greičiau ir geriau, yra lengviau pasisavinamos, todėl derlius didesnis. Be to, maistinės medžiagos neišplaunamos į paviršinius vandenis, jų sunaudojama mažiau. Naudojant išmaniąją melioraciją, mokslininkų tyrimų duomenimis pvz. kviečių derlingumas iš ha padidėja iki 37 proc.

Kitas būdas mažinti vandenų bei aplinkos taršą pasitelkiant skaitmenizaciją – inovatyvus pasėlių tręšimo organizavimas naudojant modernius trąšų barstytuvus bei išmaniųjų purkštuvų naudojimas augalų apsaugai skaitmenizuojant šiuos procesus. Jeigu ūkininkai turėtų galimybę prieš tręšiant laukus ištirti dirvožemį ir nustatyti kiek ir kokių elementų dirvožemyje trūksta, būtų eliminuotas perteklinis tręšimas, ženkliai sumažėtų išberiamų trąšų kiekis bei nepageidaujamų elementų išplovimas į paviršinius vandens telkinius, sumažėtų ir Baltijos jūros tarša, o išmanieji purkštuvai mažintų pesticidų kiekį bei jų poveikį aplinkai.

Dabartinės Vyriausybės programoje numatoma didinti kaimo gyvybingumą, parengiant ilgalaikę žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimo programą ir ją įgyvendinant. Siekiant suskaitmeninti sektoriaus veiklą, numatoma perkelti administracines paslaugas į skaitmeninę erdvę, skatinti techninius sprendinius, leidžiančius kurti ir naudotis inovatyviomis, saugiomis paslaugomis. Tačiau didelė dalis šių siekių gali likti tik popieriuje, jeigu skaitmeninimo programos įgyvendinimui nebus skirtas reikiamas finansavimas. Šiuo metu rengiamas priemonių planas Vyriausybės programos įgyvendinimui, todėl Žemės ūkio ministerija turėtų siekti, kad šios skaitmeninimo programos įgyvendinimui žemės ūkio sektoriuje būtų skirta pakankamai lėšų, be to, ūkininkams išmaniųjų purkštuvų bei modernių trąšų barstomųjų įsigijimui turėtų būti teikiama valstybės parama.

Kazys Starkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas