A.Stančikas: „Jis jau išsiųstas Europos Komisijai, ir ten, žinoma, jam pritars ir pasakys, kad mūsų žemės ūkį dar reikia prispausti.“

Teoretikų planai dėl žemės ūkio ateities verčia praktikus griebtis už galvų – įsipareigojimai dėl klimato kaitos praktiškai sunaikins produktyvią gamybą. Numatytos priemonės, ūkininkų akimis, neretai prieštaringos, nei moksliškai, nei praktiškai nepagrįstos, o kaip žemė sūkis atrodys jas įgyvendinus, vienas Dievas težino. Pavyzdžiui, estai elgiasi priešingai – jie numatę didinti žemės ūkio gamybą ir CO2 išmetimus šioje srityje.

Yra vilčių pakeisti

Žemės ūkį ne iš vadovėlių pažįstantys politikai ir žemdirbiai susigriebė, kad reikia skubiai gelbėti žemės ūkio ateitį. Ir tai – ne emocijos. Pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021–2030 m., kurį Vyriausybė praėjusių metų gruodžio 30 d. patvirtino ir kitą dieną išsiuntė Europos Komisijai (EK), produktyvaus žemės ūkio Lietuvoje greičiausiai nebeliks arba jis liks kaip muziejinis eksponatas. Pasak žemės ūkio srities atstovų, būtent toks likimas ištiks šį sektorių, jeigu bus įgyvendintos numatytos priemonės dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo.

Ar jau šaukštai po pietų? Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) ambicingus tikslus dėl klimato kaitos ambicingai pristatę Energetikos ir Aplinkos ministerijos atstovai pranešė blogą naujieną– EK jau pateiktas minėtas planas pagal reglamentą negali būti taisomas. Kartu jie suskubo pridurti, kad šis planas nėra strateginis dokumentas ir nėra įpareigojantis. Jie aiškino, kad tai tik gairės, tikslesnį kelią toms pačioms ambicijoms pasiekti busgalima numatyti žemės ūkio strateginiame plane – jį tvirtins šiemet. Ten gali keistis priemonės, kuriomis bus pasiekti tikslai.

Žemės ūkio rūmų irŽemės ūkio tarybos atstovai tvirtino, kad planas parengtas be deramo dialogo su socialiniais partneriais, ir pareikalavo atnaujinti darbo grupę. KRK nusprendė teikti siūlymą Seimo valdybai, kad šiuo klausimu Seime būtų sudaryta darbo grupė.

„Remiantis šiuo dokumentu, gamyba tikrai mažės. Turėkime omeny, kad tai mūsų nacionalinis dokumentas. Deja, jis jau išsiųstas Europos Komisijai, ir ten, žinoma, jam pritars ir pasakys, kad mūsų žemės ūkį dar reikia prispausti. Turi būti atnaujinta darbo grupė, kurioje turi dalyvauti ir žemdirbių atstovai, ir mokslininkai, nes kyla abejonių, ar priemonės pagrįstos moksliškai“, – sakė KRK pirmininkas Andriejus Stančikas.

Andriejus Stančikas

Andriejus Stančikas

Baltais siūlais siūta

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė priminė kelis pagrindinius Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. tikslus, kurie svarbūs ir žemės ūkiui, – ne mažiau kaip 9 proc. sumažinti ŠESD išmetimus (palyginti su 2005 m.), energijos suvartojimą, pasiekti, kad 45 proc. suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių.

Aplinkos viceministras Marius Narmontas skaičiais pailiustravo, kad Lietuvoje vienas didžiausių teršėjų – žemės ūkis. Pasak jo, Lietuvoje per metus išmetama apie 15 mln. tonų CO2, iš kurių apie 30 proc. išmeta didelės gamyklos, jėgainės ir pan.,o 70 proc. – kitos sritys. Iš šios dalies40 proc. emisijos tenka transportui, 33 proc. – žemės ūkiui.

Kokiomis gi priemonėmis bus mažinami ŠESD išmetimai žemės ūkyje? „Neariminės technologijos skatinimas, mineralinių trąšų ir degalų naudojimo mažinimas, biodujų gamyba, ekologinio ūkininkavimo plėtra“, – vardijo aplinkos viceministras.

Ir KRK nariai, ir žemdirbių organizacijų atstovai pratrūko, kad numatytos priemonės baltais siūlais siūtos, o manipuliuojant santykiniais dydžiais į akis pučiama migla. Pritaikius jas, žemės ūkis nusiris į viduramžius, o su klimato kaita susiję tikslai nebus pasiekti.

„1990 metais Lietuvoje buvo apie 4 mln. sutartinių gyvulių, o dabar beliko tik apie 1,5 mln. Mums jau nėra kur ristis žemyn.Pagal pridedamąją vertę ES atrodome prasčiausiai – iš hektaropas mus sukuriamaper 760 eurų, o Danijoje – 3800 eurų, Vokietijoje – beveik 3000 eurų, Nyderlanduose – net 20 tūkst. eurų, bet šioje šalyje yra tam tikra specifika.Jeigu būtume geri derybininkai, Europos Komisijai tai paaiškintume. Ar šis planas derintas su Vyriausybės programa, kur kalbama apie gyvulininkystės plėtrą ir pridėtinės vertės didinimą?Pagal planą gamyba mažės, ir dar bus uždėti mokesčiai“, – emocijų netvardė KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.

ELTA nuotr.

ELTA nuotr.

Energetikos ministerijos atstovė suskubo patikslinti, kad atspirties taškas – ne 1990-ieji, o 2005 metai. K.Starkevičius paprašė neklaidinti parlamentarų ir pacitavo EK 2019 metų gruodžio 11 d. komunikatą, kuriame teigiama: „Iki 2020m. vasaros Komisija pateiks poveikio vertinimo planą, kaip bent 50proc. atsakingai padidinti ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030m. tikslą ir priartėti prie tikslo šį kiekį sumažinti 55proc., palyginti su 1990m.“

Žemės ūkio rūmų ir Žemės ūkio tarybos atstovai minėjo skaičius, kuriais remiantis numatyti tikslai mažinti ŠESD išmetimus jau pasiekti 2017 metais, o kai kuriose srityse net ir viršyti.Tokiu atveju mūsų žemdirbiai esą yra mulkinami, o visuomenė klaidinama, kad žemės ūkis – ženklus teršėjas.

„Lietuva jau 2017 metais pasiekė tikslą, kuriuo siekiama sumažinti 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Šiais metais sumažėjimas, palyginti su 1990 metais, buvo 59 proc. Vadinasi, 4 proc. tikslas buvo net viršytas“, – konstatavo žemdirbių savivaldos atstovai.

Estai didins gamybą

Aplinkos viceministras M.Narmontas bandė tikinti, kad minėtas planas neriboja žemės ūkio gamybos plėtros, tik reikalauja mažinti ŠESD išmetimus. Tačiau, kaip tai suderinti, teoretikai nežino. Užtat ūkininkams akivaizdu, kad ŠESD išmetimai tiesiogiai susiję su gamybos intensyvumu. Mažinant išmetimus gamybos nepadidinsi, ją reikės tik mažinti.

Estai elgiasi priešingai nei lietuviai.Estija numačiusi žemės ūkyje ŠESD išmetimus padidinti 25 proc., nes planuojama laikyti daugiau gyvulių, intensyvinti gamybą. Šią taršą numatyta kompensuoti energetikos sektoriuje, kur išmetimai turės mažėti 40 proc.

„Kodėl Estija apsigina ir didina gamybą? Mes labai prastai pradedame derybas“, – konstatavo K.Starkevičius.

Pagerins ar pakenks?

KRK buvo sutaršyti ir siūlymai žemės ūkyje CO2emisiją mažinti taikant neariminę žemdirbystę ir ekologinį ūkininkavimą. Nemažai ūkininkų yra susižavėję nearimine žemdirbyste, kuri, kaip teigiama, sumažina žemės dirbimui naudojamų degalų kiekį. Tačiau moksliškai nėra pagrįsta, kad tai iš tikrųjų naudinga klimato kaitos atžvilgiu. Teigiama, kad taikant neariminę žemdirbystę tenka labiau kovoti su piktžolėmis, kurios dažniausiai naikinamos cheminiais preparatais, o dirvoje paliktos augalinės liekanos pūdamos kaip tik didina CO2 kiekį.

O kaip ŠESD išmetimus sumažins ekologinis ūkininkavimas? Juk ekologiniame ūkyje žemę reikia dirbti kur kas daugiau, nes piktžolės naikinamos mechaniniu būdu. Vadinasi, ir degalų reikia žymiai daugiau. Yra paskelbti kai kurių mokslininkų tyrimų rezultatai, kad ekologinė gamyba prisideda prie klimato blogėjimo, nes tokia gamyba yra kur kas mažiau naši, vadinasi, gaminant ekologišką maistą reikia daug didesnio žemės ploto.

Taigi, prieštaringų tyrimų ir vertinimų, kas kenkia ar gerina klimatą, daugybė, mokslininkų nuomonės skiriasi. Tad kaip bus pasiektas teoretikų numatytas CO2 emisijos mažinimo efektas, kol kas tik vienas Dievas težino.

KRK narys Juozas Baublys bandė išsiaiškinti, kokių rezultatų žemės ūkyje bus pasiekta, jeigu, kaip numatyta, bus didinamas akcizas degalams. Tai esą bus daroma, kad mažėtų degalų naudojimas.

„Kokių darbų rekomenduojate atsisakyti, siekiant naudotimažiau degalų? Nearti dalies lauko ar nekulti? Manau, kad turėtų būti priešingas siūlymas – palikti degalų akcizo lengvatas, tada galbūt ūkininkai galėtų įsigyti našesnę techniką, taupančią degalus. Jeigu jie pirks brangius degalus, modernizuotis šansų bus mažiau“, – neabejoja parlamentaras.

„O ką darysime su nešienaujamomis ir pūvančiomis nendrėmis, medžiais užliejamose teritorijose? Anksčiaučia kasmet būdavo išvalomi virtuoliai, gendantys medžiai, o dabar aplinkosaugininkai tai draudžia“, – dar vieną prieštaravimą dėl CO2 emisijos įvardijo KRK narys Alfredas Stasys Nausėda.

Pirmi nuogi į dilgėles

ES dabar vėl vyksta aštri kova dėl žemės ūkio gamybos ateities. Mojuojant klimato kaitos vėzdu bus nemažai aukų. Senosios ES valstybės stengsis jų išvengti, o daugiausia aukų bus tose šalyse, kurios bus pasirengusios pirmos pulti nuogos į dilgėles. Lietuva, akivaizdu, bus viena iš tokių.

Tam yra ir masalas – 14 mlrd. eurų. Tiek pinigų reikės Lietuvai prisitaikyti prie klimato kaitos bei Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui iki 2030 metų įgyvendinti.

„Tai yra derybinė pozicija. Mūsų ambicijos leis derėtis dėl didesnių finansavimo šaltinių. Suprantu, kad žemės ūkiui tai jautru, bet siūlau pažvelgti iš kitos pusės“, – sakė aplinkos viceministras.

K.Starkevičius perspėjo, kad būtina suprasti ir įvertinti, kokiomis sąlygomis viską įgyvendinsime, ir kas likspo to. „Prisiminkime, kaip stojant į Europos Sąjungą mūsų derybininkai lyg socialistinio lenktyniavimo dalyviai varžėsi, kaip greičiau suderinti visus suplanuotus reikiamus punktus. Iki šiol srebiame tas pasekmes. Dabar vėl laukia milijardai, bet kokiomis sąlygomis mes ten eisime? Kas liks iš gamybos? Kodėl Lenkija, Estija renkasi kitą kelią? Privalome kelti šiuos klausimus, nes paskui mūsų rinkėjai paklaus, kodėl mes tylėjome“, – gelbėti žemės ūkio ateitį ragino parlamentaras.