LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Miško valdytojai, norintys atkurti ir apsaugoti miškus, iki birželio 28 d gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai pabrėžia, kad pagal pakeistas minėtos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės yra padidintos miško atkūrimo išmokos. Šiam paraiškų rinkimo etapui numatyta daugiau kaip 5,3 mln. eurų paramos. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Finansuojamas miško atkūrimas ir apsauga
Paraiškas, kurios priimamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose, gali teikti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Robertas Pikšrys pabrėžė, kad paramos lėšomis finansuojamas stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas, taip pat – miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas.
Škvalas nusiaubė daugiau nei du hektarus
Stichinės nelaimės miškuose pridaro daug žalos. Štai 2010 metų vasarą prasiautęs vienas įnirtingiausių Lietuvoje škvalų išlaužė bei išvertė apie milijoną kietmetrių medienos.
Plačiuose ruožuose sūkuringas vėjas medžius kaip degtukus išlaužo per keletą minučių. Likviduoti gamtos stichijų padarinius ir atkurti pažeistą mišką ypač sunku privačių miškų savininkams.
Jiems tokiais atvejais labai praverčia KPP parama. Į Donato Zabotkos įmonės valdomus miškus Kaišiadorių rajone prieš kelerius metus įsisukęs škvalas nusiaubė palyginti nedidelį 2,3 hektarų plotą. Pasinaudojus KPP priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ parama dabar čia žaliuoja beržų ir juodalksnių sodinukai.
Miškininkyste jau apie 15 metų užsiimantis D. Zabotka su tokiomis bėdomis buvo susidūręs ir anksčiau. Miškui atsodinti jam tekdavo skirti savo uždirbtas lėšas, o tai – nemaža našta. Todėl miškininkas nusprendė išbandyti KPP paramos galimybes. „Žinojau, kad yra tokia priemonė, ir ja pasinaudojau. Užfiksavome stichinės nelaimės faktą, išvalėme mišką, o kai atėjo laikas jį apželdinti, kreipėmės dėl kompensacijos.
Paramos lėšos – 2599 eurai – buvo skirtos žemės paruošimo darbams, sodinukų pirkimui ir jų pasodinimui“, – pasakojo miškininkas, valdantis apie 500 hektarų miško. Pasak jo, pats paramos gavimo procesas nebuvo sudėtingas, NMA darbuotojai padėjo patikslinti reikiamus pateikti duomenis. „Tai labai naudinga programa. Jei mišką vėl nuniokotų škvalas, vėl bandytume prašyti paramos“, – tvirtino D. Zabotka.
Padidinta miško atkūrimo 
R. Pikšrys akcentavo, kad šių metų balandžio 25 d. buvo pakeistos minėtos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės. Vienas svarbiausių pakeitimų – vidutiniškai apie 21 proc. padidinta miško atkūrimo išmoka vykdant stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą.
„Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo išmokos dydis priklauso nuo atkuriamų medžių rūšių“, – pastebėjo ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas. Skiriama parama apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties.
Miško atkūrimas
Kokie projektų atrankos kriterijai? ŽŪM atstovas primena, kad paraiška miško projektui finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 projektų atrankos balų.
Tiek nesurinkus, paramos paraiška atmetama. O didžiausia galima balų suma – 100 balų. Jei atkuriamas pažeistas miškas, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, skiriama 20 balų. Jei vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, suteikiama kiek mažiau balų – 15. Kai atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 iki 10 hektarų imtinai, skiriama 10 balų. O jei atkuriamas pažeisto miško plotas siekia daugiau kaip 10 hektarų, numatyta suteikti 20 balų. Tiek pat balų skiriama, jeigu pareiškėjas yra privataus miško valdytojas.
Balų galima gauti ir tokiu atveju, jeigu pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms), – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų. Jei prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose, suteikiama 20 balų.
Privalumų turi pareiškėjas, kuris yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys, – jam skiriami 5 balai.
Reikia pateikti tris komercinius pasiūlymus
Pareiškėjai turėtų žinoti, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti būtina pateikti tris komercinius pasiūlymus, jei iki paraiškos pateikimo nebuvo atlikti prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai.
Komerciniai pasiūlymai turi būti su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais, kurie negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo komerciniame pasiūlyme nurodytų techninių parametrų.
Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad šis reikalavimas netaikomas kreipiantis paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimui. Taip pat žinotina – jei kartu su paraiška nepateikiamas statinio techninis projektas, kartu su paraiška turi būti pateikti projektiniai pasiūlymai su statybos vertės skaičiavimu, sklypo sutvarkymo planu, įrengiamų objektų matmenimis, vizualizacijomis.
