2017 m. buvo užfiksuoti 105 skundai dėl kvapų, o iš jų buvo išnagrinėti 35. 2018 m. buvo užfiksuoti 209 skundai, iš kurių buvo išnagrinėtas vos 51 skundas, nes kitoms nagrinėjimo procedūroms pradėti trūko duomenų.

Siūloma daugiau kontrolės svertų suteikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), nes, anot įstatymo pataisų iniciatorių, kontrolės funkcijas šiuo metu vykdantys aplinkos apsaugos inspektoriai neturi kompetencijos tikrinti ūkių.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų svarstymuose dalyvavusi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė teigė, jog kvapų kontrolės griežtinimas prisidės ir prie bendro aplinkos taršos mažinimo.

„Skundai dėl kvapų gyvenamojoje aplinkoje – ne tik iš ūkininkų ūkių taršos šaltinių, bet ir kitų ūkio subjektų – turėjo įtakos šio įstatymo projekto pateikimui ir svarstymui Seime. Sklindančius kvapus bus galima pažaboti įvairiomis priemonėmis, kurios galėtų būti taikomos tiek kvapų susidarymo šaltinyje, tiek kvapų sklidimo ribojime ir pan. Kontrolei galėtų būti pasitelkta kvapų koncentracijos nustatymo gyvenamosios aplinkos ore laboratorinė-instrumentinė bazė“, – teigė A. Kubilienė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkės Marijonos Lukaševičienės teigimu, ūkininkai yra kaltinami eilinį kartą. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje yra ir kitų šalių ūkininkų, pavyzdžiui, Danijos, ir, anot jos, reikėtų kaltę versti ne tik Lietuvos ūkininkams.

„Jeigu žmonės alergiški tiems kvapams, tai jie turėtų atitinkamai pasirinkti gyvenamąją vietą. Mes negalime prisiimti atsakomybės už danų ir kitų užsieniečių ūkius, kurie galbūt skleidžia tuos kvapus.

Jeigu gyvulių koncentracija ūkyje didesnė, tai tas kvapas yra, tačiau gyvulių skaičius ūkiuose mažėja, o patys ūkiai stambėja. Jeigu vyksta gamybos procesas, yra išskiriami tam tikri kvapai.

Tačiau kaimuose ir gyvenvietėse to kvapo jau nebelieka, nes mažėja smulkiųjų ūkininkų. Kaimas išsigimė, ten pradedama gyventi kaip mieste. Liūdna, kai vakare ūkiniuose pastatuose šviesos nedega, vadinasi, ten gyvulių nebėra. Jeigu ateityje bus toks požiūris, kad žemės ūkiui nebereikės gaminti dėl tų skundų, tai jis išnyks.

Teko dalyvauti užsienyje, Austrijoje lankiausi ir mačiau, kaip prie kaimyno teritorijos vienas ūkininkas paliko mėšlo krūvą, tai stebėjausi, kaip jie nesipyksta. Man pasakė, kad jie randa abipusę naudą – tas kaimynas mėšlu pasitręšia daržoves. Nuo šito kvapo dar nenumirė nė vienas žmogus. Žolė ir žemė tam ir skirta, kad būtų dirbama ir iš to būtų nauda. Geriau auginti gyvulius ir nesureikšminti to kvapo“, – teigė M. Lukaševičienė.

NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė tvirtino, jog, Seimui priėmus įstatymų paketą, pirmiausia bus pakeistos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės bei Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės, kuriose ir bus nustatyta kvapų ir triukšmo valdymo sąlygų nustatymo, jų laikymosi kontrolės principai.