Smidrai – pati ankstyviausia pavasario daržovė, vadinama aristokratų delikatesu, – vis labiau populiarėja tarp mūsų šalies vartotojų bei augintojų. Ūkininkai kasmet plečia jų plotus. Šių daržovių ima sodinti ir pavieniai augintojai. 

Nesibijo konkurencijos

Jaunas Molėtų rajono ūkininkas Simonas Klinatavičius smidrus augina ketvirtą sezoną, jų plotus plečia ir nesibijo atvežtinių daržovių konkurencijos. Anot augintojo, smidrai – perspektyvi kultūra, didžiąją dalį derliaus klientai išgraibsto tiesiai iš namų. S.Klinatavičiaus daržovės yra tiekiamos restoranams ir parduotuvėlėms bei parduodamos turgeliuose.

„Smidrų plotus išplėčiau dvigubai. Dabar auginu daugiau nei hektarą, tačiau kitą pavasarį pasodinsiu dar 60 arų“, – planus atskleidė smidrų augintojas. Jo ūkyje auginami baltieji ir Gijnlim ir Tallems veislės žalieji smidrai. Baltieji smidrai auginami apkaupti, žemėse. Juos galima apdengti ir auginti po plėvele bei gauti ankstesnį derlių. Dėl šalnų šių metų žaliųjų smidrų derlius vėlavo dviem savaitėmis. S.Klinatavičius mano, kad paskutinį derlių nuims per Jonines.

Justinas Litvinavičius smidrais, kaip nauja ir perspektyvia kultūra, susidomėjo prieš trejus metus. Iš pradžių šioms daržovėms ūkininkas buvo skyręs 10 arų, dabar augina – 40 arų. „Antrųjų metų derlius manęs nenuvylė. Šiemetis dar didesnis. Visą produkciją išparduodu sėkmingai. Jei klientų poreikiai augs, galbūt ateityje plotus plėsiu“, – sakė J.Litvinavičius.

Populiarina festivalyje

Ekologinio ūkio savininkė Genutė Sakalauskienė smidrus augina penktus metus. Jiems skyrė 80 arų. Imtis šios veiklos moterį paskatino drauge su Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU) vykdomas projektas, kurį įgyvendinant jos žemėje buvo įrengti bandomieji smidrų auginimo laukeliai.

Siekdama išpopuliarinti šias daržoves G.Sakalauskienė ėmėsi organizuoti smidrų festivalius. Pirmieji du vyko Vilniuje, Tymo turgelyje. Trečiasis surengtas jos ūkyje praėjusį savaitgalį. Į renginį susirinko daugiau nei šimtas žmonių.

„Vadinasi, žmonės smidrais domisi, nori jais gardžiuodamiesi bendrauti“, – džiaugėsi ekologinio ūkio savininkė ir pridūrė, kad jos produkcija neužsiguli, nes jau turi savo klientų ratą. Tai įvairaus amžiaus žmonės. Siekdama paįvairinti asortimentą, ūkininkė ėmė gaminti smidrų užtepėles, kurios ypač populiarios tarp vegetarų, veganų. Pastarieji užtepėlėmis minta ištisus metus.

G. Sakalauskienė, siekdama išpopuliarinti smidrus, ėmė rengti jų festivalius. J. Žurauskienės nuotr.

Auga susidomėjimas

Smidrus į Lietuvą XVI amžiuje atvežė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto motina. Šios delikatesinės daržovės buvo auginamos Sereikiškių parke, o vėliau ir kitų Lietuvos didikų daržuose. Laikui bėgant, smidrų auginimo tradicijos mūsų šalyje sunyko. Jos, pasak ASU Agronomijos fakulteto docentės dr. Audronės Žebrauskienės, Lietuvoje atgimė prieš septynerius metus.

Vieni pirmųjų smidrus auginti ėmėsi Jurgita ir Kęstas Krištopaičiai iš Šiaulių rajono. Plėtoti šį verslą sutuoktiniai pradėjo grįžę iš Danijos. Vėliau šia kultūra susidomėjo ir kiti ūkininkai. Pastebima, kad kiekvienais metais jie plečia smidrų plantacijas. Dažnas žemės savininkas savo soduose ir daržuose taip pat augina šių ankstyvųjų daržovių. Docentė A.Žebrauskienė teigė, kad smidrų plotai Lietuvos ūkiuose siekia per 20 ha, vienas ūkis, esantis Zarasų rajone, jų augina net 5 ha. Manoma, kad ateityje plotai dar labiau didės, nes šių daržovių poreikis auga.

A. Žebrauskienė sakė, kad ūkininkai smidrais prekiauja, tik didžiuosiuose miestuose ir sėkmingai parduoda. J. Žurauskienės nuotr.

Ryžosi auginti

Patarimų, kaip sodinti ir prižiūrėti smidrus, į docentę A.Žebrauskienę kreipiasi ne vienas šių daržovių auginimu susidomėjęs asmuo. Pasikonsultavę su specialistasi savo poreikiams jų užsiauginti ryžosi Ukmergės rajone gyvenantys sutuoktiniai Danutė ir Kęstutis Šontai.

„Susigundėme auginti smidrus dėl jų maistingųjų savybių ir neapsigavome. Mūsų šeima mėgsta šias sultingas ir traškias daržoves, kurių skonis primena žaliuosius žirnelius ir riešutus. Savo darže užaugintų smidrų skonis kur kas geresnis nei atvežtinių, parduodamų prekybos centruose“, – sakė D.Šontienė. Jos vyras pridūrė, kad šioms daržovėms jie skyrė mažiau nei arą. Tačiau norint jas valgyti pilna burna, pasak Kęstučio, kiekvienam šeimos nariui reikėtų pasodinti po 20 daigų. Todėl sutuoktiniai žada šių daržovių plotą išplėsti.

Giedrutė ir Tomas Karaliai iš Klaipėdos rajono pernai buvo pasodinę 7 arus smidrų, šį pavasarį jų pasodino daugiau nei hektarą. G.Karalienė pasakojo, kad smidrų plantaciją išplėtė dėl išaugusio jų užsakymų skaičiaus. Pasak pašnekovės, pirmąsias daržoves klientams įsiūlyti buvo sunku, tačiau, kai jie jų paragavo, pasipylė užsakymai. „Auginti smidrus ėmėmės dėl to, kad tai naujos ir populiarios daržovės. Beje, Klaipėdos rajone jų dar niekas neaugina. Todėl tikimės, kad ir kitais metais derlių realizuosime sėkmingai“, – teigė pašnekovė.

S. Klinatavičius smidrus laiko perspektyvia kultūra, todėl jų plotus išplėtė dvigubai. J. Žurauskienės nuotr.

Būtina suplanuoti

ASU docentė, kalbėdama apie smidrų realizaciją, sakė, kad  ūkininkai šiomis daržovėmis prekiauja tik didžiuosiuose miestuose ir sėkmingai jas parduoda. Mažesnių miestelių gyventojai neturi galimybės įsigyti šių daržovių. Tačiau, pasak A.Žebrauskienės, ūkininkai, kurie domisi šios kultūros auginimu, pirmiausiai turėtų suplanuoti, kur ir kaip parduos derlių.

„Kadangi smidrų augintojų dar yra mažai, kol kas šių daržovių užauginami nedideli kiekiai. Dėl šios priežasties nėra galimybės produkcijos tiekti didiesiems prekybos tinklams. Manau, kad ateityje visi smulkieji augintojai turėtų pagalvoti apie kooperaciją“, – teigė mokslininkė.

Pasak A.Žebrauskienės, Lietuvos ūkiuose užauginti smidrai brangūs. Pačių pirmųjų daržovių kilogramo kaina siekė 12 eurų, pastaruoju metu jos parduodamos po 10 eurų už kilogramą. Kai smidrų derlius pagausės, manoma, kad kaina šiek tiek sumažės. Europoje jų kilogramo kaina siekia apie 3 eurus. Mūsų šalies prekybos centruose dažniausiai prekiaujama smidrais, atvežtais iš Ispanijos, Pietų Amerikos ir kitų šalių.

Faktai

• Iš 10 arų smidrų galima pririnkti 60 kg kokybiškų ūglių.
• Prekybai ruošiami 0,8–2 cm skersmens ir 20–30 cm ilgio ūgliai.
• Didžiausi smidrų augintojai – vokiečiai. Smidrų jie augina 22 tūkst.ha.
• Pasaulyje sukurta įvairių smidrų veislių ir hibridų. Pastaruoju metu kuriamos veislės, kuriose vyrauja vyriški augalai (apie 90–95 proc.).

Smidrų nauda

• Neturi riebalų ir cholesterolio.
• Puikus ląstelienos šaltinis.
• Neklaringa daržovė.
• Smidruose yra vitaminų (A, B, C, T, K), mineralų (vario, mangano, magnio) ir karotino. Jie labiausiai vertinami dėl vitaminų A ir C, folio rūgšties, kalio ir geležies.
• Smidrai turi daug maistinių skaidulų.