Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Smulkių ūkių gerieji pavyzdžiai Lenkijoje

Liepos 18-19 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus lankėsi Lenkijoje, kur domėjosi sėkmingo ūkininkavimo ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžiais.

„Lenkijos ūkiuose žemės ūkio gamyba puikiai derinama su smulkiu verslu – produktų perdirbimu, prekyba ir paslaugomis. Čia sėkmingai veikia trumposios maisto tiekimo grandinės, ir tenka pastebėti, kad jos yra gana populiarios. Taigi mūsų kaimynai turi geros patirties plėtojant šį segmentą, todėl galime kai ko iš jų pasimokyti“, – dalinasi mintimis Ramūnas Stonkus.

Agroturizmo ūkyje „Leśny dworek“

Apsilankėme Kryliczke, kur buvusioje mokykloje įkurtas Małgorzatos ir Bogusławo Ostapowicz ūkis. Ūkininkai jau 12 metų gamina ir parduoda tradicinius Palenkės patiekalus, kuriuos kepa  koklių krosnyje, kūrenamoje malkomis. Ūkio šeimininkai yra ne vieno kulinarinio konkurso ne tik dalyviai, bet ir nugalėtojai, taip pat Palenkės vaivadijos kulinarinio tako nariai. Šiame agroturizmo ūkyje besilankantys svečiai gali patys pasigaminti maistą – čia organizuojamos edukacinės programos. Ūkininkai namuose gali priimti iki 14 lankytojų, kurie čia apgyvendinami ir maitinami. Įdomu tai, kad ūkininkai pagamintų kulinarinių gaminių vietiniams gyventojams neparduoda, jie skirti tik svečiams ir edukacinių programų dalyviams.

Ūkyje gausiai auginamos daržovės. O kadangi ūkis įsikūręs šalia nacionalinio parko, tai norinčiųjų apsistoti ūkyje ir sudalyvauti edukacinėse programose čia netrūksta.

Svečiai čia gali naudotis ir tvenkiniu, kuriame įveista įvairių žuvų.

Ūkininkai dar ir bitininkauja, todėl svečiai gali paragauti medaus, sunešto iš aplinkinių vietovių.

Tykocino pilyje

Aplankėme ir Tykocino pilį, kurioje įrengta istorinė ekspozicija, jungianti Lenkijos, Lietuvos, Rusijos ir Švedijos istorijas. Pilies savininkas Jacekas Nazarko akcentavo, kad pilis atstatyta nenaudojant nei šalies, nei europinių lėšų. Radvilų rezidencija atstatyta jo lėšomis ir iniciatyva, remiantis daugelio metų istoriniais ir archeologiniais tyrimais. Čia organizuojami įvairūs kulinarinio paveldo, istoriniai renginiai, vyksta vestuvės. Pilyje yra viešbutis, gaminami ir tiekiami regioninės virtuvės patiekalai.

Palenkės žemės ūkio konsultavimo centro (PODR) gamykloje

Szepietowe veikia Palenkės žemės ūkio konsultavimo centro (PODR) gamykla, kurioje gaminami pieno, mėsos, džiovinti produktai, spaudžiamos sultys. Gamyklos technologės pristatė produktų gaminimo procesą. Ši prie žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikianti gamykla – praktinis mokymo centras, skirtas norintiems plėtoti žemės ūkio produktų perdirbimo verslą, taip pat visiems, kurie nori ne tik pamatyti, kaip gaminamas vienas ar kitas produktas, bet ir patys bandyti juos pagaminti. Į mokymus priimamos 10–12 žmonių grupės.

Agroturizmo ūkyje „Biebrza Eldorado“

Stare Dolistovo kaime (Dolistów Stary), šalia Bebros upės, įsikūręs Mariannos Rogało ūkis, kuris  lietuviškai vadinamas „Bebro Eldorado“. Ūkio savininkė verslo idėjų parsivežė iš Amerikos, kur praleido pusmetį.

Ūkyje, turinčiame 5 kambarius, lankytojams siūloma nakvynė, gardus maistas, plaukimas sraunia Biebžos (Bebro) upe, žygiai baidarėmis ir plaustu. Ūkiui priklauso 70 arų upės pakrantės, todėl ūkyje galima įsigyti leidimą žvejoti, dalyvauti pačiose įvairiausiose edukacinėse programose, pvz., šienapjūtėje.

Pačios šeimininkės pagaminti patiekalai, kulinariniai gaminiai yra pelnę daugybe prizų kulinariniuose konkursuose. Jie gaminami iš savo, ar kaimyniniuose ūkuose užaugintų žaliavų.

Už parą lankytojai moka 45–50 zlotų.

Įdomu tai, kad Lenkijoje, nuosavame name turint 5 kambarius pradėti teikti turizmo paslaugas visai nesudėtinga. Tereikia nuvažiuoti į savivaldybę ir užregistruoti turistinį ūkį. Jokių mokesčių mokėti nereikia.

Ekologiniame daržininkystės ūkyje

Ekologinius ūkius Lenkijoje sertifikuoja 10 privačių firmų. Imami mėginai dėl pesticidų likučių, fungicidų naudojimo. Lenkijoje yra patvirtintas augalų apsaugos produktų ekologiniams ūkiams sąrašas. Jų yra pakankamai daug. Už ekologinių daržovių hektarą mokama 1000 zlotų išmoka.

Apsilankėme Sylwijos Rydzewskos ekologiniame daržovių ūkyje. Šeimininkė jas konservuoja, raugia. Didelę paklausą turi ūkyje rauginti kopūstai, agurkai. O dėl to kad ūkis yra pasienyje su Lietuva, taigi produkciją mielai perka ir lietuviai. Ūkio produkcijos užsakymai priimami ir SMS žinutėmis ir ženklintu autobusėliu išvežiojami vartotojams ar vežami į turgų.

Agurkus ūkininkė purškia vario sulfatu. Jie skinami 2 kartus per savaitę.

Darbininkams už valandą ūkininkė moka 13 zlotų.

Mėsos perdirbimo cechas „Protasiewicz“

Ūkininkas Tadeuszas Protasiewicz, įkūręs mėsos perdirbimo cechą didžiuojasi, kad gaminiai čia gaminami tradiciniais metodais – sūdomi, rūkomi, vytinami ir yra pelnę ne vieną apdovanojimą bei yra parduodami ne tik Lenkijoje, bet ir užsienyje. Svarbu ir tai, jog ūkyje nenaudojamos plastikinė pakuotės.

Kadangi regione paskalbtas kiaulių maras, ūkininkai šiuo metu patys jų neaugina, o vežasi iš Varšuvos.

Taip pat ūkyje laikomos 23 melžiamos karvės.

Ūkis teikia paslaugą vietiniams pieno gamintojams – surenka pieną ir jį pristato į pieninę.

Ateityje ūkio savininkai planuoja teikti ir sunkvežimių parkavimo paslaugas.

Ūkyje dirba 5 darbininkai.

„Aplankius Lenkijos ūkius ir agroturizmo sodybas, galiu tik pastebėti, kad Lenkijoje teisinė ir reguliacinė aplinka smulkiems ūkiams yra daug palankesnė nei Lietuvoje. Čia daug lengviau ir paprasčiau sutvarkomi leidimai ir kiti teisiniai dokumentai norint pradėti verslą kaime. Pavyzdžiui, norint užsiimti kaimo turizmu ir nuomoti kambarius (iki 5 kambarių) užtenka seniūno pažymos. Kaimo verslui taikomos mokestinės nuolaidos, supaprastinta apskaita. Todėl manau, kad būtų ir Lietuvai neieškoti naujovių, bet pritaikyti gerąsias kaimyninės šalies praktikas“, – dalinasi mintimis Ramūnas Stonkus.

 

Rekomenduojami video