Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sparčiai šuoliuojančiai ligai kelią pastoja ir kiaulių ženklinimas

Prieš ketverius metus pirmą sykį laukinėje Lietuvos faunoje užfiksuotas afrikinis kiaulių maras (AKM) ir toliau plečia savo ribas. Kasmet augantys šia liga sergančių laukinių šernų skaičiai neramina tiek kiaules auginančius ūkininkus, tiek sveikatos specialistus. Nors ši liga pavojaus žmonių sveikatai ir nekelia, tačiau jos sukeliami nuostoliai ekonomikai gali siekti daugiaženkles sumas, o ir smūgis natūraliai gamtos harmonijai dėl gaištančių šernų – kaip reta skaudus. Tačiau pažaboti ligos plitimą galima: tereikia ranka nenumoti į biologinio saugumo reikalavimus ir imtis kitų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, kiaulių ženklinimo.

Plitimą greitina ir žmonės

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios veterinarijos gydytojos – valstybinės veterinarijos inspektorės Gintarės Okulevičiūtės teigimu, AKM paveiktų Lietuvos rajonų skaičius auga nuolat. Šiuo metu liga jau apėmusi net pusę Lietuvos teritorijos – 34 rajonus. Praėjusių metų žiemą AKM virusas buvo pastebėtas ir tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose anksčiau nešeimininkavo – Mažeikiuose, Joniškyje ir Akmenėje.

„Nuo 2014 m., kuomet Lietuvos laukinėje faunoje pirmą sykį užfiksuotas AKM, šalyje buvo patvirtinta net 2360 šios ligos atvejų 5265 šernams. Absoliuti dauguma jų buvo nugaišę, o likusieji – sumedžioti.

Pastebime, kad AKM atvejų laukinėje faunoje kiekvienais metais nustatoma vis daugiau. Štai vien tik per šiuos metus jų skaičius jau pasiekė 843. Tiesa, kiaulių ūkius liga šįmet aplenkė, tačiau karštuoju metų laikotarpiu viruso plitimo rizika išauga itin smarkiai. Dėl to ūkininkai vėlyvą pavasarį ir vasarą turėtų nepamiršti, kad, pavyzdžiui, ankstų rytmetį su rasa nušienauta nešama žolė kiaulėms gali būti užteršta sergančių šernų“, – aiškina G. Okulevičiūtė, pridūrusi, jog dėl greitesnio ligos plitimo neretai kalti būna ir žmonės.

Natūralus AKM plitimo greitis per metus siekia apie 30 km, tačiau su žmogaus pagalba šis rodiklis gali gerokai išaugti.

Dėmesį reikia skirti ir pašarui

 Norint apsaugoti kiaules auginančius ūkius nuo mirtinų AKM padarinių specialistai primygtinai pataria laikytis nustatytų biologinio saugumo reikalavimų. Jų ne vienas, tačiau tik jie gali efektyviai suvaldyti pavojingos ligos šėlsmą.

„Siekdami apsaugoti kiaules nuo kontakto su šernais ar kitais laukiniais gyvūnais, tvartus ūkininkai privalo aptverti tvora. Taip pat negalima leisti pašaliniams žmonėms lankytis kiaulių laikymo vietoje ir reikia riboti transporto priemonių patekimą į savo kiemą. Be to, po dalyvavimo medžioklėje, darbo šernų išknistuose daržuose, apsilankymo kituose kiaulininkystės ūkiuose, į savo tvartą eiti griežtai patariama tik nusiprausus, persirengus ir pakeitus avalynę.

Tinkamą dėmesį reikia skirti ir kiaulių pašarui, kuris privalo būti termiškai apdorotas ir įsigytas iš patikimo tiekėjo. Naujo derliaus grūdus prieš naudojimą reikia nuplikyti arba palaikyti sandėlyje ne mažiau kaip 1 mėnesį. Pakratams negalima naudoti ir tiesiai iš lauko atvežtų šiaudų, pastaruosius sausoje vėdinamoje patalpoje reikėtų palaikyti ne trumpiau kaip tris mėnesius. Ir, žinoma, būtina skirti dėmesį pašaro saugojimui nuo aplinkos veiksnių ir kenkėjų“, – biologinio saugumo reikalavimus vardijo G. Okulevičiūtė.

VMVT specialistė primena, kad AKM nešami nuostoliai skaudžiai atsiliepia tiek ūkininkams, tiek visai gamtai.

„Jeigu AKM patenka į ūkius, yra ne tik nugaišinamos jose auginamos kiaulės, bet ir sunaikinami pašarai, privaloma atlikti valymo, dezinfekavimo darbus. Ir tai dar ne viskas: aplink ūkį suformuojama buferinė teritorija į kurią papuolusių kiaulių ūkių veikla yra ribojama – apribojamas kiaulių atvežimas, išvežimas ir eksportas. Visa tai reiškia papildomas investicijas biologinių reikalavimų įgyvendinimui arba kompensacinės lėšas ūkininkams, kurie atsisako auginti kiaules, – aiškina G. Okulevičiūtė.

Užkrečiamoji liga ardo ir natūralią gamtos harmoniją, juk dėl plintančio AKM šernų mirtingumas pradeda mušti rekordus.“

Ligą kontroliuoja ženklinimas

 Biologinio saugumo reikalavimų laikymasis – patikimiausias būdas valdyti užkrečiamą gyvūnų ligą, tačiau prie jos kontrolės nemažiau prisideda ir kiaulių ženklinimas. Jis yra itin svarbus siekiant užtikrinti ligos atsekamumą: kilus ligos protrūkiui svarbu nustatyti iš kurio konkrečiai ūkio ir kada buvo įvežtos kiaulės, taip pat kur išvežti gyvūnai iš ligos židinio ir pan.

„Kiaulių ženklinimas ausų įsagu privalomas gyvūnus perkeliant į kitą laikymo vietą. Visi su kiaulės perkėlimu susiję duomenys, pradedant jos išvežimu iš laikymo vietos ar bandos, baigiant atvežimu į naują vietą, privalo būti registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Tai per septynias kalendorines dienas padaryti gali patys kiaules auginantys ūkininkai“, – sako G. Okulevičiūtė.

Tiesa, apie kiaulių perkėlimą įmanoma pranešti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, VMVT teritoriniam skyriui pateikiant užpildytą GŽ-2 ar GŽ-2a formą. Egzistuoja ir trečiasis būdas – kreipimasis į ženklinimo paslaugų tiekėją, tai yra privatų veterinarijos gydytoją.

Pašnekovė priminė, kad AKM grėsmės žmogaus sveikatai nekelia, tačiau naminėms ir laukinėms kiaulėms bei šernams yra lemtingas, todėl laikytis efektyviausių saugumo priemonių tiesiog privalu, ypač esant nerimą keliančioms tendencijoms kitose šalyse. Gegužės pradžioje Vengrijoje buvo nustatytas jau penktasis šįmet AKM atvejis šernams, be to, užregistruoti ligos protrūkiai Ukrainoje, kuriuos likviduojant sunaikinta beveik 400 kiaulių.

 

Simonas PETRIKAS

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Rekomenduojami video