Pastaraisiais metais auga susidomėjimas speltomis, didėja ir jų auginami plotai. Statistikos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo auginama 1,219 tūkst. ha žieminių speltų, šiais metais – 2,992 tūkst. hektarų. Manoma, kad šį sezoną ūkininkai minėtiems javams skyrė ne mažesnius plotus.

Banguojanti kaina

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis tvirtino, kad speltos, kaip ir rugiai, turi savo nišą maisto pramonėje. Šių kviečių supirkimo kaina – banguojanti.

„Kai speltų supirkimo kaina šokteli, juos ima auginti daugiau ūkininkų. Visa tai akivaizdžiai parodo deklaravimo duomenys. Šiais metais ūkininkai speltų deklaravo beveik tris kartus daugiau nei pernai. Šiuo metu speltų kainos yra kilimo stadijoje, už toną ekologiškų grūdų mokama apie 300 eurų. Būna metų, kai už speltų toną moka 180 eurų, būna, kad kaina šokteli net iki 400 eurų“, – teigė S.Daniulis.

Pats LEŪA vadovas tvirtino šiuo metu speltų neauginantis, nes tai – rizikinga kultūra. Neretai dėl lietingo rugpjūčio nukenčia jų grūdų kritimo skaičius.

Kuliant speltas varpažvyniai nuo grūdų neatsiskiria, todėl grūdus tenka nulukštenti specialia įranga.

Išbandė kelias veisles

Agronomo išsilavinimą turintis ir vieną didžiausių Ukmergės rajone ekologinį ūkį prižiūrintis Valentinas Genys speltas augina 12 metų. „Speltas pasirinkau todėl, kad jos tiko ekologiniam ūkiui. Jų grūdai – arčiau gamtos, turi aukštesnę maistinę vertę, didesnį kiekį mineralinių medžiagų“, – sakė ūkininkas, kiekvienais metais žieminėms speltoms skiriantis 20 hektarų.

V.Genys ūkyje išbandė kelias speltos veisles – vengriškas, čekiškas, šveicariškas bei vokiškas. Pasak ūkininko, geriausios savybės buvo būdingos vengriškai veislei, todėl ją pastaraisiais metais ir augina. Speltos atseikėja gerą derlių, iš hektaro ūkininkas prikulia apie 3 tonas grūdų.

Didžiąją dalį grūdų Valentinas palieka sėklai, likusią – parduoda. Jis teigė, kad problemų dėl pardavimo nekyla, nes augina kokybiškus grūdus. „Problemų su realizacija niekada neiškyla. Speltų pardavimo kaina kiekvienais metais svyruoja. Pastaraisiais metais ji yra aukštesnė nei kitų kviečių, matyt, dėl to dauguma ūkininkų renkasi jas auginti“, – pastebėjimais pasidalijo V.Genys.

Gamina produkciją

Vienus metus speltas ekologiniame ūkyje auginęs Rimantas Valeika teigia, kad šie javai dar tik skinasi kelią į vartotojų racioną. Pasak pašnekovo, parduodant speltas supirkėjams nekyla problemų. Tačiau jo ūkio specifika kita. Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas gamina produkciją.

„Iš speltų, jas išlukštenęs, gaminau miltus. Lukštas sudaro apie 30 proc. grūdo ir yra pakankamai storas. Išlukštenus 1 toną grūdų, likdavo 70 proc. produkcijos. Tarp vartotojų speltų miltai nebuvo populiarūs, nes apie juos žmonės mažai žino. Jei aplinkybės pasikeis ir klientams šis produktas bus reikalingas, atsižvelgsiu į jų norus ir auginsiu speltas“, – teigė R.Valeika.

Produkciją iš speltų gaminanti Lazdijų rajono ekologinio ūkio savininkė Agnė Juknevičienė jų realizacija nesiskundė. „Šią kultūrą auginti pradėjome prieš aštuonerius metus. Ją pasirinkome todėl, kad ji atspari kenkėjams ir ligoms. Beje, auginimo pradžioje speltų supirkimo kaina buvo labai gera. Tačiau vėliau, kainoms sumažėjus, užsiėmėme peęrdirbimu. Pirkėjams tiekiame traiškytas speltas, speltų kruopytes, speltų manus su sėlenėlėmis, rūpius viso grūdo ir smulkesnius viso grūdo speltų miltus, speltų baltus miltus bei rupesnius, sijotus speltų miltus“, – sakė A.Juknevičienė.

Ūkininkė tvirtino, kad jų ekologiškos, sertifikuotos speltos malamos akmeninėmis girnomis, kad miltai nekaistų, būtų išsaugotos visos vertingosios savybės. Todėl jų produkcija yra paklausi. Ūkininkė pabrėžė, kad speltas augins ir ateityje.

Grįžta į laukus

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Danutė Jablonskytė-Raščė, kurios doktorantūros studijų tema buvo skirta speltoms, teigė, kad šie javai pamažu grįžta į ūkininkų laukus. Pastebima, kad pastaraisiais metais speltų, brandinančių neužterštus grūdus, populiarumas dar labiau padidėjo dėl pasikeitusio vartotojų požiūrio į sveiką mitybą.

dr. Danutė Jablonskytė-Raščė

Dr. D.Jablonskytė-Raščė išvardijo savybes, dėl kurių speltos yra gerokai pranašesnės už kitų rūšių kviečius. „Speltų grūdas – padengtas varpažvyniais, kurie apsaugo jį nuo ligų ir kenkėjų. Speltos paprastai auginamos ekologiškai, nes yra mažiau reiklios aplinkos sąlygoms, yra atsparios šalčiui, stresui ir dirvai. Jų sėklų nereikia beicuoti, o pasėlių purkšti cheminėmis medžiagomis. Dėl minėtų priežasčių speltos naudojamos sveikuoliškų produktų gamybai“, – teigė pašnekovė.

Užsienio mokslininkai nustatė, kad speltų glitimas yra ypatingos struktūros. Jis nesukelia alergijos jo netoleruojantiems žmonėms.

Atliko bandymus

Pasak mokslininkės, LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje buvo atlikti tyrimai siekiant palyginti speltas ir paprastus kviečius. Buvo pastebėta, kad speltos, augdamos be mineralinių trąšų, subrandina grūdus su didesniu baltymų ir glitimo kiekiu. Speltose buvo 2 proc. baltymų ir 4 proc. glitimo daugiau negu paprastųjų kviečių grūduose. Beje, speltų užterštumas Fusarium genties grybais ir mikotoksinais buvo daugiau negu perpus mažesnis negu paprastųjų kviečių. Speltos auga aukštos, todėl gerai stelbia piktžoles, tad kova su jomis irgi yra paprastesnė.

„Viena iš priežasčių, dėl kurių speltų Lietuvoje auginama nedaug – kuliant šios rūšies kviečius varpažvyniai nuo grūdų neatsiskiria, todėl grūdus tenka nulukštenti specialia įranga sandėlyje. Jei grūdai paliekami sėklai, jų nulukštenti nereikia. Speltos sėjamos su varpažvyniais, todėl neretai užsikemša sėjamosios“, – javų auginimo paslaptis atskleidė dr. D.Jablonskytė-Raščė.

Manoma, kad speltų dauguma ūkininkų nesirenka ir dėl menkesnio jų derliaus bei mažos paklausos vietos rinkoje. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad paprastųjų kviečių grūdų derlius buvo 8,8 proc. didesnis negu speltų.

Tai įdomu

Maistui naudojamos ir galutinai neprinokusios (vaškinės arba pieninės brandos) speltos, kurios išdžiovintos įgauna ypatingą riešutų aromatą. Šį būdą žmonės atrado prieš du šimtus metų visiškai atsitiktinai, kai dėl blogo oro speltas buvo priversti nukulti dar nesubrendusias. Išdžiovintos krosnyje jos pasirodė labai skanios.

Nustatyta, kad speltos:

• pasižymi didesniu mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekiu;
• turi daugiau baltymų negu paprastieji kviečiai;
• padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje;
• lėtina senėjimo procesus;
• mažina cukraus kiekį kraujyje;
• gerina smegenų veiklą.