LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Naujai valdžiai skubama priminti senus skaudulius. Vienas jų – dvinarė atliekų rinkliava, kuri primena paslėptą nekilnojamojo turto mokestį. Mat daug savivaldybių savo gyventojus įpareigoja mokėti ne tik už realias buitines atliekas, bet ir už patalpų plotą.Ūkininkai iki šiol piktinasi, kad jie gauna sąskaitas už tuščias fermas bei sandėlius, kur buitinių atliekų nesusikaupia. Savivaldybių atstovai teisinasi, kad centrinė valdžia primetė skandinaviškąjį atliekų rinkliavos modelį, kuris savivaldą esą įstūmė į spąstus, o žmones verčia mokėti už dulkes kambariuose.
Mokestis už „orą“
2017 metais įvesta dvinarė atliekų tvarkymo sistema daug kur buvo sutikta priešiškai. Išaugusių mokesčių už esamas ir nesamas atliekas priblokšti žmonės kai kur net mitingavo, teikė peticijas rajonų valdžiai. Po pirmojo šoko kai kur tvarka buvo pakoreguota ir neadekvačiai išaugę mokesčiai sumažinti, tačiau iki šiol tiek gyventojai, tiek ūkininkai ar verslininkai nėra susitaikę, kad tenka mokėti už „orą“, t.y. už pastatus, kurie savaime nekaupia šiukšlių.
Pagal dvinarę tvarką buvo išskirtas kintamas ir pastovus atliekų mokestis. Dvinarę sistemą įtvirtino centrinė valdžia, o kokio dydžio bus pastovioji ir kintamoji dalys ir pagal ką jos nustatomos, sprendžia savivaldybės.
Jos turėjo galimybę skaičiuoti įkainius pagal atliekų kiekį, žmonių skaičių ar nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą. Dauguma savivaldybių pastovios dedamosios mokestį pasirinko skaičiuoti pagal nekilnojamąjį turtą. Kadangi regionuose gyventojų neregėtu tempu mažėja, tokia sistema paranki savivaldybėms ir atliekų tvarkytojams, o žmonės tokį atliekų apmokestinimą vadina paslėptu nekilnojamojo turto mokesčiu. Atliekų tvarkytojai sąskaitas raitė – matyt, teberaito – ir už pastatus, kur niekas negyvena bei nėra vykdoma jokia veikla, ir kur žmonės nėra matę atliekų vežėjų.
Kaimiškose sodybose ar gyvenviečių dviaukščiuose įsikūrę vyresnio amžiaus žmonės„Valstiečių laikraščio“ žurnalistams nekartą godojosi, kad tenka mokėti ne tik už realų buitinių atliekų kiekį, bet ir už gyvenamąjį plotą – dulkes kambariuose. Daug kam tai neatrodo teisingas mokestis, tačiau kam dėl to pasiskųsi?
Investicijos ne pagal kišenę?
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius samprotavo, kad atliekų mokestį išaugino civilizuotesnis komunalinių atliekų tvarkymas. Ir tai atsitiko tokiu būdu: į atliekų tvarkymą investuoti ES pinigai, įgyvendinus tokius projektus toliau jų gyvybingumas turi būti palaikomas iš veiklos ir paslaugų.
„Dabar kiekviena savivaldybė atliekų tvarkymo apmokestinimą sprendžia savaip. Tai dažnai priklauso nuo to, kokie yra įsiskolinimai investuojant į šią infrastruktūrą. Buvo investuota į atliekų rūšiavimo, deginimo stotis, yra pusiau mirusių ar 50 procentų pajėgumu dirbančių projektų, kurie negeneruoja numatytos pridėtinės vertės. Tad dabar išlaikymo našta gula ant vartotojų pečių“, – aiškino ūkininkų organizacijos lyderis.
Jis neabejoja, kad atliekų tvarkymas dar brangs. Tokiu atveju visoms valdžioms kyla galvos skausmas, ant ko tą pabrangimą užkrauti. Nemažai daliai žmonių tai darosi reikšmingi mokesčiai.
Sąskaitos už tuščias fermas
Ūkininkų, kurie vykdo veiklą ir gauna pakankamai pajamų, atliekų rinkliava į bankrotą nevaro. Tačiau nepasitenkinimas kyla, kai reikia mokėti už nemažus sandėlius ar kitus gamybinius pastatus, kur buitinių atliekų nesusikaupia. Neretu atveju prie tokių pastatų nėra jokių atliekų konteinerių ir tokia paslauga neteikiama.
„Jeigu tuose pastatuose vyksta gamyba, generuojamos pajamos, gal ir nekyla problemų susimokėti. Bet jeigu tai, pavyzdžiui, buvusi ferma, kur dabar sandėliuojama.Už ką mokėti? Žinome, kad šiuo metu vyksta fermų užsidarymo vajus. Žmonės labai nusivylę, kad tenka uždaryti prakaitu aplaistytus pieno ūkius, į kuriuos sudėta daug investicijų. Taip atsitinka ir dėl vykdytos atitinkamos žemės ūkio politikos. Galima sakyti, kad valstybė privedė iki bankroto ir dabar dar „melžia“ mokesčius. Ūkininkams „rauna stogą“, kai gauna sąskaitas susimokėti už nesamas atliekas uždarytoje fermoje“, – R.Juknevičius pasakojo, kaip „melžiami“ karvių atsisakę ūkininkai.
Situacija komplikuota
Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narė ir šio krašto ūkininkų sąjungos vadovė Lina Meilutė-Datkūnienė prisiminė, kad ūkininkai triukšmavo, kai tik įsigaliojo dvinarė atliekų rinkliava. Dabar jie tyli, tačiau problema niekur nedingo.
„Yra nemažo ploto sandėlių, kitų gamybinės paskirties pastatų, kurie siejami su buitinių atliekų rinkliavos apskaičiavimu. Situacija komplikuota ir nežinia, kaip ją spręsti. Tai tam tikras solidarumo mokestis. Kita vertus, ieškant teisingumo neturėtų būti skaičiuojami mokesčiai už patalpas, kur nesusidaro buitinių atliekų“, – samprotavo pašnekovė.
Ministerija nusiplauna rankas
Aplinkos ministerija (AM) nusiplauna rankas ir nusiskundimus dėl komunalinių atliekų rinkliavos nukreipia į savivaldybes. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, dar būdamas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, kritikavo tokią tvarką. Jis aiškino, kad savivaldybės, pastoviąją atliekų dvinario mokesčio dalį susiejusios su nekilnojamo turto plotu, pasirinko paprasčiausią būdą apmokestinti atliekų tvarkymą, bet tai nėra sąžininga gyventojų atžvilgiu. Tačiau tvarka nepasikeitė, o žmonės su tokiu nesąžiningumu taikstosi ir toliau.
Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažįsta, kad problema dėl vietinės atliekų rinkliavos neišspręsta. Pasak jo, ūkininkai dažnai kreipiasi į AM ir skundžiasi, kad savivaldybės nustato gana didelę rinkliavą, nes skaičiuoja pagal pastatų (pavyzdžiui, sandėlių) plotą.
„Aplinkos ministerijos pozicija yra tokia, kad savivaldybėms suteikta teisė pasirinkti, pagal kokią metodiką skaičiuojama ši rinkliava. Mes žiūrime, kad tai būtų sąžininga metodika, bet viena iš galimybių – skaičiuoti pagal plotą“, – neseniai žemdirbių auditorijai nuotoliniu būdu sakė S.Gentvilas.
Žemdirbių asociacijų atstovai prašo, kad iš „centro“ būtų reglamentuota sąžiningesnė atliekų mokesčio skaičiavimo metodika. Aplinkos ministras žadėjo, kad jei šiemet bus priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, pagal kurias Valstybinė energetikos reguliavimo taryba perims regioninių atliekų tvarkymo centrų „vartų“ mokesčio, taip pat savivaldybių rinkliavos kontrolę, centralizuotai bus stebima, ar nėra piktnaudžiavimų.
„Jeigu pavyks patvirtinti tokias įstatymo pataisas, tada pradėsime aktyviau kontroliuoti savivaldybes, ar teisingos metodikos, ar pagrįsti rinkliavos dydžiai, ar nėra išpūstų administracinių išlaidų. Bus daugiau kontrolės. Negaliu nurodinėti savivaldai, nes ji turi teisę pasirinkti metodiką. Turite patys kalbėtis su savivaldybių tarybomis, kad ta metodika būtų sąžininga“, – į savivaldybes pirštu bedė S.Gentvilas.
Ginčai persikėlė į teismus
R.Juknevičius užsiminė, kad kai kurie asmenys, neapsikentę neteisingų atliekų mokesčių, kreipėsi į teismus. Žmonės nenori apmokėti sąskaitų už nesuteiktas buitinių atliekų surinkimo paslaugas.
„Kai kurie kreipėsi į teismus, nes nebuvo suteiktos atliekų išvežimo paslaugos, su paslaugos teikėju nebuvo sudaryta individuali sutartis. Mačiau teismų sprendimus, kur pasakyta, kad paslaugų teikėjas ir neprivalo sudaryti sutarčių su kiekvienu atliekų turėtoju, nes tarifus tvirtina savivaldybės, ir pakanka, kad jos apie tai paskelbtų viešai. Tad tie ginčiai teismuose kol kas nėra produktyvūs“, – sakė LŪS vicepirmininkas.
Įpiršo skandinavišką modelį
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė tikino, kad savivaldybės iš paskutiniųjų priešinosi AM siūlymui įvesti dvinarę atliekų rinkliavą ir atitinkamą apskaičiavimo metodiką, tačiau jų niekas nepaisė ir ją įtvirtinus savivaldybės esą tapo įkaitėmis.
„Iškart matėme, kad tokia dvinarė metodika bus socialiai neteisinga. Tai įrodinėjome tiek Vyriausybėje, tiek Aplinkos ministerijoje. Toks dvinaris mokestis ypač netinka daugiabučių gyventojams ir tiems, kurie vykdo specifinę veiklą, pavyzdžiui, ūkininkams, kurie turi didelius sandėlius, šiltnamius ir panašius pastatus, kur negeneruojamos komunalinės atliekos. Bet ministerija užsispyrė ir Seimas tam pritarė, motyvuojant tuo, kad tai skandinaviškas modelis – patikrintas ir teisingas“, – priminė LSA patarėja.
A.Kazlauskienė teigė, kad savivaldybės AM aiškino, jog nebus teisinga, jeigu didesniame name gyventi likęs vienas žmogus, mokėdamas už buitines atliekas, turės mokėti ir už gyvenamojo ploto dydį. „Ministerija atsakė, kad jeigu vienas žmogus gyvena name, reiškia, jis jį gali išlaikyti, taigi, ir susimokėti mokesčius. Jeigu žmogus negali išlaikyti namo, tegu kraustosi į vieno kambario butą“, – AM argumentus prisiminė LSA atstovė.
Toks ciniškas požiūris – lauk senukus iš namų į bendrabučius – tebegalioja. A.Kazlauskienė tvirtino, kad savivaldybės teikia mokestinių lengvatų, tik gyventojai privalo dėl jų kreiptis patys.
Jaučiasi įkaitėmis
LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais pabrėžė, kad dvinarė metodika buvo įtvirtinta motyvuojant tuo, kad yra labai daug žmonių, kurie piktybiškai nemoka mokesčių už komunalines atliekas. Tokia problema buvo itin aktuali kurortinėse savivaldybėse, kur į sodybas ar kitur pailsėti suvažiuoja gyventojai iš kitų savivaldybių.
Dvinarės rinkliavos kintamoji dalis yra susijusi su teikiama paslauga, o pastovioji – su visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaikymu. A.Kazlauskienė pripažino, kad savivaldybės pačios galėjo pasirinkti, kaip skaičiuos dvinarės atliekų rinkliavos pastoviosios dedamosios mokestį: pagal gyventojus ir darbuotojus ar pagal pastatų plotą. Dauguma savivaldybių pasirinko pastarąjį kriterijų.
„Kitu atveju, jeigu pasirinktų pagal gyventojus ir darbuotojus, turėtų nuolat tikslinti duomenis Registrų centre ir „Sodroje“, nes vyksta migracija. O už šiuos duomenis reikia mokėti ir tai administruoti. Taigi valstybė mus įspraudė į kampą“, – aiškino LSA atstovė.
Ji taip pat pridūrė, jog apmokestinimas pagal gyventojus bei darbuotojus nėra patrauklus ir dėl to, kad padaugėjus bedarbių ir sumažėjus gyventojų, o tai būdinga kaimiškoms savivaldybėms, sumažėtų surenkamų mokesčių už komunalines atliekas. Todėl apmokestinimas pagal pastatų paskirtį ir plotą yra parankesnis.
A.Kazlauskienė atskleidė dar vieną AM viliotinį, kuris padėjo įtikinti gyventojus, kad dvinarė atliekų rinkliava neva bus visiems patraukli. „Buvo teigiama, kad tie, kurie rūšiuos buitines atliekas ir sumažins jų kiekį, galės susimažinti ir mokesčio dalį, kuri priklauso nuo kiekio. Bet tai netiesa. Toks principas geriau ar prasčiau suveikia individulių namų savininkams, tačiau daugiabučio gyventojams tai netinka. Tarkime, jeigu du asmenys išmeta 10 kg atliekų, vidutiniškai jiems tenka po 5 kg ir jie sumoka vienodai. Bet jeigu vienas rūšiuoja ir į buitines atliekas išmeta tik 2 kg, kitas, kuris nerūšiuoja, išmeta 8 kg. Juk nesuskaičiuojama ir neįvertinama, kiek žmogus išrūšiavo“, – pastebėjo LSA atstovė.
