Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Stambiems teks mokytis

Didieji pieno gamintojai, norėdami gauti Europos Komisijos (EK) paramą, skirtą nukentėjusiems per pieno krizę, turės nusiųsti savo vadovus mokytis finansų pagrindų. Nebaigusieji kursų pinigų negaus. Smulkiems ūkiams sąlygos paramai gauti bus kiek lengvesnės – ūkininkams nereikės studijuoti, kaip valdyti finansinius srautus. Paramos skirstymo taisyklės šiuo metu rengiamos Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM). Tikimasi, kad  pavyks gana greitai jas patvirtinti ir pinigai žemdirbius pasieks dar rugsėjo pabaigoje. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) norą pirmininkus sodinti į mokyklos suolą vertina skeptiškai, kaip ir skirtingas sąlygas įvairiems ūkiams.

„Nuostatą, kad didelių bendrovių vadovai, jei nori gauti paramą, turi mokytis, sugalvojome ne mes. Tai EK nuostata ir reikalavimas“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Ji tikino, kad žemės ūkis toks pat verslas, kaip ir visi kiti, todėl būtina mokytis jį valdyti.

Smulkiesiems lengviau

Anot ministrės, klaidos skaudžiausiai smogia būtent per krizę. „Kai kainos krito, pusė ūkių iš karto pradėjo šaukti, kad bankrutuoja. Išlieka tie, kurie žvelgia į ilgalaikę perspektyvą ir verslą planuoja bent penkeriems metams į priekį, ir žino, kad per tą laiką bus patirta nuostolių dėl krizės ar kitų ekonominių netikėtumų“, – aiškino V.Baltraitienė.

EK aiškiai suformulavo sąlygas, kada galima mokėti paramą. Mažiems, ekstensyviems, tausojantiems aplinką ūkiams jos bus lengvesnės. Didelė tikimybė, kad jų šeimininkams neteks sėdėti studijų suole. O didesnių ūkių vadovams, norint gauti paramą, teks  baigti finansinio ūkio valdymo kursus.

„Tikiu, kad sugebėsime prisitaikyti prie reikalavimų, ir paramą gaus visi be išimties“, – aiškino žemės ūkio ministrė.

Tausoja aplinką

„Šie kursai – nerimtas dalykas. Pinigai turi būti išmokėti visiems ūkiams, kurie dėl krizės prarado pajamas. Studijos gali praversti tik ateityje vertinant atskirus projektus, žiūrint, ar bendrovių vadovai bus kvalifikuoti, o ne dabar“, – ministrei atkirto Jonas Sviderskis, LŽŪBA generalinis direktorius.

Jis savo nuomonę grindė tuo, kad bendrovės griežtai laikosi Nitratų direktyvos, todėl jas galima pripažinti aplinką tausojančiomis įmonėmis. Be to, dauguma įmonių dalyvauja žalinimo programose, taigi jos gali būti vertinamos kaip ūkiai, tausojantys aplinką.

„Vien to užtenka, kad mums, kaip ir mažiems ūkiams, būtų galima be jokių kursų skirti paramą“, – teigė J.Sviderskis.

LŽŪBA vadovas tikino, kad jie neprieštarauja, jog  didesnė nei ūkiams parama būtų skirta kooperatyvams. –  ŽŪM nuomone, perdirbėjai kooperatyvams kainas mažino drastiškiau nei ūkininkams.

J.Sviderskis

„Tačiau skiriant didesnę paramą būtina atsižvelgti, koks tai kooperatyvas. Jis turi realiai gaminti galutinį produktą, nes mokėti didesnę paramą tarpininkams, superkantiems  žaliavą ir ją nuvežantiems iki gamyklos, nėra prasmės“, – dėstė J.Sviderskis.

Optimistiniai ženklai

Kol kas ūkininkus šiek tiek guodžia tik tai, kad po truputį pradėjo didėti produktų kainos ir kartu – supirkimo kainos. Optimistinius ženklus rodo pasaulinė pieno rinka, kurioje fiksuojamas visų pagrindinių pieno produktų kainų augimas. Be to, didžiausia pieno produktų importuotoja Kinija per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidino visų pieno produktų importą: sviesto – 35 proc., sūrio – 24 proc., nugriebto pieno miltelių – 5 proc., nenugriebto pieno miltelių – 25 proc., išrūgų miltelių – 16 proc. Panašu, kad ir antrąjį šių metų pusmetį importuojamų pieno produktų paklausa Kinijoje augs.

Pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ (GDT) aukcionuose rugpjūčio 2 ir 16 dienomis pieno produktų kainų indeksas augo abu kartus – atitinkamai 6,6 ir 12,7 proc. Pažymėtina, kad rugpjūčio 16 d. GDT aukciono bendrasis kainų indeksas pasiekė aukščiausią žymą nuo 2015 m. spalio 20 d.

„Šis kilimas kol kas tiesiog aritmetinė apgaulė. Kainos biržose svyruoja, ir jų augimo procentas atrodo gražiai. Tačiau tai nereiškia, kad šį pokytį pajus ūkininkai. Lietuvoje pokyčių atsiras tik tada kai vidaus rinkoje padidės vartojimas arba įsisiūbuos „Pieno LT“ darbas ir žaliavos pradės trūkti“, – skeptiškai gražias prognozes vertino J.Sviderskis.

Prognozės santūrios

Taigi pokyčiai biržose dar nerodo, kad jau baigėsi pieno sektorių kamavusi krizė.

„ES šalyse pieno gamyba ūkiuose 2016 m. sausio-gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 4,5 proc. Pieno perteklius ir pieno produktų maža paklausa nulėmė katastrofiškai mažas pieno supirkimo kainas visame pasaulyje. Tikimasi, kad spręsti pieno žaliavos pertekliaus problemą ir stabilizuoti pieno supirkimo kainą iš dalies padės netrukus pradėsianti veikti 150 mln. eurų dydžio ES priemonė, skirta ūkininkams, mažinantiems  pieno gamybą, skatinti. Iš kitos pusės dėl palankiai susiklosčiusių gamtinių sąlygų Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje 2016–2017 m. sezonu laukiama gerų primilžių ir didesnės pieno gamybos. Tai gali tapti papildomu galvos skausmu visai pasaulinei pieno pramonei, siekiančiai nors kiek stabilizuoti įsisiūbavusias pasiūlos ir paklausos svarstykles“, – teigė „Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis.

Rekomenduojami video