LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimų išdavimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolės srityse. STT nustatė, kad esamas kontrolės mechanizmas yra nepakankamas, sakoma pranešime spaudai.
STT nuomone, esamas žemės ūkio paskirties žemės įgijimo ir naudojimo kontrolės mechanizmas yra nepakankamas, kad būtų galima veiksmingai kovoti su Europos Sąjungos (ES) institucijų ir tarptautinių ekspertų nustatytomis žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos „vienose rankose“ grėsmėmis – išvengti subjektyvių sprendimų tikimybės, užtikrinti skaidrų žemės ūkio paskirties žemės įgijimą ar perėmimą valstybės nuosavybėn, efektyviai nustatyti žemės ūkio paskirties žemės valdytojus, kurie įgijo teisę valdyti žemę sudarydami Įstatymo nuostatų neatitinkančius sandorius.
Riziką šioje srityje didina tai, kad iš nacionalinio reglamentavimo nuostatų nėra aišku, kurios iš Lietuvoje paplitusių ūkininkavimo formų gali būti laikomos Įstatymu saugomomis „tradicinėmis ūkininkavimo formomis“. Įstatyme nustatytos išimtys, taikomos tik kai kurių asmenų grupėms, leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje gali nepavykti išsaugoti tradicinio Europos ūkininkavimo modelio, kurio pagrindas – daugiafunkcis žemės ūkis, kuriame dominuoja žemės nuosavybės teise valdantys mažieji ir vidutiniai šeimos ūkiai bei kooperatiniai ūkiai.
STT abejoja, ar šiuo metu gali būti užtikrintas efektyvus ir skaidrus žemės ūkio paskirties žemės įgijimas ir valdymas, kai nėra sukurto žemės naudojimo atitikties nustatytiems reikalavimams stebėsenos mechanizmo, o Įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkančius sandorius inicijavę asmenys ar sandorius patvirtinę notarai nepatiria jokių neigiamų pasekmių.
STT atkreipia dėmesį, kad esamas valstybės registrų funkcionalumas ir jų susietumas yra nepakankamas, kad būtų galima efektyviai vykdyti duomenų tikrinimo procesą, išvengi klaidų, atliekant asmenų valdomo žemės ūkio paskirties žemės ploto apskaičiavimus, nustatant atskirų kategorijų asmenų susietumą ar vertinant žemės įgijimo sandorių atitiktį tuo metu galiojusiems teisės aktams.
STT nuomone, siekiant didesnio skaidrumo ir efektyvumo žemės ūkio paskirties žemės valdymo ir naudojimo srityje, būtina šalinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius. Siūloma automatizuotai tvarkyti asmenų pateiktus duomenis, įvertinti sudarytų žemės ūkio paskirties žemės įgijimo sandorių teisėtumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, Registrų centras ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, pagal kompetenciją per 3 mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta į pateiktus pasiūlymus.
