Prieš startuojant didžiųjų metų švenčių maratonui kėdainietės Karolinos Štelmokaitės, šiuo metu besidarbuojančios Europos Sąjungos (ES) struktūrose Briuselyje, kvietimu Kėdainiuose lankėsi europarlamentaras Bronis Ropė. Kėdainių kraštui, taip pat ir visai šaliai politikas parvežė gerų žinių.

Nuo šiol šis Europos parlamento (EP) narys yra visateisis komisijos, kuri turės įtakos būsimos ES kaimo plėtros ir žemės ūkio politikos gairėms narys. Tokiu būdu Lietuva pirmą kartą nuo įstojimo į ES turi savo šalies atstovą šios srities ateitį formuojančioje struktūroje.

Pirmą kartą

B. Ropę į Kėdainius pakvietusi K. Štelmokaitė pasidžiaugė, kad šiam ES parlamento nariui pavyko išsikovoti visai Lietuvai itin svarbią poziciją šioje struktūroje, kurios dėka parlamentaras turės galimybę daryti įtaką itin svarbiems būsimiems ES žemės ūkio politikos formavimo sprendimams.

„Be galo džiaugiuosi, kad Bronis Ropė gavo labai svarbų postą Europos Komisijoje. Jis tapo šešėliniu pranešėju ES būsimos 2021–2027 metų žemės ūkio reformos formavimo mechanizme.

Šešėlinis pranešėjas, ką tai reiškia? B. Ropė, būdamas šešėliniu pranešėju, kartu su kolegomis iš skirtingų politinių grupių spręs Europos parlamento nuomonę, kuri vėliau derėsis su valstybėmis narėmis ir taip gims minėto laikotarpio žemės ūkį liečiantys ES nutarimai.

Šiuo metu B. Ropė šioje ES žemės ūkį formuosiančiame mechanizme yra vienintelis parlamentaras iš rytų ir centrinės Europos. Mūsų regionui tai labai svarbu ir manau, kad šį kartą bus pagaliau tinkamai atstovaujama mūsų žemdirbių interesams ES.

Žinoma, pagrindinis reformos klausimas yra tiesioginės žemės ūkio išmokos. Deja, kol kas Lietuvos, kaip ir kaimyninių šalių ūkininkai gauna gerokai mažesnes išmokas už ES vidurkį. Ir nors dar 2013 metais turėjo būti pasiekti bent jau ES vidurkį siekiantys šių išmokų dydžiai, tačiau rytų ir centrinės Europos šalių žemdirbiai iki šiol jų padidinimo taip ir nesulaukė. Todėl labai tikiuosi, kad turėdami B. Ropę šiame itin svarbiame poste mes sulauksime sau palankesnių derybų rezultatų. B. Ropė jau dabar yra pateikęs kelias teisės aktų pataisas, numatančias išmokų padėties ir kitų aspektų situacijos gerinimą regionui. Tad dar kartą pabrėžiu ir džiaugiuosi, kad dabar Lietuva pirmą kartą svarstant tokį svarbų teisės aktą turės savo žmogų, kuris tiesiogiai lems jo rezultatus“, – tvirtina K. Štelmokaitė.

Europarlamentaras Bronis Ropė Kėdainiuose lankėsi kėdainietės Karolinos Štelmokaitės kvietimu. A. Barzdžiaus nuotr.

Žemės ūkis svarbuK. Štelmokaitė pabrėžia, kad žemės ūkis yra itin svarbus visai ES, šiai sričiai yra skiriamas ne tik ypatingas EK ir EP dėmesys, bet ir kone didžiausias finansavimas.

„2021–2027 m. ES žemės ūkio reforma yra ypatingai didelė ir reikšminga reforma. Maždaug trečdalis ES biudžeto yra skiriamas žemės ūkiui ir kaimo plėtros fondams. Tad labai svarbu, kad svarstant būsimą reformą būtų sudėlioti tinkami prioritetai.

Šiuo metu ES žemės ūkio politikos reformos svarstyme dalyvausiantys šešėliniai pranešėjai tarpusavyje derasi, kai jie priims bendrą susitarimą, parsidės tiesioginės jų derybos su ES Komisija bei Taryba. Kai visos šios trys šalys – pranešėjai, taryba ir komisija susitars, tuomet gims teisės aktas – naujoji 2021–2027 m. ES žemės ūkio reforma. Svarbiausi klausimai joje yra tiesioginės išmokos, jų lubos, dėmesio padalinimas stambesniems ir mažesniems ūkiams, nederlingų žemių, ekologiniai ūkių klausimai ir kt. Manau, kad šios derybos užtruks maždaug metus, iki kitų metų pabaigos“, – paaiškina K. Štelmokaitė.

Sieks naudos Lietuvai

Europarlamentaras Bronis Ropė, besilankydamas Kėdainiuose atkreipė dėmesį, kad nors tiesioginės žemės ūkio išmokos būsimojoje ES žemės ūkio reformoje ir yra vienas aktualiausių klausimų, tačiau apstu ir kitų svarbių problemų, kurios taip pat turi nemenkos įtakos žemės ūkio ir kaimo gerovei.

„Šiuo metu kaip svarbiausią klausimą keliu vienodų konkurencinių sąlygų visiems ES žemdirbiams sudarymo. Į tai įeina ir tiesioginių išmokų suvienodinimas.

Tai, kad Lietuvos žemdirbiai dar neturi tų sąlygų, kurias turi ES senbuvės šalys, yra vienas aktualiausiu spręstinų klausimų. Labai svarbu ir džiugu, kad ir patys žemdirbiai nesėdi sudėję rankų – reiškia savo nuomonę piketuodami ir rašydami peticijas, tam, kad kuo greičiau būtų sulygintos sąlygos. Tad pirmiausiai ir sieksiu sąlygų sulyginimo.

Antras dalykas, kuris svarbus svarstant ateities ES biudžetą – kokios problemos laukia Europos bendrosios žemės ūkio kaimo ir sanglaudos politikos išeinant britams iš ES ir ką daryti, kad ji nebūtų skausminga mums.

Trečia – kiek mūsų gyvenimui įtakos turės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas, reikia išsiderėti tokias uždarymo sąlygas, kad mums nereikėtų branginti elektros savo gyventojams ir pan.“, – sako B. Ropė.

Išmokos didės

B. Ropė didelį dėmesį žada skirti tam, kad įgyvendinant kitus EK sumanymus nenukentėtų žemės ūkis, o ypač mūsų regiono žemdirbiai.

„Tai, kad aš įsitraukiau į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros sritį ir dirbu šios srities komitete kaip pagrindinis narys, kai Lietuvos europarlamentarai niekada nedirbo šioje srityje, manau, yra labai svarbu. Būdamas šiame poste aš turiu galimybę ne tik pasakyti ir paaiškinti Lietuvos žemės ūkio situaciją ir problemas, bet ir dalyvauti joms įtaką darysiančioje teisėkūroje – registruoti ir siūlyti teisės aktų pakeitimus.

Šiuo metu jau esu įregistravęs kelis teisės aktų pakeitimus, kurie numato, kad ES parama Lietuvos žemdirbiams atitiktų ES vidurkį. Siekiu, kad būtų įgyvendinta tai, kas ir buvo numatyta stojant į ES, deja, kol kas EK siūlo pasiekti 80 proc. vidurkio lygio, sieksiu, kad būtų įgyvendinti prieš stojimą duoti EK pažadai.

Kitas svarbus klausimas – sieksiu, kad kaimo plėtros sanglaudos programos neturėtų padengti visų ES laukiančių iššūkių, t. y. Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, naujų EK norų didinti saugumo, mokslo tyrimų finansavimą ir kt., nenorėčiau, kad šie tikslai būtų įgyvendinami vien žemdirbių ir regionų sąskaita“, – tvirtina B. Ropė.

Europarlamentaras, paklaustas dėl ES požiūrio į stambesnius ir smulkesnius ūkius pabrėžė, kad nė viena grupė nebus išskiriama – dėmesys bus dalijamas proporcingai.

„Šiandien mano pagrindinis darbas yra, kad ES reglamentas sudarytų vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams. Lietuvos žemdirbių asociacijos, sąjungos ir pan. privalo susėsti ir susitarti – vietos turi užtekti visiems. Negalima sakyti, kad remsime vien mažus arba vien didelius ūkius, vien pieną ar vien grūdus ir t.t. Situacija šiandien yra tokia, kokia yra ir visi turi turėti ateitį bei perspektyvas.

Lietuvos žemdirbiai negamina perteklinės produkcijos, jie dalyvauja bendroje rinkoje, todėl labai svarbu, kad kiekvienas Lietuvos žemdirbys būtų konkurencingas su kitais ES sąjungos ūkininkais ir, jei mes to pasieksime, bus galima dvigubinti pagaminamos žemės ūkio produkcijos kiekius ir esu tikras bus pakankama jos paklausa, o Lietuva šiam tikslui pasiekti turi ir noro, ir patirties“, – pabrėžia B. Ropė.