ES paramos lėšomis įsigiję sūrių gamybai reikalingos įrangos, dabar sūrius pagamina triskart sparčiau.

Ukmergės rajono ūkininkai Audronė Loreta ir Mindaugas Kazlauskai karves paveldėjo iš savo tėvų, o sūrių gamybos receptą – iš kaimynės. Per daugiau nei dvidešimt metų ūkyje buvo patobulinti gaminamų pieno produktų receptai, paspartėjo jų gamybos procesas. Visa tai pavyko padaryti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Užsiėmė perdirbimu

Kazlauskų ūkininkavimo kelias prasidėjo paveldėjus iš tėvų dvi karves, telyčią ir kiaulę. „Šiuos gyvulius ir vištas laikė Mindaugo tėvai. Kai jie paseno, perėmėme ūkį su visu kraičiu“, – apie pirmuosius ūkininkavimo žingsnius pasakojo moteris. A.L.Kazlauskienė teigė, kad uošviai pieno neperdirbdavo, jį pristatydavo į pieno supirkimo punktą. Audronė su vyru nuo pat pirmų ūkininkavimo dienų nutarė pieną pasilikti, nes jo prireikė paršeliams girdyti. Tad liesas pienas atitekdavo paršeliams, teliko sugalvoti, kur dėti grietinę. Taip sutuoktiniams gimė mintis, kad grietinę reikia parduoti.

Vėliau, pasak ūkininkės, kai paršeliai užaugo ir pieno jau likdavo, iš jo pradėjo gaminti varškę. Šiuos šviežius kaimiškus produktus veždavo į Ukmergės turgavietę ir parduodavo.

Išplėtė bandą

Sutuoktiniai pasakojo, kad jau pirmaisiais ūkininkavimo metais jie išplėtė karvių bandą: pradžioje laikė keturias karves, o vėliau – šešias. Visą ūkyje pagamintą produkciją jie parduodavo, o lėšas investuodavo ne į savo gerovę, bet į ūkį. Pasak A.L.Kazlauskienės, gamindami produkciją jie uždirbdavo daugiau pinigų, nei tie pieno ūkių šeimininkai, kurie žaliavą parduodavo supirkėjams.

„Kai produktas sukuria pridėtinę vertę, tuomet ir pinigų uždirbama daugiau. O dėl ko žmogus dirba? Tam, kad uždirbtų daugiau. Taip ir įsisukome į šį gamybos didinimo ratą“, – teigė Petronių kaimo ūkininkė.

Pasak Audronės, iš pradžių ūkyje jie karves melždavo rankomis. Sukaupę santaupų, sutuoktiniai iš karto įsigijo melžimo aparatų.

„Šešias karves pamelžti melžimo aparatais atrodė juokingai paprasta. Todėl nutarėme įsigyti dar daugiau gyvulių“, – pasakojo moteris.

Išmoko gaminti sūrius

Pasak Audronės, padidėjus primilžiams, ji ėmė mąstyti, kaip gaminti platesnį pieno produktų asortimentą. Kaimynystėje gyvenanti Emilija Zvicevičienė taip pat ėmėsi pieno perdirbimo veiklos – sumažėjusios pieno supirkimo kainos pienininkę varė į neviltį. E.Zvicevičienė mokėjo gaminti ne tik grietinę ir varškę bei sukti sviestą, bet ir spausti varškės sūrius. Tuo metu prie jos prisišliejo ir sūrių gamybos paslapčių išmoko ne tik Audronė, bet ir kitos moterys, siekusios išgyventi sunkmetį ir uždirbti pragyvenimui.

Pašnekovė mena, kad pradžia buvo nelengva. Tačiau moterys neverkšleno, jos dirbo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, be jokių poilsio ir švenčių dienų. Seminaruose išmoko virti saldžius pieno sūrius.

„Šalyje vykdavo įvairūs mokymai, kuriuos vesdavo užsienio partneriai. Jie mums sakydavo, kad duoda meškerę, o žuvį pasigauti turėsime išmokti pačios“, – prisimena ūkininkė ir priduria, kad moterys, įgijusios saldžių sūrių gamybos patirties, vėliau ėmė pačios eksperimentuoti ir kurti įvairius receptus.

Tarsi viena šeima

A.L.Kazlauskienė pasidžiaugė, kad per daugiau nei dvidešimt metų septynios draugėn susibėgusios sūrių gamintojos iki šiolei išliko tarsi viena draugiška šeima. Jų produkcijai buvo suteikti Lietuvos kulinarinio paveldo sertifikatai, ji tapo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – jų sūriai kaip dovanos iškeliauja ne tik į Europą, bet ir į Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinius Arabų Emyratus.

„Iki šiolei susirenkame kiekvieną pirmadienį, pasitariame, pasidalijame patirtimi, suplanuojame darbus. Esame tarsi kooperatyvo – tik neformalaus – narės“, – prisipažįsta Petronių kaimo ūkininkė.

A.L.Kazlauskienė sakė, kad šiuo metu ji, kaip ir kitos moterys, gamina daugiau nei 20 rūšių sūrius: džiovintus, keptus, rūkytus, su įvairiomis žolelėmis, prieskoniais. Sūriai laikomi sūrmaišiuose ir tik prieš pardavimą įvyniojami į plėvelę. Didelį produkcijos asortimentą Petronių kaimo sūrininkės pateikia mugių metu. Jų teigimu, kuo daugiau ir kuo įvairesnių rūšių sūrių turi, tuo lengviau juos parduoda. Kai lieka vos kelios rūšys, prekyba sustoja.

Pasinaudojo parama

A.L.Kazlauskienė prisipažino, kad išaugus karvių bandai jai tekdavo labai daug laiko skirti produktų gamybai. Todėl jos vyras, siekdamas palengvinti darbą, nusprendė pabandyti gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pateiktam projektui įgyvendinti buvo skirta 10 tūkst. eurų šios veiklos srities paramos lėšų. Iš šių pinigų pieno ūkio šeimininkai įsigijo pieno virimo katilą, prekybos vitriną, pieno pasterizatorių ir mikserį. Pasak A.L.Kazlauskienės, per metus šiame katile išverdama per 12 tonų pieno.

„Naujajame virimo katile pienas labai greitai užverda – trigubai greičiau, nei verdant puoduose. Katile per dieną išverdama apie 200 litrų pieno. Anksčiau šiam darbui reikėdavo skirti tris valandas, dabar jis atliekamas per valandą“, – naujosios įrangos privalumus vardijo ūkininkė. Naujasis šaldytuvas ūkininkei labai reikalingas parodų ir mugių metu.

Pieno ūkio šeimininkė neslėpė, kad dirbti šioje srityje, o dar ir užsiimti perdirbimu – labai sunku, todėl ne kiekvienas ryžtasi imtis šios veiklos. Šį darbą, pasak pašnekovės, būtina mylėti ir įdėti nemenką dalį širdies šilumos. Tik tuomet galima tikėtis rezultatų.

„Dažnai žmonės mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus. Jie mano, kad labai lengva juos uždirbti. Kartą į savo komandą buvome priėmę naują moterį. Deja, sūrių gamyba ji užsiėmė tik vieną mėnesį. Vėliau ji mums padėkojo ir pasakė, kad jai nuo sunkaus darbo apkarto ir pinigai, ir sūriai“, – papasakojo A.L.Kazlauskienė.

Petroniškė, vertindama dabartinę pieno ūkių situaciją, pabrėžė, kad vienintelis jų išsigelbėjimas – pieno perdirbimas.

Laikas ruoštis

Ūkininkai ir žemės ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys šiemet jau galėjo teikti paraiškas 2014–2020 metų KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramai gauti. Investicijoms įgyvendinti buvo skirta 430 mln. eurų paramos lėšų, buvo patvirtintos 3 445 paraiškos. Nuo gruodžio 3 d. skelbiamas naujas kvietimas šiai paramai gauti.

Šiemet prioritetiniai sektoriai lieka tokie patys kaip ir anksčiau – gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė ir uogininkystė. Išlieka ir analogiški paramos intensyvumo dydžiai pagal sektorius, t. y. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, augalininkystės – 40 proc. Paramos intensyvumas prioritetiniuose sektoriuose padidinamas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas.

Paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą; juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę valdą.

Finansavimo išlaidos

Paramos lėšomis bus finansuojama nauja įranga, skirta remiamai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti. Svarbu paminėti, kad remiamai įrangai negali būti priskirtos jokios transporto priemonės.

Pareiškėjai, dalyvausiantys veikloje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, galės įgyvendinti naujų gamybinių statinių statybos arba esamų rekonstravimo ar kapitalinio remonto projektus, įsigyti pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos.

Paramos lėšomis numatyta remti ne tik gamybiniame pastate remiamai veiklai vykdyti tiesiogiai reikalingų įrenginių ir mechanizmų, bet ir remiamos veiklos gamybiniam procesui vykdyti užtikrinti būtinų įrenginių ir mechanizmų įsigijimą (pvz., įrangos ir mechanizmų, skirtų mėšlui ir srutoms laikyti bei tvarkyti fermoje užtikrinti, įsigijimą).

Pareiškėjai, kurie pateiktame projekte numato pradėti vykdyti gyvulininkystės veiklą (keičiama ūkio specializacija) arba plėsti vykdomą gyvulininkystės veiklą (pateiktame projekte numatyta padidinti ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų skaičių), paramos lėšomis galės statyti mėšlides ir (arba) srutų kauptuvus. Žemės ūkio technikos įsigijimas nebus remiamas.

Tuo atveju, kai projekte numatyta įgyvendinti naujų gamybinių pastatų ir (arba) statinių statybą, esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą ir jų funkcionavimui užtikrinti būtiną infrastruktūrą ir įrangą, paramos dydis projektui negalės viršyti 400 tūkst. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmiau nurodyta paramos suma projektui bus skiriama, jei statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos sudarys ne mažiau kaip 50 proc. projekto investicijų vertės (be PVM). Projektų atranką numatyta vykdyti pagal 8 atrankos kriterijus, taikant 100 balų sistemą. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius yra 35 balai.

Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

 

LOGOspalv