Kęstučio Kadūno nuotr.

Valstybės biudžeto projekte 2020 metais numatoma žemės ūkio sričiai skirti 0,6 proc. lėšų mažiau negu 2019-aisiais, nors Lietuvos žemdirbiams tenkančios tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Lygiai taip viena mažiausių yra ir bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų.
Tai akcentuojama Žemės ūkio rūmų tarybos priimtoje rezoliucijoje „Dėl valstybės biudžeto projekte 2020 m. numatomų skirti žemės ūkio sektoriui lėšų“. Žemės ūkio rūmų Taryba atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalyje sparčiai mažėja gyvulininkystės ūkių, senėja ūkininkai, nes jaunų, iki 40 metų amžiaus, ūkininkų yra tik 12 procentų. Rezoliucijoje pažymima, kad nepakanka lėšų esamiems įsipareigojimams ekologiniams ūkiams vykdyti bei tokių ūkių plėtrai, kad daugybę metų neskiriama lėšų melioracijos programai įgyvendinti. Taip pat, kad skiriama per mažai lėšų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų remontui bei priežiūrai, dėl ko, kaip parodė pastarieji metai, šalies mastu patiriami didžiuliai nuostoliai, blogėja dirvožemio būklė bei vandenų užterštumas.
ŽŪR Taryba primena, kad 2014-aisiais Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių bendrasis finansavimas nuo 25 proc. sumažėjo iki 15 procentų, pernai papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (PNTI) vokas buvo sumažintas 6 mln. Eur, nes lėšos buvo perkeltos į „pokyčių krepšelį“. Taip pat akcentuojama, kad valstybės biudžete visiškai neatsispindimas finansavimas naujausių iššūkių, tokių kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, oro taršos mažinimas, bioenergetikos plėtra, gyvūnų gerovės sąlygų gerinimas. Pabrėžiama ir tai, kad Lietuvoje plintant pavojingai užkrečiamam afrikiniam kiaulių marui bei aplink atsirandant kitų pavojingų užkrečiamų ligų (pvz. mėlynojo liežuvio) židiniams, nėra pakankamas Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos finansavimas.
Žemės ūkio taryba siūlo valstybės biudžete 2020 m. žemės ūkio sričiai papildomai skirti: 33,178 mln. Eur – melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti, 23,342 mln. Eur – Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti. Iš jų žemės ūkio funkcijoms vykdyti – 5,808 mln. Eur, valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise – 17,534 mln. Eur.
Papildomai 20,415 mln. Eur ateinančiais metais reikėtų bendrojo finansavimo lėšoms pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ finansuoti, 7,3 ml. Eur – 2019 m. šalnų padarytiems nuostoliams Lietuvos sodams ir uogynams kompensuoti, 5,3 mln. Eur – kad PNTI būtų atstatytos į 2014-2017 m. lygį, 1,7 mln. Eur – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad efektyvesnė būtų maisto produktų saugos ir kokybės kontrolė šalyje bei eksportuojant Lietuvoje pagamintus maisto produktus, 0,631 mln. Eur – ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamiems pagal kokybės sistemas pagamintiems produktams įsigyti.
ŽŪR teigimu, ateinančiais metais Žemės ūkio ministerijos asignavimams planuojama skirti 977,9 mln. eurų. Iš šios sumos net 718 mln. eurų bus ES biudžeto lėšos. Tuo tarpu iš Lietuvos valstybės biudžeto žemės ūkio sričiai bus skiriama tik 124 mln. eurų.
„Įsigilinus į šiuos duomenis, turėtų subliūkšti Finansų ministerijos teiginiai, kad valstybė išlaiko žemės ūkį. Manau, yra atvirkščiai, jeigu suskaičiuotume, kiek lėšų į valstybės biudžetą iš žemės ūkio patenka per mokesčius“, – sakė Tarybos posėdyje ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.