ŽŪR nuotr.

Nors LR Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdyje, įvykusiame spalio 4 d. naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis dalyvavo pirmą kartą, tačiau iš jo bendravimo su šios pagrindinės žemdirbių organizacijos atstovais, su įvairių asociacijų, sąjungų bei draugijų vadovais, buvo galima susidaryti įspūdį, kad apie LR ŽŪR veiklą jis gerai žino. Tačiau, kaip jau įprasta keičiantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovams, ir naujajam ministrui LR ŽŪR pateikė trumpą organizacijos pristatymą apie jos struktūrą, tarybos, prezidiumo, komiteto ir administracijos veiklą. Be to, net 21 LR ŽŪR tarybos narys pasinaudojo galimybe pristatyti savo organizacijas ir iškelti spręstinas problemas.

Pirmenybė ūkininkavimo ateičiai

Simboliška, kad pirmasis savo vadovaujamą organizaciją ministrui pristatė jaunuosius šalies ūkininkus jungiančios Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas bei LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Jaunasis ūkininkas priminė, kad šiuo metu jaunieji ūkininkai (iki 40 metų amžiaus) sudaro tik 12 proc. visų šalies ūkininkų. Per 38 proc. ūkininkų jau peržengė senjorų amžiaus ribą, o 50 proc. ūkininkų amžius yra 41-64 m. Nors panaši padėtis yra daugelyje ES šalių, tačiau akivaizdu, kad ūkininkų pamainai reikia skirti daugiau dėmesio.

„Yra norinčių ūkininkauti, tačiau valstybė turėtų jiems sudaryti palankesnes galimybes, pirmiausia suteikiant pirmenybę įsigyti valstybei priklausančią žemę. Taip elgiamasi kaimyninėje Lenkijoje“, – sakė V.Buivydas.

Prašė apsaugoti nuo populistų

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas Česlovas Tallat – Kelpša, remdamasis ne emocijomis, bet oficialiais statistikos duomenimis, pagrindė žvėrelių augintojų teisę užsiimti šia senas tradicijas turinčia šaka. Ūkininkų, auginančių žvėrelius yra santykinai nedaug, tačiau jų svoris šalies ekonomikoje yra išskirtinis.

„Kailių eksportas 2018 – aisiais sudarė net 9 proc. viso šalies eksporto, nors pernai mūsų verslas išgyveno krizę, buvo kritusios kailių supirkimo kainos“, – sakė LŽAA vadovas.

Lietuviai ES ir pasaulinėje rinkoje yra konkurencingi, o pagal eksporto lygį juos lenkia tik senas tradicijas tęsiantys Danijos kailinių žvėrelių augintojai. Kokie pageidavimai? Pageidavimai – netrukdyti, apginti šią ūkininkavimo sritį nuo populistų politikų.

Išsigelbėjusieji nuo bankroto, valstybei atsidėkoja mokesčiais

Prieš 3-4 metus apie Lietuvos šiltnamius kalbėta kaip apie artėjančius prie neišvengiamo bankroto. Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo Donato Montvilos, perspektyvi žemės ūkio šaka atgijo, nes valstybė laiku suteikė svarią galimybę pasinaudoti ES parama. Pastaraisiais metais šiltnamių savininkai kasmet investuoja po 7 mln. EUR. Kokie konkretūs rezultatai?

„Vidaus rinką aprūpiname šviežia produkcija. Per metus valstybei sumokame 7-8 mln. EUR mokesčių“, – sakė D.Montvila.

Šiltnamių savininkai iš valstybės tikisi pagalbos tobulinant logistiką, mažinant energijos tiekėjų monopolio spaudimą.

Akis į akį su ministru

Organizacijų veiklą ministrui pristatė Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Andrėjus Jakas, Lietuvos ūkininkų draugijos vadovė Virginija Žliobienė, Lietuvos pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos atstovas Algimantas Lūža, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovas Mindaugas Kinderis. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis eilinį kartą paneigė tarp politikų paplitusį mitą, kad perspektyvus gali būti tik stambus, modernus ūkis. Ir susilaukė ministro pritarimo. Daržovių sektoriaus reikalus pristatė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, ne tik apie Afrikinį kiaulių marą kalbėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algimantas Baravykas, o Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas S.Puipa užsiminė, kad artėja laikas diskutuoti apie platesnes galimybes gaminti vyną. Pasisakė ir kiti LR ŽŪR tarybos nariai, o su veislininkystės organizacijų problemomis ministrą supažindino LR ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis. Pieno gamintojų problemas ministrui pristatė Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovas Vytautas Buivydas ir Juzefa Tamavičienė.

Kaip ministrui sakė A.Jakas, V.Juodsnukis, M.Kinderis ir kt., jų vadovaujamos organizacijos daug klausimų sėkmingai išsprendžia per LR ŽŪR, kuri jų interesus gina valstybės struktūrose, tačiau specifinius klausimus pateiks susitikimuose su ministru akis į akį. Ministras pažadėjo suteikti tokias galimybes.

Ministro pasiūlymai

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atsakė į daugelį LR ŽŪR tarybos narių klausimų ir pasidalino mintimis apie naujas galimybes. Viena svarbiausių – ministro iniciatyva pagrindinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl žemės ūkio ministerijos vadovų pradėtų darbų tęstinumo. Ministrai, deja, dažnai keičiasi, tačiau, pasak A.Palionio, ministerijos veiklos tęstinumas turėtų išlikti. Kitaip patirsime daug nuostolių.

„Finansų inžinerija. Taip pavadinta finansinė parama, kuria galės pasinaudoti ir jaunieji ūkininkai. Dėl išskirtinių galimybių įsigyti žemę jauniesiems reikės visų ūkininkų pritarimo“, – žadėjo ir svarstė jaunųjų ūkininkų pasiūlymus A.Palionis.

Ministras iš esmės pritarė kailinių žvėrelių augintojų pasiūlymams apie šio sektoriaus naudą valstybei ir būtinumą dažniau informuoti visuomenę, nes populistai klaidinančią informaciją platina nuolat.

Per viešinimą apie produktų kokybę į vartotojų širdis ministras regi ir svarstant apie daržovių augintojų nusiskundimus dėl didesnio PVM apsunkintos konkurencijos su kaimyninių valstybių produkcija. Ministras aptarė ir miško augintojų problemas, vildamasis, kad pavyks kuo daugiau medienos perdirbti vidaus rinkoje.

„Kaip sudominti ūkininkus kooperuotis? Sieksime pradėti nuo asociacijų stiprinimo. Siūlau kitąmet, deklaruojant pasėlius, pasirinkti, kuriai asociacijai jis skirs po 1 EUR/ha. Susidarys 2,9 mln. EUR. Suprantu, kad šioje formulėje yra trūkumų, bet tai bus pradžia“, – sakė A.Palionis.

Ministras apibendrino diskusijas dėl glifosato naudojimo. Neseniai Prancūzijos mokslininkai atlikto analizę – jeigu reikėtų atsisakyti glifosato, tai dėl derliaus nuostolių tektų skirti apie 160 EUR/ ha kompensaciją. Tokių galimybių ES neturi.

„Artimiausiu metu pasirašysime susitarimą su augintojais –  jie prisiims atsakomybę nenaudoti glifosato prieš nuimant derlių“, – sakė A.Palionis.

Pasak ministro, ekspertai atlieka analizę dėl galimybių šiek tiek pakeisti lengvatinio dyzelino skyrimo normas. Reikėtų sutaupyti 15 proc. Bus siekiama, kad didžiausią smūgį patirtų vadinamieji „sofos“ ūkininkai.

LR ŽŪR tarybos narių susitikimas su žemės ūkio ministru užtruko nuo planuotų 90 minučių iki trijų valandų, taigi buvo aptarta daugybė klausimų, kurie, neabejojama, bus svarbūs LR ŽŪR bendradarbiaujant su ŽŪM.

Valstybės biudžeto projektas ir LR ŽŪR pastabos

Informaciją apie žemės ūkio sektoriui skiriamas lėšas, kurios numatytos 2020 m. valstybės biudžeto projekte,  LR ŽŪR tarybos nariams pateikė ŽŪM Finansų skyriaus vedėja Neringa Radišauskaitė-Kudūkė.

Priminsime, kad tai tik Finansų ministerijos rengiamas projektas. Taigi labai tikėtina, kad bus daug pakeitimų.  Tačiau dabar kaip tik tinkamas laikas pateikti pastabas. Apibendrintai galime padaryti išvadą, kad pagal dabartinį valstybės biudžeto projektą 2020 m. visai žemės ūkio sričiai numatoma skirti 0,6 proc., arba 5,8 mln. EUR mažiau lėšų negu 2019 – aisiais. Numatyta, kad  4,8 proc. sumažės ES parama, tačiau 16,8 proc., arba beveik 30 mln. EUR padidės bendrojo finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos.

ŽŪM asignavimams planuojama skirti 977,9 mln. EUR, iš kurių ES biudžeto bus gauta 718 mln. EUR. Tuo tarpu iš valstybės biudžeto žemės ūkio sričiai bus skiriama tik 124 mln. EUR.

„Šiuos duomenis reikėtų kuo labiau išplatinti, nes subliukštų Finansų ministerijos teiginiai, kad valstybė išlaiko žemės ūkį. Manau, kad yra atvirkščiai, jeigu suskaičiuotume, kiek lėšų į valstybės biudžetą iš žemės ūkio patenka per mokesčius“, – pridūrė LR ŽŪR direktorius S.Dimaitis.

LR ŽŪR taryba, išklausiusi informaciją, priėmė rezoliuciją „DĖL VALSTYBĖS BIUDŽETO PROJEKTE 2020 M. NUMATOMŲ SKIRTI ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUI LĖŠŲ“.

Joje, be kita ko, teigiama:

„Žemės ūkio rūmų Taryba,

susirūpinusi dėl to, kad valstybės biudžeto projekte 2020 m. numatoma skirti žemės ūkio sričiai 0,6 proc. mažiau negu 2019 m., t. y. tik 977,9 mln. Eur;

konstatuodama, kad mūsų tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių ES, kaip ir bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų;

sunerimusi dėl sparčiais tempais mažėjančio gyvulininkystės ūkių skaičius, taip pat senėjančio ūkininkų amžiaus, nes jaunų, iki 40 metų amžiaus, ūkininkų yra tik 12 proc.;

pažymėdama, kad nepakanka lėšų esamiems įsipareigojimams ekologiniams ūkiams vykdyti bei  tokių ūkių plėtrai;

primindama, kad 2014 m. Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių bendrasis finansavimas  nuo 25 proc. sumažėjo iki 15 proc. ir lieka vis dar neatstatytas, taip pat, kad 2018 m. PNTI vokas buvo sumažintas 6 mln. Eur, nes lėšos buvo perkeltos į „pokyčių krepšelį“;

pabrėždama, kad eilę metų neskiriama lėšų melioracijos programai įgyvendinti, taip pat skiriama per mažai lėšų melioracijos statinių ir melioracijos sistemų remontui bei priežiūrai, dėl ko, kaip parodė pastarieji metai, šalies mastu patiriami didžiuliai nuostoliai, blogėja dirvožemio būklė bei vandenų užterštumas;

atkreipdama dėmesį į tai, kad Lietuvoje plintant pavojingai užkrečiamam afrikiniam kiaulių marui, taip pat aplink atsirandant kitų pavojingų užkrečiamų ligų (pvz. mėlynojo liežuvio) židiniams, neužtikrinamas pakankamas VMVT finansavimas;

siūlo valstybės biudžete 2020 m. žemės ūkio sričiai papildomai skirti:

33,178 mln. Eur – melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti;

23,342 mln. Eur – ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti (žemės ūkio funkcijoms vykdyti – 5,808 mln. Eur, valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise – 17,534 mln. Eur);

20,415 mln. Eur – bendrojo finansavimo lėšoms pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ finansuoti;

0,631 mln. Eur – ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojamiems pagal kokybės sistemas pagamintiems produktams įsigyti;

7,3 ml. Eur – 2019 m. šalnų padarytiems nuostoliams Lietuvos sodams ir uogynams kompensuoti;

1,7 mln. Eur  – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, siekiant užtikrinti gebėjimus vykdyti efektyvesnę maisto produktų saugos ir kokybės  kontrolę šalyje  bei eksportuojant Lietuvoje pagamintus maisto produktus;

5,3 mln. Eur – kad PNTI būtų atstatytos į 2014-2017 m. lygį.

Taip pat akcentuojame, kad valstybės biudžete visiškai neatsispindi finansavimas naujausių iššūkių, tokių kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, oro taršos mažinimas, bioenergetikos plėtra, gyvūnų gerovės sąlygų gerinimas“.

Kiti klausimai

LR ŽŪR taryba išklausė neseniai Seime pristatytą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepciją ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą.

LR ŽŪR taryba nusprendė savo nuomonę pateikti vėliau, kai šis dokumentas bus patobulintas.

LR ŽŪR taryba priėmė sprendimus dėl kitų organizacijos veiklos klausimų.