Praėjusį penktadienį Jonavoje įvykusiame žemdirbių suvažiavime valdžia pažadėjo skirti 9 mln. eurų liūčių pasekmėms kompensuoti ir siekti, kad bendroje Europos Sąjungos rinkoje būtų mokamos vienodos tiesioginės išmokos, bet nepažadėjo nedidinti jau numatytų mokesčių ir skirti per 400 mln. eurų rezoliucijoje surašytiems reikalavimams patenkinti. Atidesniems stebėtojams suvažiavime akis rėžė stambiausių ūkininkų bandymas savo interesus ginti pasitelkiant smulkiųjų ūkininkų bėdas.

Dalyvių veidas

Į Jonavos sporto areną, kaip teigė suvažiavimo organizatoriai, susirinko šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. dalyvių. Daug ar mažai? VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, 2018 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo 119 341 ūkis, įregistruotas Ūkininkų registre (o ūkininkauja apie 245 tūkst. ūkininkų).

Kokio dydžio ūkių savininkai susirinko Jonavoje? Nors organizatoriai vengė tikinimų, kad susirinko stambiausių ūkių atstovai, tačiau šių eilučių autoriui nepavyko surasti nė vieno ūkininko, kurio ūkis iki 10 ha, o tokių ūkių Lietuvoje yra net 88 512. Tarp pakalbintų žemdirbių vyravo turintieji daugiau nei 100 ha ūkius, tokių ūkių Lietuvoje tėra 611. Taigi, kaip sakoma, „būkim vargšai, bet teisingi“ – kad ir kaip skaičiuotume, kad ir kaip vertintume, Jonavoje savo interesus išreiškė tikrai ne smulkieji, o valdantieji daugiau nei 100 ha žemės ūkininkai ir tik dėl kvapo tarp jų buvo įsimaišęs vienas kitas smulkusis.

Be kita ko, šis suvažiavimas į istoriją pateks ir dėl politinio atspalvio – bene pirmą kartą žemdirbių suvažiavimu susidomėjo ir jį savo tinklalapyje propagavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Jos sąsajos su Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija nestebina, bet nejaugi į šį tinklą pateko ir Lietuvos ūkininkų sąjunga? Ar tai tas atvejis, kai sakoma, kad pinigai nekvepia? Paradoksalu, kad suvažiavime dalyvavo net buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Tiesa, iš šio politiko suvažiavime nebuvo jokios naudos – žemdirbiams neištarė nė žodelio, o ir žurnalistai juo nesusidomėjo.

Skaičiavimų pasirinkimas

Prie stambiųjų ūkininkų priskiriamas Aušrys Macijauskas, aptardamas mokesčių sistemos pakeitimus, susirinkusiuosius drąsiai vadino bendražygiais, tačiau rėmėsi tik 30 ha žemės valdančių anoniminių trisdešimtmečių Tado ir Rūtos ūkio pavyzdžiu. Šiai mėsinius viščiukus auginančiai anoniminei šeimai pavyko iš banko gauti 220 tūkst. eurų paskolą ir įsigyti 30 ha žemės. Šeima pasistatė paukštyną ir 2016 m. uždirbo 37 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių. Pasak A.Macijausko, ši ūkininkų šeima kasmet bankui turi grąžinti po 20 tūkst. eurų, be to, mokesčiai 2019-aisiais, palyginti su 2017-aisiais, šiai šeimai išaugs 2,6 karto ir vienam keturių asmenų šeimos nariui per mėnesį liks tik po 254 eurus. Nelengva bus išgyventi. Akivaizdu, kad tokiai šeimai valstybė turėtų padėti. Ir, tikėkimės, padės.

Tačiau ar valstybė turėtų santykinai tiek pat padėti ir ūkininkui, valdančiam, pavyzdžiui, per 500 ha? Suvažiavime neišgirdome pasiūlymo pagalbą diferencijuoti, nors A.Macijauskas nepateikė, pavyzdžiui, Aušrio ir Rasos valdomo stambaus ūkio finansinių skaičiavimų. O reikėjo, nes Seimo narė Aušra Maldeikienė suvažiavimo išvakarėse labai aršiai puolė ne tik šio suvažiavimo organizatorius, bet ir paprastus dalyvius ir tikrai be reikalo kai kuriuos ūkininkus gėdino dėl guodimosi. Taigi Jonavoje buvo puiki proga viešai atsikirsti ne emocingais priekaištais, bet labai konkrečiais skaičiavimais pagrįstais argumentais. Tarkime, buvo galima pateikti duomenis, kiek Aušrys ir Rasa uždirbo nelengvais 2017-aisiais, kiek sumokėjo mokesčių ir kiek liko kiekvienam šeimos nariui. Deja, tokio pavyzdžio A.Macijauskas nenagrinėjo. Todėl suvažiavime piktu žodžiu minėta parlamentarė ir toliau kiekviena proga bers priekaištus daugeliui ūkininkų.

Suvažiavime nuskambėjo priekaištai Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkams, esą jie nepakankamai aktyviai talkina ūkininkams. Labai drąsus kaltinimas, nes egzistuoja didelė tikimybė, kad kai kuriems ūkininkams LAEI skaičiavimai tikrai nepatiktų. Bet akivaizdu, kad tokių skaičiavimų tikrai reikia.

„Durnas“ klausimas

Suvažiavimo organizatoriai renginį pavadino provokuojamai. Ir be reikalo nukreipė ugnį į save. Premjeras Saulius Skvernelis Jonavoje jautėsi kaip savo namuose ir pasitikėjimą savo jėgomis demonstravo kritikuodamas suvažiavimo organizatorius.

Ūkininkas Z.Aleksandravičius bandė įgelti premjerui S.Skverneliui, tačiau šis neatsisakė planų didinti GPM. Autoriaus nuotr.

„Nepykite, bet suvažiavimo klausimas: „Ar reikia Lietuvai žemės ūkio?“ yra ne tik beprasmiškas, bet ir durnas“, – rėžė S.Skvernelis.

Premjeras žemdirbius pamaitino pažadu be garantijų – siekti, kad ES suvienodintų tiesiogines išmokas, tačiau nepabijojo ir žemdirbiams į akis išrėžti, kad laikysis numatyto mokesčių tobulinimo planų, o tai reiškia, kad Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ūkininkams ir pelno mokesčio tarifas juridiniams asmenims bus padidintas, neišliks 10 proc., kaip suvažiavimo organizatoriai reikalavo rezoliucijoje.

„Mes sieksime mažinti mokesčių naštą ne visiems, bet tik mažiausiai uždirbantiems. Juo labiau, kad GPM padidės tik maždaug tūkstančiui ūkininkų iš 245 tūkstančių“, – žemiau juostos suvažiavimo organizatoriams smogė S.Skvernelis, ir priminė, kad į rezoliuciją reikėjo įrašyti tik svariais argumentais pagrįstus reikalavimus.

Laikydamasis pyrago ir botago taktikos, premjeras paskelbė, kad Vyriausybė skirs 9 mln. eurų liūčių padarytiems nuostoliams atlyginti bei padidins žymėto dyzelino kvotas. Kita vertus, premjeras paprašė patikinti, kad žemdirbiai į Jonavą atvyko naudodami ne žemės ūkio darbams skirtą dyzeliną. Po šio prašymo arenoje nušvito dviprasmiškos šypsenos. Be kita ko, S.Skvernelis žemdirbiams patarė keisti ir plačiajai visuomenei skirtus argumentus.

„Štai Jonas Vilionis kiekviena proga vis dar pateikia pieno ir vandens kainų palyginimą. Nebeveikia. Nelikite užstrigę XX amžiuje, ieškokite naujų idėjų. Pavyzdžiui, jus kritikuojantiems politikams galėtumėte dažniau priminti, kaip per paskutinius metus ūkininkams padidėjo mokesčiai. Štai 2016 m. ūkininkai iš viso sumokėjo 81 mln. eurų mokesčių, o GPM 2016-aisiais sumokėta net 4 kartus daugiau nei ankstesniais metais. Kartokite tokio pobūdžio faktus“, – ragino S.Skvernelis.

Atsimušė dalgis į akmenį

Taip galėtume pavadinti Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko Andriejaus Stančiko atsakymą jį įžeidusiems suvažiavimo organizatoriams. Bene pirmą kartą per visą žemdirbių suvažiavimų ar bet kokių renginių istoriją Seimo KRK pirmininkui, patyrusiam ūkininkui, suvažiavimo organizatoriai nesurado vietos atsisėsti šalia premjero bei žemės ūkio ministro. Maža to – grupelė organizuotų vyrukų Seimo KRK pirmininką pasitiko švilpimu.

Tačiau A.Stančikas nesutriko – surado vietą toli nuo pirmųjų eilių, kuriose patogiai įsitaisė Seime lyg pelės po šluota dažniausiai tylintys, todėl niekam netrukdantys politikai. Iš suvažiavimo tribūnos pilamų naivių kaltinimų įžeistas A.Stančikas nepabūgo ir rėžė tokius argumentus, po kurių nemaža dalis prarado žadą, o kiti plojo.

„Supratau, kad dėl visų žemės ūkio problemų esu kalčiausias aš. Ar tikrai taip yra? Kita vertus, nesupratau, kur aš patekau, nes susidaro įspūdis, kad čia vyksta pasiruošimas rinkimams į Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkus. Todėl pasakysiu atvirai – niekada nesutiksiu, kad ŽŪR taptų tik stambiausių ūkininkų interesus ginanti UAB“, – iš peties kirto A.Stančikas ir nė vienas  suvažiavimo dalyvis nedrįso priekaištauti.

Vienas suvažiavimo oratorius neatsargiai paminėjo ŽŪR atkūrusį prof. Antaną Stancevičių, tačiau nepagalvojo ar neprisiminė, o gal net nežinojo, kad profesorius visada pasisakė, kad ŽŪR būtų valdomi kooperatiniais pagrindais, kai kiekviena organizacija – stambi ar nedidelė – turi po vieną balsą, kuri sprendimus priimtų demokratiniu balsavimu, o ne iš jėgos pozicijų.

Seimo KRK pirmininkas paminėjo problemas, kurių pasigedo suvažiavimo rezoliucijoje, nors jos kaip tik yra svarbios smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams. Pavyzdžiui, visi skatino smulkiuosius ūkininkus jungtis į kooperatyvus, o suvažiavimo rengėjai tarsi nepastebėjo, kad supirkėjai specialiai žlugdo būtent kooperatyvus – jiems už pieną moka mažiau nei tiek pat pieno tiekiantiems stambiems pieno gamybos ūkiams ar žemės ūkio bendrovėms. Kodėl suvažiavimas užmiršo į kooperatyvus susijungusių smulkiųjų pieno gamintojų bėdas? Kodėl niekas nepasiūlė šios problemos įtraukti į rezoliuciją? O gal nepasiūlė todėl, kad suvažiavime ir nebuvo tų smulkiųjų ūkininkų?

Pinigai melioracijai

Liūčių 2017 metais padarytiems nuostoliams atlyginti premjeras pažadėjo iš nacionalinio biudžeto skirti skirti 9 mln. eurų ir dar tokią pačią sumą skirs Europos Komisija. O kaip pinigus pasidalysime? Tokį netikėtą klausimą suvažiavimo dalyviams uždavė Seimo KRK pirmininkas ir pats pasiūlė: „Būtų protingiausia gautus pinigus skirti melioracijos darbams atlikti.“

Apie melioracijos svarbą knygutes valdžios atstovams suvažiavime dalijęs ir apie melioracijos reikalus kalbėjęs ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius siūlė, kad įnašus į melioracijos fondą turėtų mokėti kiekvienas, kuris nors vieną pėdą pastatyto ant žemės, t. y. ne tik žemdirbiai, bet ir kelininkai, miškininkai, savivaldybės, ryšininkai, vandens ir elektros ūkių institucijos, sodininkai ir net šalies kariuomenė.

Tiesa, šis gudrus ūkininkas dar siūlė, kad valstybė melioracijos turtą žemdirbiams perduotų prieš tai valstybės lėšomis jį suremontavusi ir atnaujinusi.

„Po to ūkininkai privalomai turėtų dalyvauti kursuose, kuriuose išmoktų melioracijos įrenginius prižiūrėti. Be tokio dokumento ūkininkai neturėtų teisės ūkininkauti“, – siūlė Z.Aleksandravičius.

Ir dar – melioracijos griovių priežiūrą tiesiogiai susieti su bet kokių išmokų ir bet kokios paramos mokėjimu. Neprižiūri griovių – negauni paramos.

Prašė 400 milijonų

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pasiguodė netinkamiausiu laiku tapęs ministru. „Supuolė daugybė blogiausių dalykų: gamtinės sąlygos, lėšų trūkumas ministerijoje, ankstesnės Vyriausybės numatytas mokesčių didinimas, kainų augimas ir supirkimo kainų mažėjimas. Tačiau neįsikalbėkime sau ligos. Remdamasis oficialiais statistikos duomenimis galiu pasakyti, kad padėtis ne tokia kritiška, kaip kai kurie bandėte nupiešti. Pavyzdžiui, pernai grūdų pardavėte net daugiau nei 2015-aisiais“, – sakė B.Markauskas.

Kita vertus, ministras pripažino, kad geriausi ūkininkavimo laikai negrįžtamai praėjo – ES griežtėja aplinkos apsaugos reikalavimai, auga darbo jėgos kaina, ūkininkams nebedaroma išimčių mokant mokesčius.

„Kitaip nebus. Reikia ieškoti naujų rezervų, mokytis dirbti efektyviau, o aš siūlysiu, kad artimiausiu laiku būtų sudaryta darbo grupė iš Vyriausybės, Seimo narių bei žemdirbių organizacijų atstovų ir tarsimės dėl prioritetų, nes rezoliucijoje prašote apie 400 mln. eurų. Tiek lėšų Vyriausybė neskirs, todėl teks patiems atsirinkti neatidėliotinus darbus“, – dėstė B.Markauskas.

Suvažiavimas nutarė redaguoti rezoliucijos projektą, tad liko tikimybė, kad milžiniška suma bus sumažinta. Tačiau kas tai padarys? Redakcinės komisijos nariu išrinktas Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos narys ūkininkas Algimantas Belzus „Valstiečių laikraščiui“ sakė neturėjęs darbo nei suvažiavimo metu, nei jam pasibaigus – organizatoriai nebeprašė jo paslaugų. Ūkininkas žadėjo nepasididžiuoti ir po dienos kitos pats organizatoriams priminti, kad jo įgaliojimų niekas neatšaukė.