Tadas Povilauskas

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius šešerius metus. Kviečių, pristatomų gruodį, ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje perlipo 210 eurų, kai prieš metus ji buvo daugiau negu 20 eurų kuklesnė. Tai geros naujienos grūdų augintojams Lietuvoje, kurie dar nėra pardavę šių metų derliaus, nes tiek, kiek padidėjo kviečių kaina biržoje, panašiai paaugo ir kviečių supirkimo kaina mūsų šalyje.
Nors birželio pabaigoje buvome sunerimę, kad gūsingas lietus galėjo nuplauti lūkesčius dėl rekordinio grūdų derliaus, jau nebėra abejonių, kad bendras grūdinių augalų ir rapsų derlus šiais metais buvo didžiausias šalies istorijoje. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimus, Lietuvoje šiemet nuimta apie 7,3 mln. tonų grūdinių augalų (iš jų 4,5 mln. tonų kviečių) ir rapsų derlius, arba 300 tūkst. tonų daugiau negu rekordiniais 2015 metais.
Kaip įprasta, didžioji dalis nuimto derliaus laivais bus išplukdyta už Europos Sąjungos ribų. Šį sezoną kviečių eksporto startas buvo galingas – nuo liepos 1 d. iš Lietuvos į ne ES šalis eksportuota jau beveik 1,1 mln. tonų kviečių, arba 70 proc. daugiau negu prieš metus. Šiuo metu Lietuva yra antra pagal eksportuotą kviečių kiekį tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Tokį spartų eksportą jau sezono pradžioje lėmė keletas veiksnių.
Pirma, kviečių derlius šiemet ES yra apie 12 proc. mažesnis negu prieš metus, todėl daug mažiau lieka kviečių eksportui daugiausiai istoriškai kviečių eksportuojančiose ES šalyse – eksportas, prognozuojama bus net trečdaliu mažesnis. Pavyzdžiui, mažesni eksportui skirti kiekiai iš Prancūzijos padeda Lietuvos prekybininkams sėkmingai eksportuoti kviečius į Alžyrą, kuris tradiciškai laikomas prancūzų įtakos zona.
Pieno gamintojų pajamos rugsėjį jau buvo didesnės negu prieš metus
Po sudėtingesnio pavasario pieno gamyba užsiimantys ūkiai taip pat sulaukė geresnių laikų. Rugsėjį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina buvo 2,4 proc. didesnė negu prieš metus, o pieno supirkta tik 0,6 proc. mažiau. Tai reiškia, kad pieno gamintojų pajamos rugsėjį jau didesnės negu prieš metus. Beje, spalį bus išmokėta 17,8 mln. eurų kompensacinių išmokų pieno gamintojams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl koronaviruso protrūkio.
Dar 18,5 mln. eurų buvo išmokėta vasarą, todėl valdžia buvo išties dosni šiam sektoriui, kurio nuostoliai dėl koronaviruso yra gerokai mažesni negu daugelio kitų ekonomikos sektorių. Europos pieno produktų rinkoje vyrauja neblogos nuotaikos – pieno riebalų ir nugriebto pieno miltų kaina laikosi labai panaši nuo vasaros pradžios, o sūrio kainos po truputį auga.
Kol kas nėra ženklų, kad paskutinį metų ketvirtį mažėtų pieno produktų paklausa – eksportuojančios įmonės užsakymų turi pakankamai. Tiesa, nuo didesnio pieno produktų ir žaliavinio pieno brangimo sustabdo didesnė negu prieš metus žaliavinio pieno gamyba ES ir kitose daugiausiai pieno primelžiančiose ES valstybėse. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.