Bendrovės nuotr.

Situacija pasaulyje.

Pasaulyje daugiausiai auginama kukurūzų, kviečių ir ryžių.  (1 pav.)

1 pav. Pasaulinė grūdų struktūra, %

Kiekvienais metais grūdų kainas apsprendžia grūdų pasiūla ir paklausa pasaulyje. Lietuvos žemdirbius labiausiai domina kviečių, kurių auginama beveik 71 proc., situacija.  Kaip keitėsi kviečių paklausos ir pasiūlos santykis parodyta 2 pav.

2 pav. Pasaulinė kviečių gamyba ir vartojimas, mln. t  (USDA duomenys)

Iš esmės derlius ir atsargos grūdų supirkimo kainas mažina arba didina. Pagal FAO duomenis grūdų eksporto kainų tendencijos pateiktos 3 pav.

3 pav. Pasauliniai grūdų kainų indeksai, proc. (palyginimas su 2004 m.)  (FAO duomenys)

Geriausias laikmetis žemdirbiams buvo 2008 metai ir 2011-2012 metai. Kaip keitėsi pasaulinės kviečių eksporto kainos rodo 4 pav.

4 pav. Pasaulinės maistinių kviečių eksporto kainos 2015-2019 m. (Eurostato duomenys)

Pagrindinės šalys – kviečių eksportuotojos: JAV, Rusija, Kanada, Australija ir Prancūzija, kurios kiekviena užima nuo 8 iki 16 proc. eksporto rinkos. Ženklią vietą užima ir Lietuva: 2017 m. 12 vieta kviečių eksporto rinkoje. Minėtos pagrindinės eksportuotojos diktuoja ne tik eksporto, bet ir supirkimo kainas visame pasaulyje. Egzistuoja keletą rodiklių, nuo kurių priklauso kainos biržose. Tai prognozuojamas derlius pasaulyje bei pagrindinėse minėtuose šalyse ir atsargų kitimo tendencijos. Kviečių atsargų kaita pavaizduota 5 pav.

5 pav. Kviečių atsargos pasaulyje 2011-2018 m. (USDA duomenys)

Iš esmės atsargų kreivė yra atvirkščiai tendencinga kviečių kainoms (žr. 3 pav.). Tą patį galima pasakyti ir apie pasaulines kviečių derliaus tendencijas (6 pav.).

6 pav. Kviečių derlius pasaulyje 2011-2018 m. (USDA duomenys)

Pagal USDA (JAV žemės ūkio departamentas) prognozę (2019 m. liepa) kviečių derlius pasaulyje turėtų didėti 5,5 proc. palyginus su 2018 m. didžiausi augimo pokyčiai laukiami ES (14,1 mln. t, 10,3 proc.), Ukrainoje (3,9 mln. t, 15,7 proc.), Australijoje (3,7 mln. t, 21,4 proc.) ir Rusijoje (2,5 mln. t, 3,5 proc.). Tuo tarpu kviečių suvartojimas didės tik 2,9 proc. Kviečių atsargos didės 4,1 proc. Esant tokiai prognozei tikėtina, kad kviečių kainos 2019 metų rudenį nebus didesnės nei praėjusiais 2018 metais. Prancūzų ir anglų MATIF ir LIFFE biržos taip pat  tai patvirtina. Ateities kainos, palyginti su 2018-2019 m. faktu maistinių kviečių supirkimo kaina turėtų sumažėti apie 8 proc., o pašarinių – apie 15 proc. Maistinių kviečių supirkimo kainos ES šalyse pateiktos 1 lentelėje. Didžiausi metiniai skirtumai yra J. Karalystėje, Vokietijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje. Šalia šių valstybių ir Lietuva.

1 lentelė. Maistinių kviečių vidutinės kainos ES šalyse rugpjūčio mėn. (32 sav), EUR/100 kg

ES Šalys 2019 2018 Pokytis, %
Rumunija 144,0 151,6 -5,0
Bulgarija 148,3 173,8 -14,7
Kroatija 153,1 153,5 -0,3
Lietuva 153,2 171,3 -10,6
Lenkija 157,3 172,5 -8,8
Slovakija 157,6 153,2 4,1
Latvija 158,6 190,2 -16,6
Suomija 161,0 180,0 -10,6
Austrija 166,0
Jungtinė Karalystė 167,8 210,9 -20,4
Vokietija 172,5 213,5 -19,2
Slovėnija 178,3 183,8 -3,0
Ispanija 182,4 188,0 -3,0
Čekija 187,3 171,3 9,3
Italija 192,5

Šaltinis: DG AGRI

Pašarinių kviečių situacija panaši. Šalia J. Karalystės, Vokietijos ir Nyderlandų didžiausias supirkimo kainų sumažėjimas šiais metais fiksuojamas ir Lietuvoje (2 lentelė).

2 lentelė. Pašarinių kviečių vidutinės kainos kai kuriuose ES šalyse rugpjūčio mėn. (32 sav), EUR/100 kg

ES Šalys 2019 2018 Pokytis, %
Latvija 141,2 159,4 -11,4
Lietuva 140,5 163,7 -14,2
Lenkija 158,9 173,9 -8,6
Slovakija 135,9 136,8 -0,7
Jungtinė Karalystė 150,8 201,5 -25,2
Vokietija 168,5 211,0 -20,1
Nyderlandai 175,5 220,0 -20,2
Portugalija 188,5 212,0 -11,1
Bulgarija 138,1 158,5 -12,9