Situacija grūdų sektoriuje, kai nemažai augintojų dėl nevykdomų išankstinių kontraktų prašo grūdų supirkimo įmonių malonės, šioms gali sugrįžti bumerangu – jos pačios vėluoja pristatyti ūkininkams užsakytas trąšas rudeninei sėjai. Kas slypi už netikėto trąšų deficito ir kaip tai atsilieps žiemkenčių sėjai?

Išveža į Ukrainą

Žieminių kultūrų sėja daliai javų augintojų ir šiemet tampo nervus. Nors gamta nedaro kliūčių, oro sąlygos puikios, tik spėk suktis, dabar problemos kitos – kai kurie ūkininkai bėdoja, jog žiemkenčius pasėjo be kompleksinių trąšų. Jų tiekėjai tik skėsčioja rankomis – trąšų nėra. Visi stebisi, kad rinkoje tokio trąšų deficito dar nėra buvę.

Grūdininkų atakuojami trąšų tiekėjai apgailestauja, kad negali įvykdyti savo įsipareigojimų, nes, anot žemės ūkio paslaugų tiekimo įmonių atstovų, lietuvius ignoruoja ir užsakytas trąšas į Lietuvą pristatyti vėluoja Baltarusijos trąšų gamintojai. Tvirtinama, esą jų prioritetas – Ukraina, kur išgabenama daug rudeninei sėjai reikiamų trąšų.

Negavo užsakytų trąšų

Grūdų augintojų kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius neslėpė, kad ūkininkams labai stinga trąšų, ir dėl to nukenčia rudeninė sėja. „Trąšų tiekėjai turi problemų, nes gamintojai nevykdo tiekimo sutarčių. Ir tai ne pavieniai atvejai – tvirtinama, kad į Lietuvą neįvežta apie 50 tūkst. tonų trąšų. Tiekėjai yra pasirašę sutartis su ūkininkais, kooperatyvais. Ir mūsų kooperatyvas negavo šimtų tonų trąšų. Tai stipriai atsilieps žieminių kultūrų sėjai. Ūkininkai buvo susiplanavę trąšas įterpti vienu sykiu įdirbant žemę ir sėjant“, – aiškino jis.

Raimundas Juknevičius

Kooperatyvo vadovas sakė, kad dabar nariams greičiausiai teks dalintis tuo, kas yra rezerve, ir sėjant įterpti mažesnį kiekį trąšų nei reikėtų. Tokiu būdu, anot jo, bus užprogramuoti būsimi derliaus nuostoliai, nes neišpildžius visų technologinių sėjos reikalavimų, nėra ko tikėtis planuoto efekto.

Delsia sėti

Vienas ūkininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad vis delsia sėti, nes negauna suderėtų trąšų, nors su tiekimo įmonėmis yra sudarytos sutartys, kuriose numatyti terminai, kada bus pristatytos vienokios ar kitokios trąšos.

„Laukėme iki paskutinės dienos, bet negavome. Kai paskambinau ir paklausiau, kodėl neatvežė šiuo metu taip reikalingų trąšų, įmonės atstovas atkirto, kad jų dabar trūksta visoje Lietuvoje. Jis siūlė pirkti lenkiškas, kurios yra brangesnės ir kurių reikėtų trečdaliu daugiau, nes jose yra trečdaliu mažiau veikliosios medžiagos. Situacija nelinksma“, – piktinosi javų augintojas.

Jis sakė, kad kai kuriems ūkininkams trūko kantrybė ir jie pradėjo sėti be trąšų, tikėdamiesi, kad jas vėliau išbers ant dirvos. Žmonės skuba, nes spaudžia sėjos terminai, be to, baiminamasi, kad sėjos nesutrukdytų lietūs.

„Gal pavasarį atsigriebs, bet startas žiemkenčiams prastas. Rapsus, kviečius ar kvietrugius pasėjus be trąšų, gero derliaus nesitikėk. Dabar leisti į laukus modernias tiksliojo sėjimo sėjamąsias, kurios vienu metu purena žemę, sėja ir tręšia, nekyla rankos“, – konstatavo ūkininkas.

Apsirūpino anksčiau

Rokiškio rajono grūdininkas Egidijus Medekša pasidžiaugė, kad trąšomis pasirūpino iš anksto, todėl žieminių kultūrų sėja įtampos nekelia. Tačiau sakė girdėjęs, kad tokia problema iškilusi kolegoms.

Egidijus Medekša

„Kalbama, kad tiekėjams trąšas vėluoja pakrauti gamintojai. Pats, kiek įmanoma, visada stengiuosi ir sėklomis, ir trąšomis apsirūpinti daug anksčiau. Dabar trąšos būna gerai sufasuotos, joms laikyti nereikia ypatingų sąlygų, tad galima įsigyti ir padėti į sandėlį. Ir šiemet viską turiu, rytoj žadu pradėti intensyvią žiemkenčių sėją, vis dar neskubėjau, nes orai šilti“, – teigė jis.

Sėdamas žieminius kviečius ir kvietrugius augintojas sakė bers baltarusiškas kompleksines trąšas. Bet kokias trąšas pirkdamas ūkininkas prioritetą teikia jų kokybei. Mat taikant tikslųjį sėjimą trąšų kokybė yra itin svarbi.

„Rinkdamasis trąšas pasikliauju vietos tiekėjų patarimais. Kol kas nenusivyliau baltarusiškomis trąšomis, jos, beje, ir pigesnės. Gaila, kad jų nedaug buvo įvežta. Buvau patenkintas suomiškomis, gerą įspūdį paliko angliška salietra, deja, bet priekaištų esu turėjęs vietos gamintojų produkcijai“, – naudotų trąšų kokybę įvertino ūkininkas.

Anykščių rajone ūkininkaujantis Romualdas Kubaitis taip pat sakė trąšų nepristigęs, bet girdėjo kitų anykštėnų skundus, kad tiekėjai dėl kažkokių logistinių sutrikimų nepristato trąšų.

Romualdas Kubaitis

„Man prieš mėnesį atvežė, kai dar šių trikdžių nebuvo. Žiemkenčius tręšiu rusiškomis trąšomis. Jeigu kas pasėjo be trąšų, manau, neturės didelės bėdos, vėliau užpils ant viršaus, juk kalis, fosforas neišgaruoja. Ruduo gali būti ilgas ir šiltas, suspės patręšti. Žinoma, būtų geriau trąšas įterpti giliau, bet iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę – dabar yra svarbesnis sėjos laikas“, – aiškino javų ūkio savininkas.

Kainos šovė aukštyn

Ūkininkai svarstė, kad problemos trąšų rinkoje galėjo atsirasti dėl ankstyvesnės rudeninės sėjos. Jie taip pat neatmetė galimybės, kad strigimus trąšų rinkoje galėjo nulemti ir politinis fonas – esą tam įtakos gali turėti mūsų politikų kalbos apie „nešvarias“ trąšas iš trečiųjų šalių.

Javų augintojai skundėsi, kad trąšų kainos gana stipriai išaugo, pavyzdžiui, tona salietros pabrango apie 50 eurų. „Turėtume pasidžiaugti, kad iš trečiųjų šalių gauname pigesnių trąšų, bent šiuo aspektu galėtume būti konkurencingesni, bet mūsų politikams tai nė motais“, – sutartinai piktinosi kalbinti grūdininkai.

Panevėžio rajono ūkininko Donato Tumo trąšų brangimas nestebina, nes paprastai jų ir grūdų kainos koreliuoja. „Kai brangsta grūdai, kyla ir trąšų kainos. Kitaip nebūna, taip lengvai ūkininkams neleidžiama uždirbti“, – juokėsi javų augintojas ir pridūrė, kad trąšomis paprastai pasirūpina iš anksto.

Atsiliepia bumerangu

R.Juknevičius svarstė, kad trąšų deficitą galėjo išprovokuoti pabrangę grūdai, turėję įtakos ir trąšų kainoms: „Pabrangus trąšoms, jų gamintojai, matyt, nusprendė, kad kontraktai buvo per pigūs ir atsisakė juos vykdyti. Gal gamykloms geriau mokėti netesybas, nei pigiau parduoti. Bet gali būti, kad trąšų gamintojus spaudžia ir politikai. Iš patirties žinome, kad kaimyninės šalies „batka“ gali nurodyti, kokie trąšų tiekimo prioritetai“, – trąšų rinkos niuansus dėliojo jis.

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas pripažino, kad trąšas ūkininkams tiekiančios įmonės atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Anot jo, tiekėjai tariasi su ūkininkais, su kuriais yra pasirašę sutartis, kaip taikiai išspręsti kilusias problemas.

„Savotiškas bumerangas. Dalis ūkininkų neįvykdo grūdų pardavimų įsipareigojimų, o įmonės – trąšų. Tik veikėjai ne tie patys – didžioji dalis ūkininkų, kurie negauna trąšų, grūdų tiekimo įsipareigojimus įvykdė. Augintojai dabar yra stiprioji pusė, kuri gali reikalauti netesybų. Mes remsimės daugiamete darbo praktika ir atsižvelgsime į tai, kokios įmonės buvo nuolaidesnės mums, kai mes turėjome problemų. Su tokiais tiekėjais tarsimės geranoriškai“, – aiškino R.Juknevičius.

Vėluoja kelis mėnesius

Bendrovės „Baltic Agro“ produktų grupės vadovas Evaldas Urbaitis sakė, kad toks iki šiol nepatirtas trąšų deficitas mūsų rinkoje atsirado dėl stambių trąšų gamintojų pasikeitusių tiekimo prioritetų. „Baltarusijos gamintojai 2–3 mėnesius vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus mums ir nepristato trąšų, kurios nupirktos ir pažadėtos mūsų ūkininkams. Todėl susiklostė tokia nemaloni situacija“, – apgailestavo jis.

„Baltic Agro“ atstovas taip pat užsiminė, kad pokyčių pasaulinėje trąšų rinkoje atsirado ir dėl Indijos sprendimų. „Šioje šalyje anksčiau buvo subsidijuojamos vienanarės trąšos, o nuo šio sezono valstybė ėmė subsidijuoti kompleksines trąšas, todėl atsirado didžiulis poreikis. Šioje rinkoje aktyviai dalyvauja Rusijos trąšų gamintojai, kurie tiekia produkciją ir mūsų rinkai“, – aiškino E.Urbaitis.

Pakeitė rusiškomis

Bendrovės „Scandagra“ pardavimų vadovas Eduardas Kapralovas sakė, kad Baltarusijos gamintojai pirmą kartą šitaip „ant ledo“ paliko Lietuvos trąšų tiekėjus. „Baltarusiškos trąšos gabenamos į Ukrainą, o mes paliekami paskutinėje vietoje. Gal gausime rugsėjį, gal spalį ar lapkritį, o gal iš viso negausime. Beje, kompleksinių trąšų paklausa stipriai išaugo Indijoje, kuri nori atsisakyti sojų importo iš Amerikos, Kinija taip pat pati nori daugiau išsiauginti kviečių“, – aiškino jis.

E.Kapralovas pabrėžė, kad dėl užtrukusio baltarusiškų trąšų tiekimo su „Scandagra“ bendradarbiaujantys žemdirbiai nenukentės, nes bendrovė baltarusiškas trąšas pakeitė rusiškomis.

„Mūsų įmonė vykdo įsipareigojimus ūkininkams, vėluojame tik savaitę ar kelias. Perkame iš Rusijos brangesnes trąšas ir tiekiame augintojams. Tad mūsų klientai trąšų trūkumo nejaučia. Einame į minusą, nes toną pabrango 50–70 eurų, bet laikomės susitarimų“, – patikino jis.

Geriau tręšti mėšlu

Habil. dr. Liudmila Tripolskaja, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja

Mineralines trąšas gali atstoti organinės, nes jos turi ne tik azoto, kalio, fosforo ir mikroelementų, bet ir biologiškai aktyvių humusinių medžiagų. Bet jas reikėjo jau anksčiau įterpti į dirvą. Aišku, tie, kas planuoja sėti kiek vėliau, dar gali suspėti tai padaryti.

Didžiuma pasėlių organinių trąšų, paprasčiau tariant, mėšlo negauna, nes jo mažai beturime. Ir tai yra didžiulė problema. Siūloma auginti žaliąją trąšą, bet ji šimtu procentų neatstoja mėšlo, tik palaiko humuso balansą, kad jo nemažėtų. Priklausomai nuo trąšai auginamų žalių augalų, humuso gali truputį daugėti.

Be to, jeigu taikoma neariminė technologija, organinės trąšos nelabai tinka, nes mėšlą reikia įterpti į dirvą. Paviršiuje organinės trąšos greitai mineralizuojasi, todėl prarandamos maistinės medžiagos – azotas išgaruoja, netenkama humuso. Humusinės medžiagos susidaro tada, kai jos įterpiamos į dirvožemį. Organinės trąšos dažniausiai įterpiamos ne tik dėl mitybos elementų, bet siekiant padidinti humuso kiekį dirvožemyje.