Bendrovės nuotr.

Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų šalies augalininkystės verslo stabilumo bei jo pelningumo didinimo galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime tręšimo sistemų pokyčius renovuotų sėjomainos sistemų laukuose, siekiant padidinti bendrą augalininkystės produktyvumą ir palaikyti dirvožemių apsirūpinimo mineraliniais elementais stabilų lygį.

Mineralinių elementų reikšmė

Augalų mineraliniai maistiniai elementai skirstomi į dvi grupes: makroelementus ir mikroelementus. Makroelementai dar skirstomi į du pogrupius: pagrindiniai ir antriniai. Pagrindiniams maistiniams elementams priklauso azotas, fosforas ir kalis, o antriniams – siera, magnis, kalcis. Iš mikroelementų augalų mityboje didžiausią reikšmę turi: boras, manganas, cinkas, varis, geležis, molibdenas ir kobaltas, apie kurių vaidmenį augalų mityboje esame daug kartų rašę.

Augalininkystės praktikoje, deja, didesnis dėmesys skiriamas tik azotui, fosforui ir kaliui, o iš mikroelementų – borui, cinkui, manganui ir molibdenui. Antai, net dirvožemių savybių standartinėse kartogramose nurodomos reikšmės tik šių rodiklių: reakcijos (pH), P205 ir K20 ir tik pagal specialų užsakymą, agrochemijos centras gali pateikti kartogramas, kuriose bus nurodomi ir bendro azoto, mikroelementų bei humuso kiekių dirvožemyje reikšmės. Tačiau norinčių tokių kartogramų ūkininkų yra nedaug. Be to, ir tręšimo planai ūkiuose paprastai sudaromi tik einamiesiems metams, ir tik retas iš jų turi kokybiškai sudarytas tręšimo sistemas, pagal ūkyje esamas sėjomainų sistemas. Tręšimo sistemų pagrindinis uždavinys yra taip optimizuoti atskirų augalų tręšimo normas ir trąšų įnešimo būdus bei laiką, kad sėjomainos rotacijoje esamiems augalams iki jų brandos nepasireikštų jokio minimumo dėsnio neigiama įtaka augalų mityboje. Tik tada galima tikėtis ir optimalių augalų derlingumo dydžių, ir dirvožemių našumo lygio išlaikymo ar net jo padidinimo. Kol trąšos nėra per daug brangios, reikėtų naudotis proga ne tik padidinti augalų vidutinį derlingumą, bet ir pagerinti dirvožemio našumą.

Tręšimo sistemų sudarymas

Be abejo, šį darbą kokybiškiausiai gali atlikti tik agrokonsultacinės tarnybos specialistai, tačiau tokia paslauga yra brangi, nes šis darbas reikalauja daug informacijos bei įvairių skaičiavimų, o darbo vykdytojai turi būti aukštos kvalifikacijos. Dėl to nemaža dalis ūkininkų tręšimo sistemas kuria patys. Be to, ūkininkai turi daugiau praktinės patirties ir geriau pažįsta savo žemes.

Būtent, nuo žemių fizikinių-agrocheminių savybių įvertinimo kiekviename sėjomainos lauke ir prasideda tręšimo sistemų sudarymas. Žinant, kad beveik kiekviename ūkyje yra 2-4 sėjomainų sistemos, priklausomai nuo dirvožemių našumo lygio ar nuo augalininkystės specializacijos, taip pat sudaromos ir kelios tręšimo sistemos. Sudarant tręšimo sistemas pagal dirvožemių našumą, jas reikėtų sudarinėti tik tuose laukuose, kurių dirvožemių vidutinis įvertinimas tarp atskirų sistemų būtų ne didesnis kaip 7-10 boniteto balų. Antai, jei ūkio dirvožemių vidutinis įvertinimas yra 45 balai, tai tada pakaktų trijų tręšimo sistemų, kurios pagal dirvožemio našumą išsidėstytų taip: 35-42; 42,01-50 ir > 50 balų įvertintuose laukuose. Visi laukai, kurių našumas žemesnis nei 35 arba aukštesnis nei 60 balų yra išskiriami į laisvus narius ir jiems sudaroma augalų kaita pagal vidaus poreikius. Dėl šios priežasties ir tręšimo sistemos sudaromos šiuo eiliškumu:

  1. dirvožemio savybių indentifikavimas kiekviename sėjomainos lauke. Dirvožemių našumo ir kitų savybių parametrus atsirenkame iš dirvožemių aprašų ar kartogramų, o pataisas nurodome iš savo ilgametės patirties;
  2. augalų faktiškai galimo derlingumo prognozavimas, kuris po to gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į ūkinę patirtį bei turimus finansinius ir technikos resursus;
  3. tręšimo normų, trąšų rūšių bei tręšimo būdų ir laiko nustatymas. Ir kiti klausimai.

 Tikslesnis augalų derlingumo prognozavimas yra labai sudėtingas, nes priklauso nuo labai didelio argumentų skaičiaus ir juos paprastai sugeba atlikti tik augalininkystės konsultacinės tarnybos. Jei prognozuojame patys, tai skaičiavimus reikia atlikti pagal šią formulę:

D = N x k,

čia: D – pasėlio derlingumas  t ha-1; N – dirvožemio našumas boniteto balais; k  –  skaičiavimų koeficientas.

Skaičiavimo koeficientų reikšmės: žieminiams kviečiams – 0,160; vasariniams kviečiams – 0,145; žieminiams rapsams – 0,10; vasariniams rapsams – 0,08; žieminiams rugiams (linijinės selekcijos veislės) – 0,125; žieminiams rugiams (hibridinės veislės) – 0,160 ; kukurūzai silosui – 0,80; kukurūzai grūdams – 0,170; cukriniai runkeliai – 1,50; bulvės – 0,85. Gautus rezultatus koreguokite remiantis savo sugebėjimais laiku ir kokybiškai atlikti visus auginimo technologijose nurodytus darbus ir, žinoma, pagal anksčiau išaugintus derlingumo dydžius bei finansinius išteklius. Toliau skaičiuojame trąšų poreikį kiekviename sėjomainos lauke. Skaičiavimus atliekame pagal sekančias formules:

Azoto trąšų normų skaičiavimas:

N = 1,2nD dn,

čia: N – azoto tręšimo norma kg ha-1; n – suvartojamo derliui išauginti azoto kiekis kg t-1;

D – prognozuojamas derlius t ha-1; dn – dirvožemyje esantis mineralinis azotas kg ha-1.

Fosforo trąšų normų skaičiavimas:

P = 1,5pD – 0,3dp,

čia: P – fosforo tręšimo norma kg ha-1; p  – suvartojamo derliui išauginti fosforo kiekis kg t-1; D – prognozuojamas derlius t ha-1; dp – judraus fosforo kiekis dirvožemyje mg kg-1.

Kalio trąšų normų skaičiavimas:

K = 0,8kD – 0,3dk,

čia: K – kalio tręšimo norma kg ha-1; k – suvartojamo derliui išauginti kalio kiekis kg t-1; D – prognozuojamas derlius t ha-1; dk – judraus kalio kiekis dirvožemyje mg kg-1.


Balansisnis tręšimo normų skaičiavimas
Augalininkystės praktikoje dažniau yra naudojamas balansinis tręšimo normų skaičiavimas, nors jo patikimumas ir yra žemesnis, tačiau skaičiavimai paprastesni ir mažiau daroma klaidų. Pakanka prognozuojamo derliaus dydį padauginti iš suvartojamo derliui išauginti reikiamo mineralo kiekio kg t-1 ir gauname vidutinę tręšimo normą kg ha-1.

Skaičiavimams atlikti reikia žinoti: fosforo, kalio ir azoto vidutinius kiekius dirvožemiuose ir jų poreikius vienai tonai produkcijos išauginti. Fosforo ir kalio kiekių reikšmes dirvožemiuose rasite ūkio dirvožemių savybių kartogramose, o azoto kiekius reikia nustatyti kasmet arba sekti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenis, arba naudoti vidutines reikšmes (60-70 kg ha-1). LAMMC filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, 2018 m rudenį Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai yra sukaupta 55 kg/ha.

Kai kurie ūkiai turi duomenis ir apie humuso bei mikroelementų kiekius savo dirvožemiuose, kas tikrai pagelbės tiksliau sudaryti tręšimo sistemas.

Kiek augalai sunaudoja mineralinių elementų pagrindinių augalų produkcijos vienetui išauginti galime rasti šio straipsnio 1 lentelėje.

 

1 lentelė.  Lauko augalų išnešamų su derliumi mineralinių maistinių elementų kiekiai

Maistiniai elementai

Lauko augalai

kviečiai

rugiai

kvietru-giai

miežiai

rapsai

kuku-rūzai

cukriniai runkeliai

bulvės

ankštinės žolės

 ir javai

Makroelementai kg t-1

N

29,1

25,0

28,5

31,6

55,0

24,0

3,80

5,0

50,5

P2O5

10,2

10,0

10,2

10,8

18,5

12,0

1,30

1,5

10,5

K2O

19,8

20,5

19,8

19,7

24,0

24,0

7,15

6,4

20,0

MgO

4,0

4,2

4,0

4,1

6,0

6,3

1,12

0,5

5,5

S

2,9

3,0

3,0

3,3

13,0

3,2

0,55

0,65

5,0

Mikroelementai g t-1

Cu

9,14

9,2

10,0

10,5

30,5

9,5

2,17

2,2

9,7

Zn

42,3

42,0

43,0

46,2

70,5

56,0

9,30

5,5

32,0

Mn

68,0

68,0

68,0

62,0

72,0

68,5

26,7

5,4

57,3

Fe

311,0

310

305

262

360

350

216,0

30,5

215,0

B

18,5

19,0

18,0

127

42,5

11,0

56,30

40,0

35,0

Apie tolimesnį tręšimo sistemos sudarymą, kalbėsime straipsnio tęsinyje.