Rubrika

Tūkstančiams ūkininkų – sankcijos: teko grąžinti europinės paramos pinigus

Už europinės paramos naudojimo taisyklių pažeidimus per pastaruosius trejus metus Europos Komisijai grąžinta 11 milijonų eurų, skirtų tiesioginėms išmokoms. Iš daugiau nei 100 tūkst. Lietuvos ūkininkų sankcijos pritaikytos dešimtadaliui jų. Europinę paramą administruojančios Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovas sako, kad situacija turėtų pasikeisti nuo 2021-ųjų, kai įdiegus stebėsenos sistemą, agentūra daugiau užsiims konsultacijomis ir prevencija, o ne tik kontroliuos.

Ekologinio ūkio Telšių rajone šeimininkas laiko 100 karvių, dirba 200 hektarų. Tą kasmet deklaruoja ir gauna tiesiogines išmokas. Tačiau pernai teko grąžinti beveik 3 tūkst. eurų.

„2016-ųjų deklaracijoje kažkas buvo ne taip. Ar varnelė ne ten uždėta, ar šešėlis ne ten nukritęs, nes mes sulaikėme sankcijos. Bet iki šiandien nesuprantame, grąžinome tuos pinigus ir ne mums vieniems, ir kitiems ūkininkams taip yra atsitikę“, – pasakoja Telšių r. ūkininkas. Rimantas Šerlinskas.

Kai kuriems ūkininkams teko grąžinti ir po 10 tūkst. ar net ir 100 tūkst. eurų europinės paramos. Dažniausiai tokios sankcijos skiriamos už pavėluotai pateiktas deklaracijas, neteisingai nurodytus plotus, laiku nenušienautas pievas, nesuženklintus  gyvulius.

„Sankcijų pritaikymas daugiau nei 10 proc. ūkininkų yra per didelis. Kitas svarbus dalykas, kad tos pritaikytos sankcijos turi būti grąžintos į Briuselį. Nesakome, kad nereikia bausti, bet jei baudžiame, tai darykime taip, kad maksimali pinigų suma liktų Lietuvoje“, – LRT TELEVIZIJAI sako Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Europos Komisijai per pastaruosius trejus metus grąžinta 11 milijonų eurų. Pasak žemės ūkio viceministro, tokią tvarką numato europinis reglamentas.

„Tie pinigai, nors ir grąžinami į ES biudžetą, manau, yra tinkamai panaudojami ir vienaip ar kitaip grąžinami šaliai narei per galbūt kitus fondus, kitas priemones“, – teigia žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas.

Jau kuris laikas europinę paramą administruojanti agentūra bando sistemą, kai palydovų nuskaitytus duomenys – kur kokie pasėliai, ar nušienautos pievos, ar dirbami laukai, mato agentūros darbuotojai. Jos vadovas sako, kad įdiegus stebėsenos sistemą, tai matys ir ūkininkai, o agentūra, daugiau užsiims konsultacijomis ir prevencija.

„Jis ant savo lauko mato tokią šviesoforo principo sistemą: geltona, žalia, raudona. Jei geltona – įspėjimas, kad kažkas negerai tame plote, jei raudona, tai jau per ilgai delsta, nepadaryta, jei žalia – viskas gerai. Jeigu jūs matote, kad kažkas negerai, tai važiuojate į lauką, žiūrite ir iki išmokų mokėjimo galite ištaisyti neatitikimus.

Tokiu atveju nelieka sankcijų ir nelieka tos problemos, kad reikia grąžinti dalį pinigų susankcionuotų į EK biudžetą“, – dėsto Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Erikas Bėrontas.

Stebėsenos sistemą numatoma įdiegti nuo 202-ųjų. Tačiau, pasak agentūros vadovo, jeigu ūkininkai deklaruos ne tai, kas yra, nesitvarkys ar kitaip piktnaudžiaus, ir ateityje sankcijos bus taikomos.

 

Salomėja Pranaitienė, Aina Mizgirdė