Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tyrimas: vidutinis ūkio valdos dydis Lietuvoje pasiekė 18,5 ha

VDU Žemės ūkio akademijoje (ŽŪA) rugsėjo 26 d. įvyko tarptautinė konferencija „Tvarus mažų ūkių vystymas“.

Smulkieji ūkiai Vidurio ir Rytų Europoje

Konferencija vyko vykdant projektą „Mažų ūkių vaidmuo siekiant tvaraus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus vystymosi Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ (2019-2020)  pagal Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) inicijuotą Tarptautinės akademinės partnerystės programą.  Konferencijoje buvo nagrinėjami mažų ūkių vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, diskutuojama apie smulkių ūkių indėlį siekiant darnumo žemės ūkio ir maisto sektoriuje Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Moldovoje.

Renginyje gausiai dalyvavo LR ŽŪR savivaldos organizatoriai – konsultantai iš daugelio rajonų. Kodėl šis renginys svarbus LR ŽŪR?

Todėl, kad LR ŽŪR  yra pagrindinė skėtinė visų šalies žemdirbių interesus ginanti organizacija, taigi ir vienintelė smulkių ir vidutinių ūkių užuovėja. Tik šioje organizacijoje tokio pobūdžio ūkių problemos išgirstamos ir jų savininkų nuomonės neignoruojamos, žinoma, nepažeidžiant kitų ūkių interesų.

Be kita ko, bendradarbiaudami su VDU LŽŪA mokslininkais LR ŽŪR specialistai konsultuoja smulkių ūkių savininkus.

„Smulkūs ūkiai – kaimo gyvybingumo garantas“

Taip LR ŽŪR pirmininkas A.Svitojus pavadino savo pranešimą ir šį teiginį pagrindė ne tik Lietuvos, bet ir ES duomenimis. Štai net 19 iš 20 ūkių ES yra šeimos ūkiai. Žinoma, yra ir stambių šeimos ūkių, tačiau trys ketvirtadaliai ES ūkių yra mažesni nei 10 ha, o pagal ūkių pajamas ES yra 4,4 mln. labai mažų ir dar 3,1 mln. mažų ūkių.

„Iš viso smulkieji ir vidutiniai ūkiai ES sudaro apie 69 proc. visų ūkių. Nors jų skaičius mažėja, tačiau tai vyksta natūraliai, neskubinant šio proceso. Didžioji dalis tokių ūkių išsilaiko, jie yra gyvybingi, mobilūs“, – sakė A.Svitojus.

Kokia padėtis Lietuvoje?

Turinčių iki 10 ha Lietuvoje yra  apie 114 tūkst. ūkių, beveik 40 tūkst. ūkių valdo nuo 10 iki 50 ha ploto ūkius, 5,5 tūkst. ūkių turi nuo 50 iki 100 ha ir  4,5 tūkst. ūkių turi po daugiau nei 100 ha.

„Vidutinis valdos dydis Lietuvoje auga ir šių metų pradžioje pasiekė 18,5 ha. Daugiausia smulkiųjų ir vidutinių ūkių užsiima tradiciniu ūkininkavimu – mišrūs ūkiai, užsiimantys augalininkyste bei pieno gamyba. Vis daugiau užsiimančių mėsine gyvulininkyste bei daržininkyste“, – pasakojo A.Svitojus.

LR ŽŪR pirmininkas užsiminė ir apie ES bei valstybės paramą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Pagal Eurostat duomenis pagal tiesioginių išmokų (TI)  perskirstymą Lietuva labai neišsiskiria iš kaimyninių šalių.

„Nepaisant išmokų perskirstymo schemų, ES rinkoje 20 proc. ūkių gauna 82 proc. TI. Panaši padėtis ir Lietuvoje – 77 proc. TI patenka į 20 proc. ūkius. Eurostat duomenys rodo, kad netolygiausias TI paskirstymas vyrauja Vidurio ir Rytų ES šalyse“, – sakė A.Svitojus.

Ar padėtis pasikeis 2021-2027 m.?

Labai tikėtina, kad pasikeis. Siūloma ne mažiau kaip 25 proc. sumažinti TI, jei suma yra nuo 60 000 EUR iki 75 000 EUR; sumažinti ne mažiau kaip 50 proc., jei suma yra nuo 75 000 EUR iki 90 000 EUR; sumažinti ne mažiau kaip 75 proc., jei suma yra nuo 90 000 EUR iki 100 000 EUR; ir siūloma riboti TI – skirti ne daugiau, kaip 100 tūkst. EUR ūkiui.

Tiesa, prieš sumažinimą iš TI būtų išskaitomi darbo kaštai.

Sutaupytos lėšos būtų skiriamos perskirstomai „pirmųjų ha“ schemai.

Mokslininkai siūlo kitus kriterijus

VDU LŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto profesorė dr. Vlada Vitunskienė  zur.lt pasidalijo mintimis apie smulkiųjų ūkių svarbumą valstybei.

„Kalbėdami apie smulkiųjų ūkių svarbą daugelis nagrinėja ekonominius kriterijus. Aš akcentuoju, kad svarbiausias mažų ūkių tikslas – ne pelnas, ne pajamų užsitikrinimas, o kaip ir daugelyje pasaulio šalių – pirmiausia socialiniai veiksniai, gyvenimo būdas“, – aiškino V.Vitunskienė.

Kita vertus, profesorė sakė, kad vertinant ir finansinius kriterijus, smulkieji ūkiai yra daug mobilesni ir gali greičiau reaguoti į rinkos reikalavimus.

„Girdžiu teigiant, kad smulkūs ūkiai yra nuostolingi. Tačiau skaičiuokime tikrąją savikainą, įtraukime trąšų mokesčius, vandens taršą, dirvožemio degradaciją, oro taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir kt. jeigu dar įvertintume teigiamus niuansus, pavyzdžiui, biologinės įvairovės išsaugojimą, maisto produktų kokybės užtikrinimą ir kt., tai smulkieji ūkiai tikrai nebūtų laikomi neefektyviais. Tokie kriterijai bus naudojami ateityje“, – sakė V.Vitunskienė.

Apie smulkiųjų ūkių veiklos problemas pranešimus skaitė  svečiai iš kaimyninės Lenkijos: Sebastian Stępień, Katarzyna Smędzik-Ambroży, Marta Guth, Michał Borychowski ir Aleksander Grzelak, apie mažų ūkių sektoriaus raidą – Serbijos atstovai: Aleksandra Tosovic, Dragan Calovic, Goran Lalic, Milena Zuza bei rumunai Andreea Muntean, Silvia Maican ir Carmen Pastiu, Turkijos atstovas  Hakan Kirbas, moldavai Eugenia Lucasenco, Alexandru Ceban ir  Sergiu Tirigan bei Čekijos atstovas Ivo Zdrahal. Mažų ūkių kooperacijos patirtimi dalijosi ūkininkas Saulius Stirna iš Kaišiadorių rajono, o apie mažų ūkių sektoriaus raidą Lietuvoje pasakojo prof. V.Vitunskienė, Jolanta Drozdz ir Asta Bendoraitytė.

 

Rekomenduojami video