Žemės ūkio ministerija (toliau ŽŪM) birželio viduryje informavo, kad šalyje deklaruojamas plotas – rekordiškai didelis. Domėjomės, kokia situacija Šilutės rajone. Pasirodo, deklaruojamų plotų išties daug, tačiau čia netrūksta problemų. Ūkininkai kenčia dėl sausros, bet nesidraudžia.  „Situacija rajone – baisi“, - sakė Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius.

Daugiausia deklaruota pievų

Preliminariais ŽŪM informacijos ir kaimo verslo centro  duomenimis, birželio viduryje pateiktos 126 909 paraiškos, jose deklaruotas plotas siekia 2 897 448,3 ha. Palyginti su 2017 m. šiemet pateikta 689 paraiškomis mažiau, tačiau deklaruotas plotas padidėjo 28 466 ha. Vis daugiau pareiškėjų paraiškas teikia pasinaudodami Elektroninių valdžios vartų tapatybės nustatymo paslauga.

Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius teigė, kad iki šių metų birželio 14 dienos rajone pateiktos 4322 paraiškos, o deklaruotas plotas – 67 412 ha. Daugiausia paraiškų pateikta Šilutės seniūnijoje – 728 vnt. Pastebėta, kad ir rajone vis daugiau asmenų paraiškas teikia pasinaudodami Elektroninių valdžios vartų tapatybės nustatymo paslauga.

Daugiausia deklaruota daugiamečių ganyklų, pievų – 35 559 ha. Ganyklų pievų iki 5 metų – 5473 ha. Pasak pašnekovo, praėjusiais metais ūkininkai sėjo daug grikių – 3400 ha, o šiemet jų plotas ženkliai sumažėjo – 1896 ha. Ta pati situacija ir su kanapėmis. Paskutinius kelerius metais jų būdavo uždeklaruojama po 20-30 ha, o šiemet tik 1,5 ha. Bulvių deklaruotas plotas – 671 ha, žirnių – 1047 ha, vasarinių kviečių – 4401 ha, rugių – 713 ha, žieminių kviečių – 663 ha, vasarinių rapsų – 875 ha, žieminių – 121 ha,

Vis drąsiau auginami kmynai

Anot D. Lidžiaus, rajone vis drąsiau auginami kmynai. Šiemet jų deklaruota 18 ha. Mažiau ir auginančių rugių, nes nėra kur realizuoti nuimto derliaus. „Žieminių kultūrų  sėjama nedaug. Daugiau renkamasi vasarinės. Šiemet daug žalos atnešė sausra. Kas nenušalo, tas nudžiuvo. Jei nori gauti draudimo išmoką už sausros padarytą žalą, turi būti savivaldybėje paskelbta ekstremali situacija dėl sausros. Turi nelyti du mėnesius. Bet jei nors kiek palis paskutinę dieną, ūkininkui nebus mokama kompensacija. Dėl to ūkių savininkai dėl sausros net nesidraudžia. Šilutėje ekstremali padėtis dėl sausros nebuvo paskelbta, todėl ūkininkai tikrai nesulauktų išmokų. Ne iš vieno girdėjau, kad vasarojus nukentėjo ir derlingumo nebus“, - kalbėjo D. Lidžius.

Vyresnysis specialistas sakė, kad rajono gyventojai neaugina tokių kultūrų kaip vidurio Lietuvoje. „Pas mus prastos žemės. Todėl auginami kvietrugiai, rugiai, grikiai. Pakankamai populiari kultūra – avižos, mat naudojamos pašarams. Jų deklaruota 2547 ha“, - kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, pernai viską merkė vanduo. Todėl 240 ūkininkų pateikė prašymus kompensacijoms dėl potvynio padarytos žalos gauti. Tačiau iki šiol nė vienas rajono gyventojas jos nesulaukė. „Situacija rajone – baisi“, - baigė pokalbį D. Lidžius.

Žemės ūkio ministerija primena, kad pareiškėjai dar gali pateikti paraiškas iki liepos 3 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirmoji darbo diena laikomi viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą suma mažinama 1 proc.

Lijana JAGINTAVIČIENĖ