Žemdirbių veikla yra labai griežtai reglamentuojama bei kontroliuojama, o neretai lazda dar ir perlenkiama. Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas mūsų valdininkai kartais priima kaip teisės aktus ir reikalauja, kad Lietuvos ūkininkai griežtai jų laikytųsi. Taip nutiko ir su reikalavimu ūkiams įsirengti augalų apsaugos produktų purškimo įrangos plovimo aikšteles.

Ribojimų flagmanas

Daug metų niekas nekontroliavo, kaip šio reikalavimo laikomasi, bet kone prieš pusmetį susigriebta ir pagrasinta, kad nuo kitų metų pradžios ūkininkai bus baudžiami, jei neturės įsirengę purkštuvų plovimo aikštelių. Tuo tarpu žemdirbiai vienu balsu tvirtina, jog tai perteklinis, dar labiau ant jų pečių gulančią finansinę naštą didinantis reikalavimas. „Jeigu ES atsiranda koks nors ribojimas, Lietuva lyg koks flagmanas tarp kitų valstybių iškelia vėliavą ir skuba pirma jį įgyvendinti pačiu griežčiausiu būdu. Taip nutiko ir su reikalavimu įsirengti purkštuvų plovimo aikšteles. Tai tikrai nelogiškas ir perteklinis reikalavimas, nes dauguma purkštuvų yra pritaikyti sistemą išplauti, o nuoplovas išpurkšti tiesiog lauke neviršijant purškimo normų“, – VL tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Ignas Jankauskas.

Ignas Jankauskas

Vadina pertekliniu

Nuo 2004 m. galiojančiose Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse siekiant sumažinti gruntinio ir paviršinio vandens taršos riziką yra numatytas reikalavimas, kad apdorojimo augalų apsaugos produktais įranga turi būti valoma ir (ar) plaunama tam skirtomis priemonėmis ar švariu vandeniu. Tai tūri būti atliekama tam tikslui atvirame ore įrengtose betoninėse (su išbetonuota plaunamo vandens surinkimo duobe) arba biologinėse (užpildytose organiniu mišiniu, kuris sudarytas iš durpių, žemių ir (ar) šiaudų) aikštelėse arba uždarose vėdinamose apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos plovimo patalpose.

Šį reikalavimą pertekliniu yra įvardijusi ne tik Lietuvos grūdų augintojų asociacija, bet ir kitos žemdirbių organizacijos, dauguma ūkininkų.

„Reikalavimas įsirengti purkštuvų plovimo aikšteles yra didžiulė nesąmonė. Tai reikalavimas dėl reikalavimo. Būtų lygiai tas pats, jei kiekvienam miesto žmogui, turinčiam automobilį,lieptų namuose įsirengti plovyklą, – tiesiai rėžia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Rimantas Kubiliūnas. – Dauguma dabartinių purkštuvų galima nuplauti tame pačiame lauke, kuriame buvo purškiami pesticidai ar kitos augalų apsaugos priemonės. Jei kieno nors purkštuvų sistema tam nepritaikyta, lauke vežiojasi talpyklą su švariu vandeniu, o pabaigę purkšti augalų apsaugos priemonę tame pačiame lauke purškimą pakartoja naudodami švarų vandenį.“

Taip nuo purkštuvų nuplaunami pesticidų likučiai.Neviršijant normų jie atitenka tiems patiems augalams, kuriems ir buvo skirti.

Dar viena našta

Reikalavimas įsirengti purkštuvų plovimo aikšteles piktina ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininką Antaną Vailionį.

„Tai vienareikšmiškai perteklinis, nereikalingas reikalavimas, o liaudiškai tariant – nesąmonė, kuri dar labiau apsunkina ūkininkų darbą. Ant mūsų pečių nori užkrauti nepakeliamą naštą. Tokias plovimo aikšteles mažesni ūkiai nebūtų pajėgūs įsirengti, nes reikėtų papildomų investicijų. Tai įstengtų padaryti tik stambūs koncernai, dideli ūkiai, kurie ir taip turi žemės ūkio technikos, purkštuvų,plovimo aikšteles,bet jų labai mažai“, – sakė A.Vailionis.

Pasak LJŪJS vicepirmininko, ne visi ūkininkai turi modernius purkštuvus. Kai kurie smulkesni ūkiai turi lenkiškus ar rusiškus, tačiau jie techniškai tvarkingi, nekyla jokių problemų įpylus švaraus vandens dar kartą pervažiuoti tuo pačiu lauku ir jame išpurkšti nuoplovas.

Ūkininkas įsitikinęs, jog reikalavimas įrengti plovimo aikšteles būtų beprasmis. Tai tik padidintų darbų sąnaudas, nes reikėtų papildomai gaišti laiką ir eikvoti degalus važinėjant į tokią aikštelę, nebūtų ir aplinkosauginio efekto. Priešingai – ekologiniai nuostoliai būtų kur kas didesni nei nuoplovas išpurškiant tame pačiame lauke, kur buvo purškiami pesticidai.

„Įrengus aikštelę, nuotekų kaupyklose susikoncentruotų didesni kiekiai cheminių medžiagų,kurias reikėtų kažkaip utilizuoti, nukenksminti, o tai nėra taip paprasta. Ar neatsitiktų taip, kad turėtume tiksinčias ekologines bombas?“ – svarstė A.Vailionis.

Reikalavimas be finansavimo?

Lietuvos grūdų augintojų asociacija analizavo, kokia praktika taikoma kitose valstybėse.

„Jungtinėje Karalystėje apsiribojama nuoplovų išpurškimu lauke neviršijant produkto etiketėje numatytų normų, nereikalaujama įsirengti purkštuvų plovimo aikštelių. Vokietijoje dabar sudarinėjami vadinamieji žalieji dokumentai, kuriuose numatoma, jog ateityje ūkininkai turės prisiderinti prie šios sistemos, tačiau tam turi būti numatytas atitinkamas skatinimas ir finansavimas. Tame dokumente numatomas siekis įsirengti aikšteles, bet tai turi būti suderinta su finansavimu,gamtosauginiais reikalavimais ir ūkininkų galimybėmis, taip pat turi būti suteikiamas reikalingas pereinamasis laikotarpis“, – pasakojo I.Jankauskas.

Šiais pavyzdžiais, pasak asociacijos vadovo, turbūt ir reikėtų sekti.Lietuvoje reikalavimas įsirengti plovimo aikšteles gyvuoja jau daug metų, tačiau niekas apie tai labai nediskutavo.

„Skaičiuojama, jog aikštelės įrengimas pagal visus reikalavimus kainuotų apie 10 tūkst. eurų. Tai nemaža pinigų suma, ypač smulkiems ūkiams. Jiems tai būtų nemenkas iššūkis, – pastebi LGAA vadovas I.Jankauskas. – Kai kurie ūkiai yra įsidiegę purkštuvų plovimo sistemas, kiti sustato šiaudų rulonų eilę ir į juos išpurškia nuoplovas, o vėliau tuos šiaudus utilizuoja. Yra įvairių sprendimų, bet matome, kad sunkiausia būtų, kaip visada, patiems smulkiausiems ūkiams.“

Minėtose taisyklėse numatyta, jog galima kooperuotis keliems ūkininkams ir smulkesniems ūkiams įsirengti vieną purkštuvų plovimo aikštelę, tačiau, pasak I.Jankausko, tai susiję su sudėtingomis procedūromis, ūkininkai dažniausiai neatranda tų susitarimų.

„Jei ir toliau bus reikalaujama įsirengti purkštuvų plovimo aikšteles, matydami užsienio šalių praktiką ir patirtį, reikalaujame atitinkamo pereinamojo laikotarpio bei finansavimo, kad visi galėtų laiku prisitaikyti. Visgi tikimės, jog Žemės ūkio ministerija ištesės savo patikinimą, jog bus pasiūlytos alternatyvios priemonės, viena iš jų – nuoplovų išpurškimas tame pačiame lauke“, – teigė I.Jankauskas.

„Žaliasis kursas“, pasak asociacijos vadovo, turi būti vykdomas subalansuotai – turėtų būti pateikiamas bendras paketas ir sprendžiama, kokių priemonių imamės, koks finansavimas tas priemones lydės, nes vien iš Kaimo plėtros programos tvaraus žemės ūkio ir„žaliojo kurso“ neįgyvendinsime.

„Buvo sukurtas DNR planas, bet Vyriausybė parodė, kad į aplinką tausojančias priemones investuoti nenori, o Žemės ūkio taryba teikė siūlymą dėl išmaniųjų purkštuvų, tręštuvų, sėjamųjų, srutų įterpimo įrenginių finansavimo. Moksliškai pagrįsta,kad tai prisidėtų prie gamtosauginio tikslo pasiekimo ir reikšmingo taupymo, bet projektas buvo atmestas ankstyvosiose stadijose ir nesulaukė atitinkamo palaikymo, kad būtų galima judėti į priekį. Vyriausybė parodė, kad reikalauti gali, bet valios finansuoti tokius projektus kol kas nėra. Matysime, kokius sprendimus priims naujai išrinkta valdžia,kuri jau sako, kad iš esmės peržiūrės DNR planą, omes ir toliau dirbsime, teiksime savo siūlymus. Žemės ūkis vienaip ar kitaip turės prisitaikyti prie „žaliojo kurso“, bet svarbiausia tą padaryti mažiausiai pakenkiant šakai“, – tvirtino I.Jankauskas.

I.Jankauskas: „Aikštelės įrengimas pagal visus reikalavimus kainuotų apie 10 tūkst. eurų. Tai nemaža pinigų suma, ypač smulkiems ūkiams.“ Asociatyvi nuotr.

Šviesa tunelio gale

Kaip VL informavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Gumbrienė, ministerija atsižvelgė į tai, kad minėtas taisyklių reikalavimas sukelia finansinę naštą augalų apsaugos produktų profesionaliesiems naudotojams ir kyla neaiškumų, kaip jį įgyvendinti.ŽŪM, remdamasi kitų ES valstybių patirtimi, išplės augalų apsaugos produktų purškimo įrangos plovimui keliamų reikalavimų įgyvendinimo būdų sąrašą, kad būtų įmanoma įgyvendinti kuo efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Tuo tikslu bus nustatyta, kad apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos išorė ir (ar) vidus nuplaunami purškiamame lauke švariu vandeniu, purškiamo tirpalo likučiai, vanduo, panaudotas augalų apsaugos produktų pakuotei skalauti, apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos plovimui turi būti išpurkštas ant lauko, apdoroto tuo augalų apsaugos produktu. Kaip alternatyvi (nebus privaloma) priemonė bus leidžiama apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą nuplauti tam tikslui atvirame ore įrengtose betoninėse arba biologinėse aikštelėse.

Pasak N.Gumbrienės, šiuo metu projektas tikslinamas pagal gautas pastabas ir artimiausiu metu bus patvirtintas.

Konsultuojami ir įspėjami

Nors minėtas reikalavimas galioja nuo Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių įsigaliojimo, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d., šis reikalavimas anksčiau nebuvo pakankamai aktualizuotas. Tikrinimų metu gauta su šiuo reikalavimu susijusi informacija nebuvo fiksuojama tikrinimo dokumentuose, nes toks konkretus klausimas nebuvo įtrauktas į privalomų patikrinti klausimų sąrašą, atsakyme VL rašė Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT).

„Į Augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų kontrolinį klausimyną neprivalo būti įtraukti visi teisės aktuose nustatyti augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad kitų reikalavimų laikymasis nėra vertinamas. Į klausimyną yra įtraukti visi pagrindiniai ir svarbiausi reikalavimai. Šie klausimynai naudingi ir kaip pagalbinė priemonė ūkio subjektui, nes su juose pateiktais reikalavimais (klausimais) ūkininkas gali susipažinti iš anksto ir įsivertinti ar pasitikslinti dėl reikalavimų bei jų įgyvendinimo galimybių. Siekiant gruntinio ir paviršinio vandens taršos rizikos sumažinimo bei vykdant 2019 m. Europos Komisijos auditorių Lietuvai pateiktą rekomendaciją, minėtas kontrolinis klausimynas buvo papildytas reikalavimu apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą valyti ar plauti specialiose aikštelėse. Nuo 2020 m. jame fiksuojami reikalavimų laikymosi rezultatai“, – atsakyme teigė VAT Agrochemijos skyriaus vedėjas Darius Baškys.

VAT šiemet ne kartą viešino, konsultavimo ir mokymo renginių metu ūkininkams priminė šį teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą, konsultavo ūkininkus telefonu, taip pat atlikdami tikrinimus.

„Jeigu tikrinimo metu išaiškėdavo, kad įranga plaunama galimai ne teisės akte nurodytose galimose vietose, buvo duoti nurodymai iki kitų metų purškimo sezono pradžios rasti sprendimą ir tinkamai įgyvendinti reikalavimus. 2020 m. atliekant profesionaliųjų augalų apsaugos produktų naudotojų patikrinimus nustatyta, jog didelė dalis purkštuvus turinčių ūkininkų buvo tikrinami pirmą kartą ir ne visus reikalavimus gerai žinojo, todėl kai kurie nepilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Tuomet tokie ūkininkai buvo informuojami dėl galiojančių reikalavimų ir konsultuojami, kaip tokias aikšteles įsirengti arba pagal susitarimus naudotis kitų ūkio subjektų turimomis reikalavimus atitinkančiomis aikštelėmis“, – aiškino D.Baškys.

Pirmą kartą nustačius, kad ūkio subjektas netinkamai plauna purkštuvą, administracinė atsakomybė jam netaikoma. Pirmiausia ūkio subjektui suteikiama VAT konsultacija bei išaiškinami reikalavimai, jis įspėjamas jų laikytis ateityje. Augalininkystės tarnyba už teisės aktuose nustatytų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų nesilaikymą taiko administracinę atsakomybę ir gali skirti baudą nuo 60 iki 120 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą – baudą nuo 140 iki 300 eurų.

„Atsižvelgiant į tai, kad naudojama vis modernesnė technika, taikomos pažangesnės rizikos mažinimo priemonės, be to, nagrinėjama kitų šalių patirtis ir gaunama vis daugiau naujos informacijos, tikėtina, kad dabar galiojančio teisės akto reikalavimai ateityje galėtų būti peržiūrėti. Taip pat galėtų būti praplėstos galimybės tinkamai juos įgyvendinti, pavyzdžiui, apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą būtų galima valyti ir (ar) plauti ne tik specialiai įrengtose aikštelėse, bet ir saugiai tai atliekant laukuose, kuriuose augalai buvo purškiami augalų apsaugos produktais“, – tvirtino D.Baškys.