Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkai samdo ukrainiečius ir baltarusius

Artėjantis darbymetis kelia nerimą ūkininkams, ieškantiems ne tik kvalifikuotų specialistų nuolatiniam darbui, bet ir sezoninių talkininkų. Lietuvių vietas jau užima užsienio piliečiai – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai ir moldavai. Tačiau šiems žmonėms į mūsų laukus patekti ne visada paprasta.

Darbuotojų nesulauks

Darbo birža informavo, kad šiais metais ji suteikė galimybę Lietuvoje dirbti 12 sezoninių darbuotojų iš Ukrainos. Buvo numatyta, kad 11 darbininkų įsidarbins žemės ūkyje Klaipėdoje, 1 – statybų sektoriuje Vilniuje. Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Reginos Šuliakienės, dirbti sezoninių darbų užsieniečiai kviečiami todėl, kad šalyje stokojama darbininkų.

Braškių ir šilauogių augintojas Valdas Pščikas iš Klaipėdos rajono patikino, kad motyvuotų darbuotojų mūsų šalyje kasmet mažėja. Pašnekovas sakė, kad pernai iš 20 jo ūkyje dirbusių vietinių gerai dirbo vos keli. Vyras pabrėžė, kad nepilnametė jo dukra per dieną surinkdavo dvigubai daugiau uogų, nei 80 proc. suaugusių, darbingo amžiaus žmonių.

„Sezoninių darbų rinką galima palyginti su trumpa antklode, kurią ūkininkai vienas nuo kito bando nutraukti. Jei vieni užsitraukia aukščiau, kiti – šąla“, – kalbėjo Valdas. V.Pščiko ūkyje sparčiai besidarbuojantys žmonės per mėnesį uždirba 1 000 eurų. Blogiausia, pasak uogų augintojo, kad algos kėlimas daugumos darbuotojų nebemotyvuoja. Šiemet ūkininkas tikėjosi, kad jam talkins 11 ukrainiečių, tačiau paaiškėjo, kad jie iki liepos pabaigos negaus vizų. „Sutvarkėme visus reikiamus dokumentus, sumokėjome už juos 500 eurų. Ir viskas veltui. Kai ukrainiečiai gaus vizas, man jų talkos ūkyje nebereikės“, – apgailestavo V.Pščikas.

Brangina darbuotojus

Kiti to paties rajono žemdirbiai pasakojo, kad norėdami ūkyje išlaikyti gerus darbuotojus jiems ne tik suteikia gyvenamąjį plotą, bet ir maitina. Kai kurie ūkininkai patys apmoko nekvalifikuotus darbuotojus. Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė teigė, kad nemaža dalis stambių ūkių taip išsiugdo jaunąją kartą ir suteikia jai visas socialines garantijas. Vis dėlto ūkiuose vyksta kadrų kaita, o darbuotojų buolat trūksta.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis teigė, kad vyresnioji darbuotojų karta sensta ir jos nėra kuo pakeisti. Jauni žmonės, pasak pašnekovo, neturi kompetencijos, tačiau nori uždirbti daug pinigų. „Dabartinė jaunoji karta nori kosminio atlygio, tačiau jų žinių lygis labai žemas“, – akcentavo LEŪA vadovas. Pats S.Daniulis savo ūkyje išugdė ne vieną gerą ir darbštų specialistą, tačiau po kelerių metų jie vis tiek išvyko į užsienį, nes kaime nematė perspektyvos.

Kalbinti ūkininkai neatmetė galimybės, kad ateityje jų laukuose plušės vis daugiau užsieniečių, kurie darbus atliks kokybiškai. Vienas pašnekovas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, sakė, kad į jo ūkį jau prieš dešimt metų buvo pakviesti keli specialistai iš Baltarusijos, jie puikiai atliko patikėtus darbus. Keli gyvulininkystės ūkių savininkai taip pat nesiskundė kvalifikuotų specialistų iš Ukrainos paslaugomis. Daugiausia trūksta mechanizatorių ir traktorininkų. Šių darbuotojų paieška užtrunka iki dviejų mėnesių.

V. Pščikas norėjo įdarbinti 11 ukrainiečių, už reikiamus dokumentus sumokėjo 500 eurų, tačiau paaiškėjo, kad vizos jiems bus išduotos tik pasibaigus sezonui.

 Daugiau pasiūlymų

Pasak Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, kovo mėnesį šalyje darbdaviai įregistravo 55,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje buvo 2,7 tūkst. darbo pasiūlymų. Kovą, prieš prasidedant pavasario darbų sezonui, žemės ir miškų ūkio sektoriuje darbo jėgos paklausa dar labiau išaugo. Kas trečią darbo vietą žemės ūkio sektoriuje registravo ūkininkai (0,9 tūkst.). Jie beveik pusę darbo vietų siūlo kvalifikuotiems specialistams ir nekvalifikuotiems žemės ūkio darbininkams, 2,5 proc. – specialistams. Labiausiai žemės ūkio sektoriuje trūksta žemės ūkio mašinų operatorių ir mechanikų, kvalifikuotų gyvulių augintojų, sodininkų ir daržininkų.

„Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, kokį atlyginimą būsimiesiems darbuotojams siūlo ūkininkai. Jis, anot Lietuvos darbo biržos atstovės, nėra didelis – dauguma ūkininkų būsimiems darbuotojams siūlo minimalų darbo užmokestį. Todėl nenuostabu, kad lietuviai savo šalyje dirbti nenori ir išvyksta svetur, o į jų vietas plūsta darbo jėga iš trečiųjų šalių.

Išduota mažiau leidimų

Darbo birža per šių metų pirmąjį ketvirtį išdavė 1 247 leidimus užsienio piliečiams dirbti Lietuvoje – 1,7 karto mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia leidimų užsieniečiams buvo išduota dirbti paslaugų sektoriuje – 55 proc., statybų sektoriuje – 35 proc. ir pramonės sektoriuje – 9 proc. M.Jankauskienė sakė, kad palyginti su 2016 m. pirmuoju ketvirčiu, išduotų leidimų dirbti pasiskirstymo pagal ekonominės veiklos rūšis struktūra gerokai pasikeitė: išuota 32 proc. daugiau leidimų dirbti statybos sektoriuje ir 38 proc. mažiau – paslaugų sektoriuje. Daugiausia leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais – 38 proc., statybininkais – 35 proc., suvirintojais – 6 proc., restorano virėjais – 5 proc.

Šiais metais leidimai dirbti mūsų šalyje buvo išduoti užsieniečiams iš 24 šalių. Daugiausia – 50 proc. svetimšaliams išduotų leidimų – suteikta Ukrainos piliečiams, baltarusiams – 38 proc., moldavams – 5 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 3 proc., Kinijos, JAV ir Serbijos piliečiams – po 1 proc.

Rekomenduojami video