LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Laikantis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos ir pažangaus ūkininkavimo principų, Lietuvoje vis sparčiau plinta intensyvios žemdirbystės alternatyvos: tausojamoji, arba nacionalinės kokybės produktų gamybos, ir ekologinė žemdirbystės sistemos.
„Ekologinių ūkių derlingumo didinimo ir dirvožemio gerinimo problema aktuali visoje Lietuvoje: naudojant mažiau trąšų dirvožemio kokybė negerėja, o derlingumas yra mažesnis nei tradicine žemdirbyste užsiimančiuose ūkiuose, todėl kenčia ūkininkų pajamos. Didelė problema ekologiniuose ūkiuose – dirvožemio agrocheminių rodiklių degradacija. Kai mineralinių trąšų nenaudojama, dirvožemis tampa vienintele mitybine terpe, iš kurios augalai kasmet išeikvoja daugiau, negu grąžina su šaknimis ir augalų liekanomis. Tręšiant organinėmis trąšomis ir mažinant mineralinių trąšų kiekį ar visai jų atsisakant, dirvožemyje didėja organinės anglies kiekis, tačiau iškyla įvairiapusės augalų mitybos problema. Žemės ūkio rūmų įgyvendinamas projektas „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ padės išspręsti dirvožemio struktūros blogėjimo ir nesaikingo trąšų naudojimo problemas, parodys Lietuvos žemdirbiams biotechnologinių produktų (probiotinių preparatų) ir mikroelementinių trąšų naudojimo privalumus, išsaugant dirvožemio struktūrą ir kokybę ateities kartoms, augalų produktyvumą, nekenkiant aplinkai“, – sako projekto vadovė, Žemės ūkio rūmų konsultantė dr. Edita Karbauskienė.
Žemės ūkio rūmų konsultantė dr. Edita Karbauskienė
Intensyvus žemės dirbimas, pesticidų naudojimas sudaro galimybę gauti didelį ir konkurencingą derlių, tačiau sutrikdo ekosistemą, todėl mažėja dirvožemio mikroorganizmų veikla ir aktyvumas, silpnėja augalų imunitetas ir atsparumas ligoms bei kenkėjams, lėčiau skaidomos organinės medžiagos, didėja dirvožemio laidumas šalčiui ir šilumai, blogėja žiemojimo sąlygos, taigi vyksta dirvožemio degradacija ir mažėja kultūrinių augalų derlius.
Ši problema aktuali visiems šalies žemdirbiams, vykdantiems veiklą bet kuriame augalininkystės sektoriuje: grūdininkystėje, daržininkystėje, uogininkystėje ir kt. Visi ūkiai Lietuvoje susiduria su dirvožemio kokybės blogėjimo problema ir siekia didinti derlingumą, neblogindami produkcijos kokybės, ribodami neigiamą įtaką aplinkai ir mažindami veiklos sąnaudas.
Šiandien rinkoje daugėja specialiųjų mikrobiologinių trąšų, papildytų įvairiomis bakterijomis ir mikrogrybų kompozicijomis, kurios padeda stiprinti šaknų sistemą, spartina fotosintezės procesą, didina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, gerina dirvožemio struktūrą, stiprina augalo imuninę sistemą, sumažina patogeninių mikroorganizmų skaičių augalo šaknų zonoje, pagerina organinių medžiagų irimo ir humuso susidarymo procesą, padidina maisto medžiagų pasisavinimo koeficiantą, ypač fosforo junginių mažiau našiuose dirvožemiuose. Dalis šių produktų sertifikuota ekologinės gamybos ūkiams.
Japonijos ir JAV mokslininkų pastangomis sukurti probiotiniai preparatai (kompozicijos), skirti žemdirbystei, gyvulininkystei, žmogui. Europos Sąjungos valstybėse narėse vis daugiau naudojama probiotinių preparatų augalininkystėje. Dirvožemio struktūros ir kokybės gerinimo srityje, t. y. humuso kiekio atkūrimo, buferingumo, sorbcinių savybių gerinimo ir kt., lyderės yra Austrija ir Vokietija. Be kita ko, Lenkijoje įkurtas specializuotas institutas probiotiniams preparatams, skirtiems žemės ūkiui, sukurti. Lietuvoje probiotiniai preparatai augalininkystėje praktiškai dar nenaudojami. Atlikti bandymai Aleksandro Stulginskio universitete ir gauti teigiami rezultatai, tačiau dar nėra propaguojamas tiesioginis mikrofloros poveikis dirvos kokybės gerinimui ir maistinių medžiagų įsisavinimui.
Žemės ūkio rūmų įgyvendinamas projektas skatins ūkininkus diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių gamybą mikrobiologinius produktus, papilsytus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.
