Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkai šturmuoja biurokratų tvirtovę

Tikrinimai, sankcijos, baudos – toks ūkininkų drausminimas Lietuvoje įsigalėjęs jau daugelį metų. Valdžia taip nori tramdyti gudruolius, kurie ieško landų, kaip mikliau pasinaudoti Europos parama. Bet iš tokio uolumo prikurta perteklinių reikalavimų, kurie trukdo dirbti. Žemdirbiai ir miško savininkai, norėdami nusipurtyti bereikalingos administracinės naštos, pateikė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms šūsnį reikalavimų, kuriuos prašo atšaukti arba bent sušvelninti.

Sudarė ilgą sąrašą

Žemdirbiams ir miško savininkams atstovaujančios organizacijos sudarė beveik 90 pasiūlymų sąrašą, kuriame nurodyti pertekliniai reikalavimai žemės ir miško ūkiams. Šį sąrašą dar praėjusių metų pabaigoje ėmėsi nagrinėti Seimo Kaimo reikalų komitetas, įsipareigojęs padėti žemdirbiams nusipurtyti nereikalingos administracinės naštos ar bent paraginti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas ją palengvinti.

Visi supranta, kad burtininko, kuris mostelėjęs stebuklinga lazdele išspręs visus aktualius klausimus, nėra – biurokratinės naštos mažinimo procesas gali užsitęsti ilgėliau, nes ne vienas reikalavimas yra gimęs Briuselyje. Paplušėti teks ir vietos valdininkams, kurie įprato dangstytis Europos Sąjungos institucijų nurodymais ir be pagrindo.

Erzina tikrintojų gausa

„Valstiečių laikraštyje“ buvo aprašyta ne viena istorija, kaip ūkininkai nukenčia dėl perdėtų formalumų. Žemdirbiai piktinosi, kad juos pasiveja sankcijos dėl prieš keletą metų pamestų gyvulių įsagų, dėl nubrauktų išmokų už atitinkamoje duomenų bazėje pavėluotai padėtą „varnelę“, apie gimusius ir paskerstus gyvulius ir pan. O kai apie reikalavimus prabyla aplinkos sergėtojai, dažnas žemdirbys iš viso sunkiai valdo emocijas.

Daug skundų išliejama dėl gausybės tikrintojų ir baudėjų, kurie vieni po kitų lankosi ūkiuose. Pasak ūkininkų, būna dienų, kai išlydi vienus, o sutinka kitus. Ir tai dažniausiai nutinka per darbymetį, kai brangi kiekviena minutė. Ne vienas ūkininkas yra prasitaręs, kad tikrintojų ir baudėjų sulaukiama dažniau, kai paburnojama prieš valdžią. Ar tokios kalbos turi pagrindo – jau kitas klausimas.

„Per darbymetį tikrintojai iš įvairių įstaigų gali atvažiuoti į ūkį 5 kartus per savaitę. Ar negalėtų Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) centralizuotai to išspręsti? Per dieną patikrintų visus reikiamus dokumentus ir nereikėtų tų pačių popierių rodyti kitiems. Aišku, jeigu yra kokių problemų, tada galima papildomai žiūrėti, bet jeigu viskas gerai, netrukdykime žemdirbiams dirbti“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

NMA vadovas Erikas Bėrontas tikina, kad patikrų jau sumažėjo daugiau nei trečdaliu, o ateityje ketinama laikytis ne baudimų, o prevencijos krypties. „Palyginti su ankstesniais metais, pernai patikrų sumažėjo 35 proc., o sankcijų – nuo 10 mln. eurų 2016 metais iki 5 mln. eurų 2017-aisiais. Pernykščių duomenų dar neturime. Procesą galima dar paprastinti. Jau bendraujame su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tarsimės su Valstybine augalininkystės tarnyba – norime, kad nebūtų dubliuojamas informacijos pateikimas ir patikros. Mūsų agentūra galėtų užskaityti kitų atliktas patikras“, – mažinant biurokratinę naštą žemdirbiams iniciatyvą rodo NMA direktorius.

Žalinimas nedavė naudos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius priminė, kad ir Europos Komisija (EK) yra užsibrėžusi nauju finansiniu laikotarpiu sumažinti biurokratinę naštą žemdirbiams. Tuo turėtų pasinaudoti ir ES šalys narės.

Kaip vieną reikšmingą reikalavimų rinkinį, sukėlusį daug nepatogumų ūkininkams, jis įvardijo žalinimo paketą. Tai, žinoma, EK kūrinys. „Jau ir Europos Komisija pripažino, kad žalinimas nedavė apčiuopiamos naudos aplinkai, o žemdirbiams sukėlė papildomų rūpesčių ir ne vienu atveju kirto per paramą, nes žalinimo išmoka sudaro 30 proc. visų tiesioginių išmokų sumos. Be to, šio paketo valdymas reikalauja daug priežiūros ir administravimo“, – apie žemdirbių keiksnojamą žalinimą aiškino R.Juknevičius.

LŪS vicepirmininkas, kalbėdamas apie vietos valdininkų biurokratinę tvirtovę, užsiminė, kad pastaraisiais metais buvo ir gerų poslinkių. Anot jo, pavyko rasti visiems priimtinus sprendimus dėl norimų įvesti privalomų dirvos tyrimų, tręšimo planų tvarkos sugriežtinimo, buvo supaprastintas Augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalo pildymas.

„Iš tikrųjų problema yra ta, kad labiau vertinama tai, kas yra dokumentuojama. O tai sudaro sąlygas realiai situacijai pagražinti. Vieni gali pasigerinti rodiklius dokumentuose, o kiti – priešingai – dėl nežinojimo pridaro klaidų ir nukenčia. Faktų, kad ne taip panaudoti chemikalai, išaiškinama ne tiek ir daug, o apskaitai administruoti skiriama nemažai resursų“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad racionaliau būtų tikrinti ne popierius, o pesticidų likučius augaluose arba dirvožemyje.

Žemės ūkio viceministro Venanto Griciūno teigimu, biurokratinė našta jau mažinama – 2018 metais iš 33 ūkinės veiklos žurnalų palikta tik 17, dar devyni buvo supaprastinti.

Be sutarčių – sankcijos

Ūkininkai aiškinasi, ar atnaujinant valdas ir deklaruojant pasėlius privaloma pateikti žemės valdymo dokumentus. Būtent dėl žemės nuomos dokumento neturėjimo iš posto krito buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kurio ūkį prižiūrėjo mama.

„Dabar niekur nereglamentuota, kad visa dirbama žemė būtų pagrįsta žemės nuomos sutartimis. Bet jei ūkis patenka į NMA patikrą, reikalaujama pateikti sutartis visam dirbamam žemės plotui. Neretai to padaryti neįmanoma ir ne ūkininkas dėl to kaltas. O nesant nuomos sutarčių pasipila sankcijos“, – vieną pagrindinių ūkininkų problemų dėstė Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Jis pateikė ir daugiau formalių reikalavimų, kurie įneša painiavos. Pavyzdžiui, A.Macijauskas siūlo atsisakyti termino „ariama žemė“, nes nemažai ūkininkų taiko pažangias technologijas ir žemės nearia. Taip pat naikinti nuostatą, pagal kurią reikalaujama deklaruoti ir tas žemės ūkio naudmenas, už kurias neprašoma paramos.

Nori laisviau kvėpuoti

Leisti laisviau kvėpuoti prašo ir ekologinių ūkių savininkai. Naikinti perteklinius Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus ragina ir tokius ūkius bei ekologišką produkciją sertifikuojanti viešoji įstaiga „Ekoagros“.

„Analizuojant kitų šalių analogiškas taisykles galima pastebėti, kad jos nėra pernelyg nutolusios nuo ES reglamento, ten nėra papildomų apsunkinimų ūkininkams. O Lietuvoje prikurta griežtesnių nacionalinių sąlygų, pavyzdžiui, yra reikalavimai dėl augalų tankumo, derliaus kiekio, jo nuėmimo laiko, griežtos sėjomainos ir kt. Įspūdis toks, kad abejojama paties ūkininko gebėjimais“, – labiau pasitikėti žemdirbiais siūlo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Almantas Liorentas.

Jis supranta, kad griežtesnėmis sąlygomis bandyta užkardyti visus įmanomus piktnaudžiavimo scenarijus ir išvengti sukčiavimų, kurių buvo ekologiniame sektoriuje. „Manome, kad per pastaruosius 5–7 metus situacija čia ženklai pasikeitė. Dabar dirbtinai ūkininkaujančių ir vien dėl išmokų dirbančių ekologinių ūkių faktiškai nebeliko, nes jie negali konkuruoti. O taisyklės tokios, lyg būtų daug piktnaudžiautojų. Tai mums apsunkina konkurenciją su kolegomis iš kitų ES šalių“, – perspėjo A.Liorentas.

Priekaištai aplinkosaugai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) dėl pajamas sunkiančių reikalavimų daugiausia priekaištų turi Aplinkos ministerijai (AM). „Kai poste nebeliko buvusio aplinkos ministro, mums buvo šventė. Gal dabar kas pasikeis į gerą“, – požiūrio į buvusį AM vadovą neslėpė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir pabrėžė, kad daug žemdirbiams aktualių klausimų galima būtų išspręsti nenaudojant biudžeto lėšų, o tik mažinant administracinę naštą.

LŽŪBA siūlo keisti Žemės gelmių įstatymą, kuriame būtų aiškiau įteisinta nuostata, kad gyvulininkystės ūkiuose naudojamas požeminis vanduo būtų apmokestintas tik nuo šimtas pirmojo kubo, sunaudojamo per parą. Toks Vyriausybės pavedimas duotas dar 2016 metais, tačiau iki šiol yra užstrigęs.

„Dabar parengtas toks variantas, kuriuo, matyt, norima apgauti žemdirbius. Jeigu išnaudojama nuo 10 iki 99 kubų, vanduo neapmokestinamas. Bet jeigu išnaudojama daugiau, tada siūlo apmokestinti jau nuo 11 kubų“, – suktybę įžvelgė J.Sviderskis.

LŽŪBA ragina keisti ir rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, nes žemės ūkio įmonės gauna įspūdingas sąskaitas už gamybinių pastatų plotą, o ne už realiai susidarančias šiukšles ir kt.

Lietuva pasižymi uolumu

 A.Svitojus.

Dr. Arūnas Svitojus, ŽŪR pirmininkas

Prie pateiktų reikalavimų, kuriuos reikėtų naikinti arba lengvinti, sąrašo dar pridėčiau bent 20–30 punktų. Norėčiau pabrėžti, kad į ūkius atvykstantys kontrolieriai turėtų būti ir konsultantai bei pagalbininkai, kurie pirmiausia turėtų paaiškinti, ką ne taip daro žemdirbys ir kaip jam pasitaisyti. Juk daugelis net nežino, ko iš jų yra reikalaujama. Pastebėjau, kad informacijos trūkumas yra didelis.

Lietuva iš tikrųjų pasižymi uolumu taikant ES reikalavimus. Jeigu ES tik pradedama diskutuoti apie kažkokius naujus priežiūros mechanizmus, pas mus jau bandoma juos taikyti. Lenkai, vengrai, graikai, prancūzai ir kiti pirmiausia priešinasi, sako, kad jiems tai nepriimtina, o mes skubame kontroliuoti ir bausti.

Štai diskutuojame, kaip turi atrodyti pievos ir ganyklos. Lietuvoje jose neturi būti jokio krūmelio ir kuokštelio, o, pavyzdžiui, Graikijoje gali būti 30 proc. krūmų. Taigi gera agrarinė būklė gali būti skirtingai interpretuojama. Mes keliame aukštus reikalavimus, kurie nedraugiški tiek žmogui, tiek gamtai.

Kita problema, kad rajonų lygyje aukštesnių institucijų sukurtos taisyklės būna dar uoliau įgyvendinamos ir kontrolė dvigubinama. Pačiam teko su tuo susidurti. Tą patį įstatymą vietos valdininkai traktuoja kitaip, apsirašo įvairiais savo išaiškinimais. Prieinama iki teisminių ginčų, kuriuos dažnai laimi ūkininkai. Yra daug konkrečių dalykų, ko nedraudžiama daryti, bet valdininkai nenori leisti, nes jiems reikės prižiūrėti ir kontroliuoti. Taigi žemdirbiams neleidžiama pajudėti.

Daug problemų dėl reikalavimų tvartų, pastogių ir kitų gamybinių pastatų statyboms. Čia daug nelogiškų dalykų. Susidaro įspūdis, kad ministerijos vos ne konkuruoja kurdamos naujus įpareigojimus ūkininkams ir to viena su kita nederindamos.

Kontrolė turi keistis

 Andriejus_Stancikas

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Mūsų kontroliuojančios institucijos turi keistis, kontrolieriai turi pirmiausia padėti, o ne skubėti bausti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tikrintojų požiūris į ūkininką yra kitoks. Žemės ūkio ministerija yra įpareigota peržiūrėti žemdirbių organizacijų pateiktą sąrašą ir, kur įmanoma, sumažinti administracinę naštą. Kai kurios pozicijos jau peržiūrėtos ir jų bus galima atsisakyti. Kai kurie reikalavimai yra iš Europos, dėl jų reikia tartis su EK. Siūlymas mažinti biurokratinę naštą gali būti vienas iš derybinių klausimų. Tai juk aktualu ir kitų šalių ūkininkams.

Rekomenduojami video