LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Žemės ūkio ministerija atšaukė praėjusių metų pabaigoje patvirtintą naują prievolę – įpareigojimąapie pesticidų panaudojimą per dvi paras pranešti tik per elektroninės bankininkystės sistemą, nepaliekant kitų alternatyvų. Ministerijos valdininkai aiškino, kad neišvengiama totalinė skaitmenizacija. Tačiau po ūkininkų sukeltos pasipiktinimo audros teko atsitrauktibei palikti ir popierinius žurnalus. Tiesa, jiekol kas paliktineilgam – tik šiems metams.
Ministerija atsitraukė
„Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie kadencijos pabaigoje žemės ūkio ministro Andriaus Palionio paliktas skandalingas „dovanas“ ūkininkams. Viena jų – įpareigojimas apie pesticidų panaudojimą per dvi paras atsiskaityti tik per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS). Numatyta išlyga: jeigu to padaryti žmogus neturės galimybės, privalės kulniuoti į seniūniją ir maldauti, kad tai padarytų specialistas, atsakingas už pasėlių deklaravimą. Tokia prievolė turėjo įsigalioti nuo šių metų balandžio 5 d.
Tokio naujo reikalavimo priblokšti ūkininkai aiškino, kad nelikus alternatyvos pildyti popierinį ar elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą ir reikalaujant, jog informacija būtų teikiama tik per elektroninę bankininkystę, ne vienas žemdirbys atsidurs užribyje, nes negalės laiku įvykdyti įpareigojimo.
Į VL redakciją skambinę ūkininkai, pasipiktinę nauju reikalavimu, kėlė klausimus: „Ar visi dabar privalo turėti kompiuterį, internetą ir puikiai išmanyti visus naujų technologijų niuansus? Ką daryti garbaus amžiaus ūkininkui, valdančiam apie 30 hektarų, jeigu jis neturi tokių galimybių? Kodėl kompiuteris ar išmanusis telefonas tampa privalomas, lyg būtų žmogaus pasas ar asmens tapatybės kortelė? Kokia būtinybė reikalauti duomenis suvesti būtent per 48 val.?“
Jie taip pat aiškino, kad kitą variantą – per patį darbymetį važiuoti į seniūniją ar savivaldybės Žemės ūkio skyrių prašyti darbuotojų, apkrautų pasėlių deklaravimo darbais, užpildyti augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą – galėjo pasiūlyti tik apie žemės ūkį nieko nenutuokiantis žmogus.
Po tokios audringos ūkininkų reakcijos ŽŪM atsitraukė. „Šiuo metu ministerija keičia Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles. Šiemet Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą bus galima pildyti ir popieriuje, ir elektronine forma“, – VL informavo ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius. Patikslinus, ar alternatyva palikta tik šiems metams, o nuo 2022-ųjų vėl bus diegiama totalinė skaitmenizacija, ŽŪM atstovai teigė, kad kol kas atsakymo neturi.
Skandalinga detalė
Aiškinantis buvusio žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 19 d. patvirtintų Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių pakeitimo aplinkybes atsiskleidė skandalinga detalė. Buvo pastebėta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (TAIS) derinimui su visuomene pateiktame žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekte Nr.20-11629 tokios nuostatos nebuvo. Žemdirbių organizacijų atstovai tvirtino, kad nauja prievolė, dabar jau atšaukta ŽŪM, atsirado vienašališkai, nediskutuojant su žemdirbių organizacijomis. Taigi įteisinant naują reikalavimą galimai buvo pažeistas atvirumo ir skaidrumo principas.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis sakė, kad po tokių ir panašių sprendimų kyla klausimas, apie ką galvoja jų siūlytojai ir priėmėjai. „Gal jie nesuvokia, kokia yra realybė, kaip gyvena žmonės? Ar norima tuos žemdirbius visai užniurkyti, kad jie atsisakytų ūkininkavimo, savo ūkius perleistų stambiesiems ir atsidurtų Užimtumo tarnyboje? Kol vyksta rinkimai, piliečiai labai reikalingi. O kai valdžia išrinkta, išrinktieji rodo valdžią piliečiams. Taip neturėtų būti demokratinėje valstybėje“, – samprotavo jis.
Pasak ŽŪR direktoriaus, žmones reikia šviesti, padėti jiems įvaldyti naujas technologijas. Turint omenyje, kad daug žemdirbių yra vyresnio amžiaus, reikalauti iš jų vienokią ar kitokią informaciją pateikti tik skaitmeniniu būdu yra neteisinga. Juolab juos vaikyti į seniūnijas „atsižymėti“.
Nederino su seniūnais
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Rolandas Bružas tikino, kad seniūnijų specialistai yra visada pasirengę padėti ūkininkams bet kokiais klausimais. Tačiau jis sakė pasigendantis diskusijos ir įsiklausymo į seniūnų, esančių arčiausiai žmonių, nuomonę, priimant gyventojams svarbius teisės aktus.
„Bet kokia naujovė turėtų būti suderinta su seniūnais. Gaila, kad mes, kaip ir eiliniai ūkininkai, apie naujus reikalavimus sužinome tik tada, kai jie jau būna patvirtinti. Apie tai nekartą buvo diskutuota Vyriausybės ir ministerijų lygyje. Juk išleidžiami teisės aktai turi tarnauti mūsų piliečiams, jiems turėtų būti patogiau, o ne priešingai. Tai negatyvus reiškinys, kai nauji įsakymai ar nutarimai apsunkina žmonių gyvenimą, taip neturėtų būti“, – konstatavo Telšių rajono Varnių seniūnijos seniūnas.
Jis užsiminė, kad kai kurių savivaldybių seniūnijose nėra žemės ūkio specialistų, arba jiems palikta tik pusė šių pareigybių ir pridėta kitų funkcijų bei darbų. Tokiu atveju padėti žemdirbiams dar sudėtingiau.
Prastūmė buldozeriu
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Zitos Varanavičienės manymu, 2020 m. lapkričio 19 d. žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklės nėra sektinas teisėkūros pavyzdys. „Šie pakeitimai padaryti „buldozeriniu principu“, nekreipiant dėmesio į sektoriaus pastabas ir dar įdomiau – derinant vieną projektą, o pasirašymui teikiant „šį tą“ papildomai“, – sakė ji.
LAAA šių metų sausio 6 d. raštu kreipėsi į ŽŪM, prašydama peržiūrėti pakeitimus, nes jie, anot Z.Varanavičienės, sukuria dar vieną „sviestą sviestuotą“, šiuo atveju augalų apsaugoje – kai pernelyg kruopštus ES reglamentų įgyvendinimas paralyžiuoja veiklą. „Asociacijos nariai, siekdami įgyvendinti naujus reikalavimus, kreipėsi į penkias Europos Sąjungos valstybių narių laboratorijas ir vieną JAV laboratoriją, turinčią padalinį Europoje. Nė viena iš šių laboratorijų negali atlikti tyrimų, visiškai atitinkančių Lietuvos institucijų nustatytus reikalavimus tyrimų metodų akreditacijai. Tokių smulkmeniškų akreditacijos reikalavimų tyrimų metodams, kokie yra reikalaujami Lietuvoje, šiuo metu netaiko nė viena ES valstybė narė. Atsakymo iš ministerijos per teisės aktais suteiktą dvidešimties darbo dienų terminą atsakymui parengti nesulaukėme“, – tvirtino LAAA vadovė.
Laukia žadamo atvirumo
Z.Varanavičienė prasitarė, kad klausimas yra žymiai platesnis nei vieno įsakymo priėmimo istorija. „Klausimas yra apie teisėkūros (ne)kultūrą Žemės ūkio ministerijoje, nes iš klaidų nepasimokoma.Pavyzdžiui, baigiantis 2020 metams TAIS sistemoje patalpintas kito įsakymo projektas. Aiškinamajame rašte dėstoma, kad į nacionalinę teisę perkeliamas 2013 m. ES dokumentas. Paskaičius šį dokumentą ir projektą matoma, kad turinys skiriasi. Manau, toks žongliravimas pavadinimais neprideda solidumo tekstų rengėjams“, – įsitikinusi LAAA vadovė.
Ji tvirtino, kad buvo jaučiamas neigiamas buvusios Vyriausybės požiūris į nevyriausybinį sektorių: esą verslininkas – vagis, ūkininkas – teršėjas. Sparnuota fraze tapo posakis, kad sprendimuose nereikia ieškoti logikos. Tad dabartinės aštuonioliktos Vyriausybės programoje numatytos nuostatos dėl atviros vyriausybės nušvito kaip saulės spindulys ir įkvėpė tikėjimo, kad bus atviras ir pasitikėjimu grįstas sprendimų priėmimas. „Siekdami aukštesnės demokratijos kokybės, bendradarbiausime su verslu, maksimaliai įtraukdami jį į sprendimų priėmimo procesus ir atverdami duomenis apie sprendimų priėmimo motyvus. Atversime ir leisime viešai susipažinti su valstybės tarnautojų pozicijomis visais ESbei Europos bendradarbiavo ir plėtros organizacijos grupėse svarstomais klausimais“, – Vyriausybės programos nuostatas citavo VL pašnekovė.
Tačiau ji apmaudavo, kad šis „šviesos spindulys“ iš Vyriausybės programos dar nepasiekė visų institucijų užkaborių. Pasak Z.Varanavičienės, šiuo metu tyliai rengiami atsakymai Europos Komisijai (EK) dėl integruotos kenksmingų organizmų kontrolės ir dėl kitų su tausaus pesticidų naudojimo direktyva susijusių klausimų, tačiau nei verslo, nei mokslo ar praktikų nuomonės nereikia.
„Susidaro įspūdis, kad EK bus teikiama Lietuvos valstybės tarnautojų nuomonė, o juk Lietuva yra ne vien valstybės tarnautojai –tai ir ūkininkai (mažesni ar didesni, eksportuojantys arba prekiaujantys vietoje, ūkininkaujantys ekologiškai ar tradiciškai), ir mokslininkai, verslas, vartotojai. Nepaprastai skaudina tai, kad deklaruojant skaidrumą popieriuje, realybė kol kas yra priešinga: nemokame išklausyti vieni kitų, ginčytis argumentais, o ne emocijomis, ir esame vieni prieš kitus, o ne visi kartu prieš problemą. Belieka viltis, kad pavasario saulėgrįža pasieks visas institucijas, o mes esame nusiteikę kalbėtis ir bendradarbiauti“, – teigė LAAA vadovė.
