P. Lileikio nuotr.

Europos ūkininkai ir aplinkosaugininkai griežtai sukritikavo istorinį Europos Sąjungos (ES) ir Pietų Amerikos šalių susitarimą dėl prekybos, pavadindami jį „tamsiu momentu“ istorijoje ir įspėdami apie nesąžiningą konkurenciją bei liūdnas pasekmes klimatui.

ES ir Pietų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“ penktadienį pasiekė itin svarbų prekybos sandorį, užbaigdami 20 metų trukusias derybas dėl vieno didžiausių pasaulyje regioninių komercinių susitarimų.

Bendrijos derybos su „Mercosur“ šalimis – Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi – ne kartą strigo dėl itin jautraus jautienos rinkos klausimo, o Europos galvijų augintojai ryžtingai priešinosi šiam susitarimui.

Tai didžiausias prekybos sandoris, kurį kada nors yra sudariusi ES, sakoma Europos Komisijos pareiškime. Pagal susitarimą, kurį dar turi patvirtinti visos ES narės, Europos kompanijos sutaupys daugiau kaip 4 mlrd. eurų prekybos muitų per metus.

Tačiau Briuselio pranešimas netrukus sulaukė piktos reakcijos – be kita ko, iš 23 mln. ūkininkų visoje Europoje atstovaujančios organizacijos „Copa-Cogeca“.

„Šis susitarimas įeis į istoriją kaip labai tamsus momentas,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė „Copa-Cogeca“ generalinis sekretorius Pekka Pesonenas.

„(Tai) susitarimas, skatinantis dvigubų standartų prekybos politiką ir plečiant atotrūkį tarp to, kas reikalaujama iš Europos ūkininkų ir kas toleruojama „Mercosur“ gamintojų atžvilgiu,“ – pridūrė jis.

Taip pat skaitykite: Pietų Amerikos valstybės ir Europos Sąjunga pasiekė istorinį prekybos susitarimą

Ypač griežtai susitikimas kritikuojamas tokiose stipriose žemės ūkio šalyse, kaip Prancūzija ir Vokietija.

Pagrindinės Vokietijos ūkininkų sąjungos vadovas Joachimas Rukwiedas susitarimą šeštadienį pavadino „visiškai nesubalansuotu“ ir pareiškė, kad jis grasina sužlugdyti „daugelį šeimų ūkių“.

Didžiausios Prancūzijos ūkininkų sąjungos FNSEA atstovė  Christiane Lambert socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Mercosur“ ir ES susitarimo pasirašymas nepriimtinas, dėl to Europos ūkininkams susidurs su nesąžininga konkurencija, o vartotojai bus visiškai apgauti.“

Prancūzijos aplinkosaugininkas, Europos Parlamento narys Yannickas Jadot, „gėdingu“ pavadino Europos Komisijos sprendimą pasirašyti susitarimą su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro, skeptiškai žiūrinčiu į klimato kaitą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose pareiškė, kad susitarimas yra „geras“, bet jo vyriausybė išliks „budri“.

Prezidentas pabrėžė, kad viešai dar nepaskelbtame pakte yra tiesioginė nuoroda į Paryžiaus klimato susitarimą ir garantijos, kad bus laikomasi ES aplinkosaugos bei sanitarinių standartų.

„Gėdingas išpardavimas“

Pasak ES pareiškimo, susitarimas apima rinkas, turinčias maždaug 780 mln. vartotojų ir sukuriančias apie ketvirtadalį viso pasaulio bendrojo vidaus produkto.

Įgyvendintas susitarimas turi eliminuoti 99 proc. žemės ūkio ir pramonės produkcijos tarifų, palengvinti paslaugų mainus, sumažinti technines kliūtis, įtvirtinti sanitarines ir fitosanitarines priemones bei intelektinę nuosavybę.

Didžiausia ES padaryta nuolaida – sutikimas atverti savo rinkas žemės ūkio produktams iš Pietų Amerikos taikant kvotas: 7,5 proc. lengvatinį tarifą 99 tonoms jautienos per metus ir  papildomas kvotas 180 tūkst. tonų cukraus bei 100 tūkst. tonų paukštienos.

Airijos žemės ūkio ministras Michaelas Creedas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ šiomis kvotomis, kurios įvedamos „tokiu metu, kai Europos jautienos sektoriuje yra daug neaiškumo dėl „Brexito“.

Airijos ūkininkų asociacija pavadino susitarimą „gėdingu ir bejėgiu išpardavimu“

Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Philas Hoganas pripažino, kad susitarimas kelia „iššūkių“, bet pridūrė, jog Komisija skirs iki milijardo eurų paramos ūkininkams „rinkos sutrikdymo atveju“.