R. Dovydėno pieš.

Lietuvą ateinančius ketverius metus valdysiantys politikai jau nukreipė strėles į žemės ūkį – sektorių, kuriam per praėjusią krizę teko ekonomikos lokomotyvo vaidmuo. Ir šiemet, kai šalies ekonomika susitraukė, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, kurį mūsų ekonomistai vadina pagrindine ekonomikos varomąja jėga, rodo gerus rezultatus. Tačiau ryškėja noras šį sektorių tramdyti draudimais.

Išaugo eksportas

Pirmieji išrinktųjų politikų, sudariusių Seimo valdančiąją koaliciją, šūviai į žemės ūkį pribloškė ir pačius ūkininkus, ir agronomijos srities ekspertus. Paaiškėjo siekis uždrausti kailinių žvėrelių fermas, naikinti mokestines lengvatas „žaliajam“ dyzelinui, ūkininkams mokėti išmokas tik už aplinkosaugą. Siūlymų drausti, naikinti ir uždaryti gali atsirasi ir daugiau. Tikėtina, kad kai kurie iš šių užmojų nuslops. Tačiau akivaizdu, jog žemdirbiams nebus leista atsipalaiduoti ir teks rimtai padirbėti dėl savo įvaizdžio, kad netaptų pagrindiniais aplinkos teršėjais, pertekusiais įvairių lengvatų.

Daug kam į akis krenta disonansas, kad į žemės ūkio sektorių strėlės nukreipiamos tokiu metu, kai koronaviruso pandemija išryškino vietinės žemės ūkio produkcijos ir maisto gamybos privalumus. Visas pasaulis pajuto, kaip krizės akivaizdoje gyvybiškai svarbu savo gyventojus aprūpinti maistu.

Lietuvoje maisto pakanka, o žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai šiemet padidino ir eksporto tempus. Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, padidėjo 2,5 proc.Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 91,1 mln. eurų arba 4,2 proc.

2020 m. sausio–rugsėjo mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, išankstiniais statistiniais duomenimis, dar ūgtelėjo ir sudarė 20,9 proc. viso šalies prekių eksporto, o palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, jo dalis padidėjo 2,9 proc.

Prognozuojama, kad šiais metais, palyginti su 2019-aisiais, bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas gali būti didesnis nei 5 proc. (apie 300 mln. eurų). Taigi šis sektorius aukštyn trukteli visą ekonomiką. Tiesa, Lietuvos ekonomika per pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, susitraukė gerokai mažiau nei prognozuota – vos 0,8 proc.

Pandemija išryškino privalumus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė profesorė Astrida Miceikienė sakė neturinti abejonių, kad mūsų žemės ūkis yra ir bus tam tikras ekonomikos lokomotyvas. Jos manymu, žemės ūkio bei maisto gamybos svarba bus dar labiau įvertinta po plintančio viruso pandemijos.

„Po visų dabartinių išbandymų, manau, įgysime kitą suvokimą apie kokybišką maistą ir apskritai apie kitokią gyvenimo kokybę. Dar daugiau reikšmės įgis vietoje gaminami kokybiški produktai, tai bus prioritetinė kryptis. Lietuvoje atsiranda vis daugiau inovatyvių įmonių, kurios iš žemės ūkio žaliavos gamina aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Jie turės paklausą“, – įsitikinusi mokslininkė.

A.Miceikienė siūlo deramai įvertinti COVID-19 protrūkio akivaizdoje išryškėjusius stipraus žemės ūkio verslo privalumus ir jo vaidmenį gyvybiškiems poreikiams užtikrinti. Anot jos, užsidarius šalių sienoms ir ėmus strigti prekių logistikai saugiai jaučiasi tos valstybės, kurios gali savo gyventojus aprūpinti būtiniausiomis maisto prekėmis.

Didžioji dalis žemės ūkio produktų eksportuojama per Klaipėdos jūrų uostą.

Didžioji dalis žemės ūkio produktų eksportuojama per Klaipėdos jūrų uostą.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorė neabejoja ir dėl to, kad geri maisto produktai bus laukiami ir eksporto rinkose. „Per visokias krizes maisto produktai yra pirmos būtinybės prekės. Žmonės gali apsieiti be prabangos ar kitokių nebūtinų prekių, bet maisto visada reikės. Kokybiškus produktus visada galėsime ir eksportuoti. Lietuva turi gerą vardą užsienio šalyse, į kurias išveža produktus, ir atranda vis naujas rinkas. Tad ir eksportas nemažės, šiemet planuojamas 5 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas“, – sakė A.Miceikienė.

Kita žaliavos eksporto pusė

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys antrino, kad krizės pirmiausia patikrina maisto gamybos ir energetikos sritis, todėl dabar be pagrįstų priežasčių imtis įvairių draudimų žemės ūkyje būtų neatsakinga.

Kalbėdamas apie gerus žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rodiklius LAEI ekspertas pastebėjo, kad reikia matyti ne tik gerąją šio reikalo pusę. Kadangi išauginame ir pagaminame daug daugiau produkcijos nei reikia mūsų rinkai, nemažai jos eksportuojame ir tuo, žinoma, galime pasidžiaugti. Eksportas užtikrina papildomas pajamas ir žemdirbiams, ir maisto perdirbimo pramonei.

Tačiau A.Gapšys ragina neužmiršti, kad išvežant daug žaliavos, pavyzdžiui, grūdų, neskatinama šalies ekonomikai didesnę pridėtinę vertę sukurianti gamyba. „Eksportuojame apie 60 proc. išaugintų kviečių, šiai šakai skiriame daug dėmesio ir paramos, bet nekuriame didesnės pridėtinės vertės. Tai nėra gera kryptis, mums reikia galvoti apie perdirbimą. Kitaip yra pieno sektoriuje, tačiau ir čia dar reikia padirbėti“, – konstatavo LAEI tyrėjas.

A. Gapšys

A. Gapšys

Draudimai atsisuka kitu galu

A.Gapšys priminė, kad prieš įvedant drastiškus draudimus reikia nepamiršti, jog lazda turi du galus. „Dėl triukšmo, kad teršiama aplinka, buvo sustabdyta kiaulininkystė. Net ir mažesnių fermų niekas nestatė, ir dabar turime rezultatą – daugiau nei pusę suvartojamos kiaulienos importuojame. Tokiai šaliai, kur kiaulienos niekada nestigo, o gerais laikais buvo daug eksportuojama, tai didelis minusas. Pirmojo karantino metu, kai pradžioje buvo uždaryta siena su Lenkija, vartotojai greitai pajuto, kad prekybos centruose stinga kiaulienos. Tokiu atveju keičiasi ir kainos“, – nebūti pionieriais draudimų srityje kviečia LAEI ekspertas.

Jis perspėjo, kad siekis naikinti mokesčių lengvatas žemdirbių dyzelinui neilgai trukus gali atsiristi iki vartotojų. „Kai norime panaikinti visoje ES taikomas lengvatas, turime suprasti, kokios gali būti to pasekmės. Mūsų ūkininkams, kurie gauna mažesnes išmokas nei vakariečiai, išaugs gamybos kaštai. Gali atsitikti taip, kad kitose šalyse bus pigesnė žaliava ir galutinė produkcija, o tada viską galime importuoti“, – liūdną scenarijų pateikė pašnekovas.

LAEI tyrėjas svarstė, kad jeigu žemdirbiai turėtų daug įvairių lengvatų, kasmet tiek nemažėtų ūkių. „Daug kas neišgyvena, traukiasi, kiti ūkiai stambėja, jauni žmonės nenori ūkininkauti. Atėmus lengvatas, kurios galioja kitose ES šalyse, gali nelikti žemės ūkio gamintojų, ypač gyvulių augintojų. Žemdirbiai yra remiami visame pasaulyje“, – kalbėjo A.Gapšys.

Siūlo ginkluotis argumentais

A.Miceikienė svarstė, kad politikai keistas idėjas kelia galbūt iš nežinojimo. Ji pirmiausia siūlytų jiems pasikalbėti su mokslininkais, žemės ūkio verslininkais, ekonomistais, labiau įsigilinti į situaciją, tuomet kokia nors ištraukta iš konteksto problemėlė nebūtų nepagrįstai išdidinama.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė užsiminė, kad Lietuvoje suformuotas neteisingas įvaizdis, esą žemdirbiai yra pertekę visokių lengvatų. „Sakyčiau, jog tai galbūt kelių žmonių nuopelnas, kad atsirado toks įvaizdis. Jeigu tie asmenys pasigilintų, tai suprastų, kad visame pasaulyje, ne tik ES, yra remiamas žemės ūkis. Japonijoje, Kanadoje, JAV yra suvokiama, ką reiškia kokybiškas vietinis maistas, atitinkantis to regiono gyventojų poreikius ir sveikatingumą. Politikai neretai siūlo idėjas be argumentų, todėl ūkininkams teks pasistengti dėl savo įvaizdžio ir apsiginkluoti pagrįstais argumentais“, – konstatavo mokslininkė.

Kad nebūtų siauro požiūrio

 baravykas2

Algis Baravykas, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas

Iš žemės ūkio produkcijos daugiausia išvežame grūdų, o, pavyzdžiui, daugiau nei pusę suvartojamos kiaulienos importuojame. Taigi čia yra įvairių niuansų.

Matyt, visi Lietuvoje supranta, kad žemės ūkis mums yra svarbi šaka. Be to, kuo gi daugiau žmonėms kaimo vietovėse užsiimti? Jeigu vertintume pagal sukuriamą BVP, žemės ūkio įnašas nėra toks didelis – 3–4 proc. Šiuo atžvilgiu lokomotyvu nepavadinsi, bet suprantama, kad žemės ūkis pirmiausia reikšmingas kaip maisto šaliai gaminimo šaltinis, taip pat svarbus dėl aplinkos puoselėjimo, kaimo gyvybingumo ir regionų užimtumo.

Visos šalys saugo žemės ūkį, taiko lengvatas, aišku, kelia ir tam tikrus reikalavimus. Bet tie reikalavimai turi būti pasverti, objektyvūs, negalima atsižvelgti tik į kokios nors nedidelės grupės žmonių emocijas ir nuomonę, kas yra gerai, o kas blogai. Štai sako, kad reikia uždaryti kailinių žvėrelių fermas. Gal netrukus ir kitas fermas norės uždaryti, nes kas nors nevalgo mėsos ar pieno produktų? Gal visus gyvulius ir paukščius paleisime į laisvę? Valstybė negali būti taip stichiškai valdoma.

Jau ir šioje kadencijoje buvo įvairių svarstymų, kad valdantieji „valstiečiai“ nesupranta žemdirbių. Pavyzdžiui, gyvulininkystei buvo daromas spaudimas dėl kvapų, taršos ir pan. Tai tikriausiai nebūtų „valstiečiams“ būdinga logika.

Problema ta, kad labai pasigendame pagrįstų diskusijų, matome daug trumpo ir siauro požiūrio. Per šią kadenciją pasikeitė net trys žemės ūkio ministrai, du aplinkos ministrai. Keitėsi ir jų komandos, tad vos susipažinus su vienais, jų vietas užimdavo kiti. Vieni imasi vienų reformų, kiti – kitų. Atsiranda chaoso, o kenčia žemdirbiai, jie skaldosi tarpusavyje.