LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Kiekvienais metais iš aktyvios veiklos pasitraukia apie 3–4 tūkst. nederlingų žemių savininkų. Teigiama, kad ūkininkaujantieji nenašiose žemėse nepajėgūs konkuruoti su plušančiaisiais derlinguose plotuose. Šio atotrūkio nesumažina net gaunamos kompensacinės išmokos. Nemažai nederlingų žemių naudotojų ir jų gali netekti, jei bus patvirtintas nepakoreguotas naujasis gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių žemėlapis.
Baiminasi žemėlapio
Kai kurie nepalankiose vietovėse įsikūrę ūkininkai gali netekti kompensacinių išmokų, jei bus patvirtintas naujasis gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių žemėlapis. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA)vadovas Saulius Daniulis teigė, kad iki šiol tvyro nežinomybė. „Mes tik iš nuogirdų žinome, kad naujajame žemėlapyje išlieka tik 20 proc. buvusio nederlingų žemių ploto, o visas kitas virsta derlingu. Jei taip atsitiks, mes nepajėgsime konkuruoti su derlingų žemių naudotojais“, – nuogąstavimus išsakė S.Daniulis. Jo manymu, derinant šiuos klausimus su Europos Komisija, kaip derybininkai turėtų dalyvauti žemdirbiškų asociacijų atstovai. „Mes siūlome, kad ne valdininkai, laikantys naująjį žemėlapį paslėpę po devyniais užraktais, spręstų, kurios žemės yra derlingos, o kurios – ne, o patys ūkininkai. Būtina bendrauti su Europos Komisija ir prašyti, kad būtų parinktas geriausias modelis, tinkantis mūsų kraštui“, – teigė LEŪA vadovas.
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė D. Karalevičienė tikisi, kad žemėlapis bus peržiūrėtas ir į jį bus įtrauktos visos nederlingos žemės. „Tikiu, kad į valdžią atėję kompetentingi ir patirtį žemės ūkio srityje turintys specialistai priims teisingus sprendimus“, – savo nuomonę išsakė D.Karalevičienė.
D. Karalevičienė
Nepajėgūs pavyti
Anot jos, kompensacinė išmoka ūkininkaujantiesiems nenašiose žemėse nėra tam tikras pasipelnymo būdas. „Taip tik iš dalies kompensuojamos prarastos pajamos.. Juk derlingose žemėse ūkininkaujantys žemdirbiai plečia savo ūkius ir šimtamyliais žingsniais eina į priekį, o mes (nenašių žemių varguolėliai ) net su kompensacinėmis išmokomis negalime jų prisivyti. Ir tas atotrūkis tik didėja“, – realią padėtį apibūdino D.Karalevičienė. LNŽNA vadovė pabrėžė, kad kompensacinės išmokos ūkininkams yra labai svarbios, nes žemdirbiai, atsižvelgdami į jas, planuoja finansinius srautus, įsiskolinimus, investicijas, sudaro kredito sutartis, investuoja į žemės ūkio priemones, taip užsitvirtindami vienintelį pragyvenimo šaltinį. LNŽNA pirmininkės pavaduotojas Žydrūnas Nevulis kalbėdamas apie ūkio finansus sakė, kad juos praėjusiais metais sujaukė beveik 42 proc. sumažintos išmokos už ankštines kultūras (nuo 93 eurų iki 54 eurų hektarui).
Rėmimo sistema
Kompensacines išmokas nederlingose žemėse dirbantys žemdirbiai gauna ne iš Lietuvos, bet iš Europos Sąjungos biudžeto. Žemdirbiai šią rėmimo sistemą vertina teigiamai ir mano, kad jos keisti nereikėtų. Tačiau, pasak ūkininkų, Žemės ūkio ministerijos klerkai deda daug pastangų, kad paramos mechanizmas būtų kuo sudėtingesnis. Kaip pavyzdį jie pateikė paramos gavimo diferencijavimą atsižvelgiant į deklaruotų pasėlių hektarų skaičių. „Jei deklaruoji iki 100 hektarų pasėlių, gauni visą išmoką. Tačiau jei deklaruoji daugiau, gauni tik 70 proc. paramos už tą dalį, kuri viršija 100 hektarų“, – sakė ūkininkai. Dalis kompensacinėms išmokoms skirtų ES lėšų atitenka ir sofos ūkininkams. Šį procesą žemdirbiai vertina neigiamai. Ž.Nevulio teigimu, pinigų, skirtų išmokoms, iki 2014–2020 m. finansinio laikotarpio pabaigos pritrūks, todėl jis siūlo pataupyti, pirmiausia nemokėti kompensacinių išmokų sofos ūkininkams. Pasak LNŽNA pirmininkės pavaduotojo, ši kompensacinė išmoka mokama ūkininkams už išaugintą mažesnę produkciją, o kokią produkciją gamina sofos ūkininkai?
Tikisi pokyčių
Buvęs LNŽNA vadovas, o dabar Seimo narys Juozas Baublys priminė, kad sudarant žemėlapį tikrąją padėtį iškreipė klimato (žemos temperatūros) kriterijus, todėl derlingesnės žemės į jį pateko, o nederlingosios – ne. Į žemėlapį neįtrauktos net 22 seniūnijos, kurių žemės našumo balas yra mažesnis nei 32. Praėjusiais metais LNŽNA su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene pasirašė memorandumą, kuriuo siekiama mažiau palankias ūkininkauti vietoves įtraukti į naująjį žemėlapį ir derėtis su Europos Komisija. J.Baublys tikisi, kad nederlingiausios seniūnijos neliks užribyje.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas norėtų, kad nenašių žemių žemėlapis nedidėtų, ypač žinant, kad preliminarus lėšų likutis 2018–2020 m. paraiškoms yra apie 52 mln. eurų, o ligšiolinis kasmetinis poreikis buvo apie 63 mln. eurų. Ministras priminė, kad šiais metais kompensacinių išmokų dydžiai nesikeis: didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas bus mokama (už hektarą) po 73,6 euro, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 euro, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai ir potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro.
Nuo 2018 m. įsigalios naujos gamtinių kliūčių, turinčių vietovių ribos, kurioms nustatyti reikės vadovautis visoms Europos Sąjungos šalims bendra atrankos metodika. Vadovaujantis ja, į naująjį žemėlapį įtraukiamos seniūnijos bus atrenkamos per du atrankos etapus. Šis darbas turėtų būti baigtas iki 2017 m. pabaigos.
Dirbančiųjų mažėja
Ūkininkaujančių nederlingose teritorijose gretos mažėja. Štai 2015 m., palyginti su 2014 metais, vien tik Druskininkų savivaldybėje deklaruojančiųjų skaičius sumažėjo nuo 537 iki 506, Varėnos rajone – nuo 2 262 iki 2 120, Trakų rajone – nuo 1 683 iki 1 613.
Šių metų duomenimis, nederlingose žemėse ūkininkauja apie 70 tūkst. žemdirbių, kurie daugiausia užsiima augalininkyste, tačiau yra ir pieno krypties bei mėsinių galvijų ūkių. Nemaža dalis ūkių – ekologiniai. Ūkiųdydžiai labai įvairūs – nuo 8 iki 200 hektarų.
Varėnos krašto ūkininkų skaičiavimais, derlingų žemių ūkininkai kulia iš hektaro iki 8 tonų kviečių, už juos gauna apie 1 200 eurų. O Dzūkijoje kviečiai neauga, todėl auginami rugiai, kurių derlingumas iš hektaro – 1,8 tonos, o kvietrugių – 2,5 tonos (geriausiu atveju). Todėl ir pajamos iš hektaro tik 200 – 300 eurų.
Nors, pasak nederlingų žemių savininkų, jiems ir skiriama kompensacinė išmoka, jie lygybės ženklo konkurencinėje kovoje su ūkininkaujančiais našiose žemėse negali dėti.
