Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkaujantieji ties Nemuno žemupiu šaukia SOS

Šilutės krašto ūkininkai tikisi, kad, pastačius estakadą per užliejamą kelio į Rusnę atkarpą bei rekonstravus kelio Rusnė–K.Griniaus tiltas ruožą, bus atsižvelgta ir į jų rūpesčius. Jie nuogąstauja, kad, valstybei neskyrus pakankamo finansavimo polderių pylimų, siurblinių, kitų įrenginių priežiūrai, ūkininkauti jų krašte taps itin sudėtinga. Mat dėl daugiau kaip 20 metų nevalomų Nemuno ir jo intakų vagų, padidėja potvynių daroma žala ir laikas, reikalingas vandeniui iš polderių pašalinti, taip pat išauga tam reikalingos sąnaudos.

Gelbsti sausra

Vilkyčių kaime (Šilutės r.) ūkininkaujančio Kazimiero Gudžiūno beveik pusė iš 600 hektarų ūkio yra užliejamose pievose. Anot ūkininko, prasidėjus potvyniui pamaryje, jo laukus netrukus apsemia vanduo.

„Laukai ilgai būna po vandeniu, net ir jam nuslūgus dar reikia laiko, kol jie pradžiūsta. Todėl vėluojame pasėti vasarines grūdines kultūras, reikalingas galvijų pašarams. Nespėjus pasėti laiku, aišku, nukenčia derlius“, – nedaugžodžiavo ūkininkas.

K.Gudžiūno teigimu, tik šiemet pavyko tokių problemų išvengti, nes pavasarinio potvynio beveik nebuvo. Kadangi pavasaris buvo sausas, suspėjo laukus laiku užsėti, o ir derlių nuimant nekilo jokių keblumų. Liko nenuimti tik kukurūzai, ruošiamos dirvos ir žiemkenčių sėjai. Tuo metu 2017 metų vasarą ir rudenį nepavyko nei derliaus nuimti, nei dirvų suarti – buvo taip šlapia, kad apie įvažiavimą į laukus su žemės ūkio technika net galvoti buvo neįmanoma.

Šiemetės sausros padaryta žala pasijuto net ir užliejamose pievose. Anot ūkininko, tenka šienauti net ir nelabai tinkamą žolę ir kaupti bet kokių pašarų atsargas žiemai, kad tik būtų kuo per žiemą šerti gyvulius. K.Gudžiūno ūkyje laikoma apie 600 galvijų, trečdalį jų sudaro melžiamos karvės.

„Jau praėjusiais metais dėl sausros pašarų mažai pasigaminome, vos ne vos pratempėme iki naujojo derliaus. Ir šiemet balansuojame ant ribos“, – teigė ūkininkas, neslėpdamas, kad dėl sausros mažinti laikomų gyvulių skaičiaus nelinkęs.

K.Gudžiūnas galvijų į laukus negena, jie laikomi ūkyje esančiuose šaltojo tipo tvartuose, todėl kasmet susikaupia nemažas kiekis mėšlo. Nors ūkininkas turi įsirengęs ES reikalavimus atitinkančias mėšlides, kad mėšlas nepatektų su polaidžio vandeniu į Kuršių marias, tačiau kyla problemų jį išvežant ir įterpiant į dirvas. Darbams turi įtakos rudens bei pavasario potvyniai Nemuno deltoje.

Asociatyvi nuotr.

Be sausinimo – nė iš vietos

Anot Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, rajonas yra Nemuno upės žemupyje, todėl jame ir vystoma labiausiai čionykštes gamtines sąlygas atitinkanti žemės ūkio šaka – pieninė ir mėsinė gyvulininkystė. Pagal laikomų galvijų skaičių Šilutės rajonas Lietuvoje yra antroje vietoje – auginama beveik 40 tūkst. galvijų. Be gyvulininkystės, šio krašto žemdirbiai užsiima ir augalininkyste – auginami žieminiai ir vasariniai javai.

Šilutės rajone sausinama 85 tūkst. hektarų žemių, iš jų 78 proc. – drenažu. Iš viso rajone priskaičiuojama per 2,6 tūkst. hidrotechnikos statinių.Todėl žemės ūkis neįsivaizduojamas be nepertraukiamo vandens režimo reguliavimo ir tinkamos melioracijos bei kitų hidrotechnikos statinių priežiūros. Dauguma drenažo sistemų įrengta daugiau nei prieš 50 metų, todėl per 70 proc. jų susidėvėjusios ir blogai atlieka savo funkcijas.

Negana to, dalis rajono ploto yra žemiau jūros lygio, polderiuose, todėl ypač svarbią reikšmę turi tinkama polderinių sistemų priežiūra, kuriai jau daug metų buvo skiriama per mažai lėšų. Tai trukdo vystytis žemdirbystei dėl šlapių dirvų bei užpelkėjančių laukų.

Pasak P.Budvyčio, Šilutės rajone yra 12 žiemos polderių, apimančių per 5 tūkst. hektarų plotą. Jie skirti žmonių saugumui Šilutės mieste bei 36 kaimuose visus metus užtikrinti. Vanduo iš jų gali būti išpumpuojamas tiktai siurblinėmis. Dar yra 13 vasaros polderių, kurių plotas apie 20 tūkst. hektarų. Iš jų vanduo išpumpuojamas pavasario ar rudens polaidžių metu. Vandeniui išpumpuoti rajone veikia 35 siurblinės.

„Per pastarąjį dešimtmetį iš valstybės biudžeto gaunamos dotacijos hidrotechnikos statinių remontui ir priežiūrai buvo nepakankamos. Melioracijos statinių rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto lėšų nebuvo skiriama nuo 2012 metų. Savivaldybė neturi galimybės užtikrinti tinkamą užtvankų hidrotechnikos statinių eksploatavimą ir atlikti statinių remonto darbų“, – tikino P.Budvytis.

Pasak jo, galima pasidžiaugti, kad jau antrus metus iš eilės polderinių sistemų rekonstrukcijai Vyriausybė iš valstybės biudžeto skyrė po 2 mln. eurų. Tokia investicija nusimato ir ateinančiais metais. Bet už tokias lėšas per metus galima sutvarkyti tik 1,5–2 polderinių sistemų hidrotechninius statinius, o įrenginių yra daug. Vien griovių juose yra apie 900 kilometrų, pylimų – apie 221 kilometras, 35 siurblinės, 854 pralaidos, 69 šliuzai-reguliatoriai. Be to, nuolatos tenka investuoti ir į siurblines bei siurblius, nes šių varikliai ir siurbliai bei kiti įrenginiai – ne amžini, taip pat genda.

Pateikęs investicinius projektus, rajonas didelę paspirtį rajono melioracijos ir polderinių sistemoms atnaujinti gavo iš ES struktūrinių fondų. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšomis įgyvendinta 15 rekonstrukcijos projektų, kurių bendra vertė – 8,5 mln. eurų. 2014–2020 metų programos lėšomis įgyvendinti penki rekonstrukcijos projektai. Jų bendra vertė – 2,7 mln. eurų.

Asociatyvi nuotr.

Pasigenda didesnės paramos

Šilutės rajono savivaldybės administracijos specialistai neslepia, kad polderinių sistemų statinių remontas ir rekonstrukcija yra viena iš opiausių problemų.

„Norint, kad pamario kraštas išliktų patrauklus, kuo daugiau dėmesio reikia skirti jo hidrotechninių statinių priežiūrai pačia plačiausia prasme – nuo polderinių sistemų statinių remonto ir rekonstrukcijos iki Nemuno žemupio upių vagų valymo ir bunų – vandens srovės nukreipiamųjų įrenginių atstatymo“, – tvirtino P.Budvytis.

Susirūpinimą kelia tolesnis polderių sistemų eksploatavimas. Vyriausybės programoje numatyta privatizuoti valstybines įmones. UAB „Šilutės polderiai“ taip pat yra numatomų privatizuoti įmonių sąraše. Privatizavus šią įmonę, nebūtų užtikrinta saugi ir savalaikė polderių sistemų priežiūra.

„Labai tikimės, kad tokios klaidos Vyriausybė nepadarys“, – vylėsi Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas.

Šilutės rajone yra daugiau kaip 251 kilometras sureguliuotų upių ir upelių, kurie surenka vandenį iš 55 tūkst. hektarų ploto. Anot P.Budvyčio, norint visą šią sistemą valyti, remontuoti ir atstatyti drenažo žiotis, susiduriama su aplinkosauginiais reikalavimais, neleidžiančiais valyti užneštų vagų, kirsti menkaverčių medžių ir krūmų, augančių ant reguliuotų upelių šlaitų, bei rekonstruoti polderinių sistemų.

To pasekmė – kiekvienais metais atsiranda vis daugiau užmirkusių melioruotų žemės plotų, nešmenimis užneštų griovių ruožų, remontuotinų pralaidų ir kitų prastos būklės hidrotechnikos statinių. Taip esą prastėja žemės ūkio vystymo ir viso rajono ekonominės plėtros sąlygos. Ypač bloga kaimo vandentvarkos ir sausinimo sistemų statinių būklė yra aplink Pagrynių, Šliažų, Švėkšnos, Šylių, Saugų, Usėnų ir Gardamo gyvenvietes bei Šilutės miestą. Nuogąstaujama, kad dėl klimato kaitos šios problemos ateityje dar labiau paaštrės.

P.Budvyčio teigimu, jau daugiau kaip 20 metų iš Nemuno vagos ir jo intakų žemupyje nevalomos sąnašos, išardytos bunos, kurios reguliuodavo Nemuno upės vandens tėkmę. Tai prisideda prie to, kad kyla dideli potvyniai. Anksčiau, kai vagos būdavo valomos, vanduo galėdavo lengvai pratekėti, o dabar Skirvytėje, Atmatoje potvynių metu susidaro ledų sangrūdos, potvynio zona išsiplečia, vanduo išsilieja į polderius. O kai daugiau vandens, sunkiau jį pašalinti, brangiau kainuoja, pasunkėja žuvų patekimo į nerštavietes sąlygos.

Vietos turi būti visiems

Nausėda

Alfredas Stasys Nausėda, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Į Nemuno deltą suteka vos ne visos Lietuvos vandenys, bet dėmesio šiam kraštui skiriama per mažai – jau beveik 30 metų upių nevalome. Apleidome dėl neaiškių priežasčių. Nė vienoje valstybėje – nei Latvijoje, nei Danijoje, nei Vokietijoje, kiek man teko domėtis, nėra taip, kad nebūtų valomi kanalai, nebūtų skiriama pakankamai lėšų hidrotechnikos statinių priežiūrai. Deja, pas mus taip yra. Ūkininkavimo sąlygas sunkina ir šienavimo užliejamose pievose laiko ribojimas dėl esą pievose perinčių paukštelių. Bet savo vietą po dangumi turėtų turėti ne tik paukštelis ar žvėrelis, bet ir žmogaus veikla.

Rekomenduojami video