Prieš porą metų Ukmergės rajone gyvenanti Janina Gečienė atsisveikino su raguočių banda ir užvėrė nuosavos fermos duris. Pasikalbėjusi telefonu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) konsultante ir pasitarusi dėl tolesnių žingsnių, ji sulaukė pasiūlymo susimokėti pagal elektros energijos rodmenis ir ramiai gyventi. Tačiau moteris iki šiol ramybės neturi. Nors neeksploatuojamoje fermoje elektros energija nenaudojama, pinigėliai kapsi. ESO žada iš skolininkės susikaupusius ne vieną šimtą eurų išieškoti per teismą.

Klausė patarimo

J.Gečienė raguočius fermoje laikė iki 2016 metų liepos mėnesio. Kai ferma ištuštėjo, rugpjūčio mėnesį moteris paskambino į ESO, paaiškino, kad ferma bus nenaudojama, ir pasiteiravo, ką ji, kaip elektros energijos vartotoja, privalo daryti. „Pokalbis buvo įrašinėjamas. Bendrovės konsultantė man paaiškino, kad pagal įstatymus man bus sustabdytas elektros energijos tiekimas pusei metų. Jei aš norėsiu, kad vėl būtų įjungta elektra, apie tai turėsiu  juos informuoti. Aš garantavau, kad elektros energija fermoje nebesinaudosiu, ir paklausiau, ką turėčiau šiuo atveju daryti. Tuomet manęs paprašė atsiųsti skaitiklio rodmenis ir sumokėti už sunaudotą elektrą. Viską taip ir padariau. Sumokėtos sąskaitos kvitelius iki šiolei turiu“, – pasakojo moteris.

Gavo sąskaitą faktūrą

Ukmergės rajono gyventoja „Valstiečių laikraščiui“ guodėsi, kad metų pabaigoje ji iš ESO gavo PVM sąskaitą faktūrą už elektros energiją, kurioje buvo nurodyta neapmokėta suma –16,9 euro. Tuomet Janina ir vėl paskambino įmonės konsultantei ir pasiteiravo, kaip atsirado ši suma, jei pagal skaitiklio rodmenis ji jau atsiskaitė. „Man atsakė, kad pirma turiu sumokėti pinigus, o tada ieškoti teisybės. Kadangi esu žemaitė, užsispyrusi ir atkakli, nusprendžiau pinigų nemokėti. Parašiau raštą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Ir tik tuomet gavau iš įmonės mokėjimo ataskaitą“, – teigė J.Gečienė.

Išanalizavusi ataskaitą, ji suprato, kad skola susidarė dėl delspinigių, kurie buvo skaičiuojami nuo 2015 metų pradžios iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Ji tvirtino, kad kol mokesčius mokėdavo UAB „Elektros tinklai“ Ukmergėje jokių delspinigių jai nebuvo tekę mokėti.

„Kodėl šie delspinigiai, jei jų iš tikrųjų buvo, niekada nebuvo nurodomi atsiųstose sąskaitose? Kodėl jie buvo slepiami? Kodėl aš apie juos nieko nežinojau? Ir iš kur jų atsirado, jei sąskaitos būdavo apmokamos laiku?“– svarstė moteris.

Skolos augo

Delspinigiai J.Gečienei tebekapsi iki šiol, ir ne vien delspinigiai. Praėjusių metų birželį iš ESO ji gavo glėbį sąskaitų, kuriose nurodoma, kad ji, kaip elektros energijos vartotoja, privalo sumokėti galios dedamosios mokestį – 15 eurų už mėnesį. „ESO nuo 2017 metų, kai fermos nebeeksploatuoju, nė karto man neatsiuntė įspėjamųjų raštų, kad pateikčiau dokumentus dėl galios dedamosios lengvatos ūkininkams pritaikymo. Tai kodėl jie man priskaičiavo galios dedamąją? Ar šitaip turi būti civilizuotoje valstybėje? Kadangi jie man jokių raštų neatsiuntė, aš pati jiems išsiunčiau visus dokumentus, kuriuos turėjau, kad nereikėtų mokėti už galią“, – pasakojo pašnekovė. Ji dar kartą kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl delspinigių bei pradėto skaičiuoti galios dedamosios mokesčio, kurie nurodomi elektros tiekėjo teikiamose sąskaitose, pagrįstumo.

Privalo mokėti

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Renatas Pocius atsakė, kad su J.Gečiene sudaryta komercinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo fermoje.

„Bendrovė nurodė, kad skola už objekte suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 metų vasario 27 dienos iki 2018 metų gegužės 31-osios susidarė dėl to, kad pareiškėja laiku neatsiskaitė pagal teikiamas sąskaitas faktūras. Todėl bendrovė skaičiavo delspinigius“, – teigė R.Pocius.

Jis pabrėžė, kad J.Gečienei iki 2018 metų kovo 31 dienos nepateikus dokumentų dėl galios dedamosios lengvatos taikymo kaip žemės ūkio veiklos subjektui, nuo 2018 metų balandžio 1 dienos nebuvo taikoma minėta lengvata, o už 2018 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius mokėtina suma apskaičiuota taikant galios dedamosios mokestį.

„Darytina išvada, kad objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų elektros tinklų, tiesioginės linijos savininkas, vartojantis elektros energiją ne buities reikmėms tenkinti, privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio. Kadangi tvarkoje nenustatyta jokių šios nuostatos taikymo išimčių, minėtas mokestis mokamas net tuomet, kai vartotojas nevartoja ir neturi objektyvios galimybės vartoti elektros energiją (nutrauktas elektros energijos tiekimas).Taip yra todėl, kad ir nutraukus elektros energijos tiekimą objektui, kurio įrenginiai yra prijungti prie elektros tiekimo tinklų operatoriaus, rezervuojama leistinoji naudoti galia, jos neperskirstant kitiems vartotojams ir paliekant vartotojui galimybę, pašalinus energijos nutraukimo priežastis, vėl naudoti tiekiamą elektros energiją“, – aiškino R.Pocius. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėja elektros energijos objekte nevartoja, privalo mokėti mokesčius už leistinąją naudoti galią, suteiktą objektui.

Paslaugos nenori

Ukmergės rajono gyventoja tvirtino, kad tapti elektros vartotoja gana paprasta, tačiau kaip atsisakyti šios paslaugos? Atsakymo moteris iki šiol nesulaukė. „Čia viskas yra taip painu, kad paprastam žmogui sunku suprasti. Aš informavau ESO, kad nenoriu būti elektros energijos vartotoja, nes tvartas yra neeksploatuojamas. Man elektros energijos nereikia. Kas mane gali priversti ją pirkti? Kodėl jie nepaaiškina, ką aš turiu daryti, kad atsisakyčiau paslaugos, kuria nesinaudoju“, – skaudulius išsakė pašnekovė. Moteris dar labiau pasipiktino, kai praėjusių metų lapkritį gavo iš Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymą išieškoti iš jos skolą –151,16 euro, 8,3 euro delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią pateikė AB ESO. „Parašiau teismui prieštaravimus ir laukiu, kuo visas šis procesas baigsis“, – sakė J.Gečienė.

Įprastai moka visi

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovo Tomo Kavaliausko paprašėme paaiškinti, ar ūkininkė, kurios fermoje nėra jokių elektros įrenginių, tik buvo įvestas apšvietimas, privalo mokėti galios dedamąją? Pasak T.Kavaliausko, mokėjimai už galios dedamąją priklauso ne nuo įrenginių tipo, o nuo vartotojo bei turto tipo kuriuose ta energija yra suvartojama, bei nuo teisinio reglamentavimo. Įprastai už galią moka visi vartotojai: juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys, kurie elektros energiją vartoja ne asmeniniams šeimos ar namų ūkio poreikiams, ir tokių vartotojų statiniai įprastai nėra gyvenamosios paskirties. Už galią nemoka buitiniai vartotojai – fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ir bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams asmeniniams automobiliams laikyti ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, jeigu jie nėra naudojami verslo, veiklos ar profesijos poreikiams tenkinti).

Taikomos išimtys

Pasak T.Kavaliausko, elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir tarifų taikymo tvarkoje bei įstatymuose (pavyzdžiui, Elektros energetikos įstatyme) yra numatyta išimčių, kada komerciniams vartotojams gali būti taikomi buitinių vartotojų tarifai. Tokiu atveju vartotojui mokėti už galią nereikia arba reikia mokėti tik 3 mėnesius. Tačiau visi šie išimtiniai atvejai turi atitikti tarifų tvarkoje nustatytus kriterijus (pavyzdžiui, daikto gyvenamoji paskirtis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra „gyvenamoji“). Arba Elektros energetikos įstatyme, kai Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkų ūkiams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis, taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams. Taip pat Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos įregistruotos LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, gaunančioms elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų (atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais).

Ką reikėtų daryti

Ką turi daryti vartotojas, kurio ferma yra neeksploatuojama, kad jam nereikėtų mokėti mokesčių už galios dedamąją? Pasak ESO Ryšių su visuomene projektų vadovo, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų įvertinti, ar tokiam vartotojui būtų galima pritaikyti dabar galiojančių teisės aktų nuostatas dėl galios dedamosios nemokėjimo arba buitinių vartotojų tarifų pritaikymo. „Kitu atveju, jei ferma nėra eksploatuojama, vartotojas turėtų pasirinkti optimalią jam reikalingą galią. Pavyzdžiui, jei nereikalinga didelė galia, galėtų ją maksimaliai susimažinti ir taip minimizuoti sąnaudas mokėdamas už galią. Kraštutinis atvejis – neeksploatuojamą fermą atjungti nuo skirstomojo tinklo“, – sakė T.Kavaliauskas.