Prie ežero įkurta kaimo sodyba pavadinta "Hailendų sodyba". Asmeninio archyvo nuotr.

Buvusi vilnietė ekonomistė Rasa Babikienė šiandien–Paterų kaimo (Lazdijų r., Veisėjų sen.) veislininkystės ūkio šeimininkė, auginanti 60 hailendų veislės galvijų, kurių gimtinė – Škotija. Įvairiaspalviai, nedideli, ilgaplaukiai galvijai, besipuikuojantys įspūdingais ragais, atrodo grėsmingai, tačiau Rasa džiaugiasi jų prieraišumu ir nereiklumu.

Daug pranašumų

Mūsų šalyje hailendų populiacija nėra didelė, auginami 1829 galvijai, Lazdijų rajone – 60.

Lietuvoje yra tik du hailendų veislynai.

Pirmuosius dvylika puikios genetinės vertės hailendų R.Babikienė atsivežė iš Danijos. Sako, tenorėdama, kad šios veislės ilgakailiai galvijai nušienautų jai priklausančias plačias pievas. Tačiau natūralioje gamtoje ištisus metus gyvenančios karvės kasmet šeimininkei atvesdavo 12 veršelių. Taigi banda didėjo.

„Puiki genetika užtikrina, kad auginant šiuos galvijus nekils didelių problemų. Todėl įkūriau veislininkystės ūkį. Šiuo metu mano ūkyje galima įsigyti dviejų kraujo linijų jaunus bulius reproduktorius: Danijos čempiono Pilkmose Cliff Lecoq ir Škotijos vicečempiono Duncan Allanfearn. Auginantieji hailendus labai džiaugiasi, kad Lietuvoje galima įsigyti šių kraujo linijų bulių“, teigia R.Babikienė.

Paklausta, kodėl pasirinko būtent hailendus, ūkininkė sako, kad, palyginti su kitomis veislėmis, ši turi daug pranašumų. „Kasmet puikus gimstamumas. Ištisus metus 24 valandas per parą šie galvijai būna ganykloje. Hailendai ištvermingi ir atsparūs. Jiems nereikia jokių skiepų, gydymų antibiotikų. Šiuos gyvulius prižiūrėti labai lengva. Žiemos metu užtrunkamos vos 4 valandos per savaitę šieno ritiniams į ėdžias jiems įvežti. Vasarą kartais net pamirštu, kad juos auginu“, pasakoja ilgaragių karvių augintoja.

Kartą savaitėje ūkininkė, puoselėdama ilgaplaukius galvijus, juos iššukuoja. Asmeninio archyvo nuotr.

Kartą savaitėje ūkininkė, puoselėdama ilgaplaukius galvijus, juos iššukuoja. Asmeninio archyvo nuotr.

Mėsai neaugina

Šiuo metu Paterų kaime auga 60 hailendų. Ūkio savininkė bandą ketina dar labiau plėsti. „Manau, kiekvienas ūkininkas nori plėsti ūkį pagal savo galimybes. Tačiau gyvename ne pasakų šalyje. Žemės sunku išsinuomoti, nusipirkti brangu. O galvijams reikia vietos, pašarų, ganyklų. Tad jei atsirastų galimybė išsiplėsti, norėčiau auginti dar daugiau hailendų. Jie nuostabaus charakterio, ramūs, žaismingi,puošia sodybą ir pritraukia daugybę svečių. Tai lyg mano ūkio vizitinė kortelė. Tad sustoti nežadu“, atvirai kalbaR.Babikienė.

Nors hailendai nėra reiklūs, pašnekovėsako, kad nemažai darbo reikia įdėti „už kadro“. Anot Rasos, jei nori  tik išgyventi, bet ir pagyventi, būtina atsakingai pasirinkti veiklos kryptį ir ją plėtoti. Auginant hailendus galima verstis veislininkyste arba užsiimti mėsos produktų realizavimu. Pastarasis užsiėmimas R.Babikieneine prie širdies.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Susitvarko pati

Veislyno įkūrėjai kaime nėra sunku, nors pagal išsilavinimą moteris yra ekonomistė, anksčiau gyvenusi ir dirbusi Vilniuje.„Gal kitiems tai atrodo sunku, bet man toks gyvenimas patinka. Pati vairuoju ir traktorių“, –sako Rasa.

Darbšti moteris ne tik užsiima veislininkyste, bet ir yra įkūrusi kaimo turizmo sodybą, kurią pavadino „Hailendų sodyba“.„Įsivaizduokite, nubudę ryte pro langą matote Snaigyno ežerą, o jo pakrantėje ganosi gražuoliai galvijai. Mes net pusryčių stalą kartais paruošiame prie jų ganyklos. Tuomet patiri puikių emocijų. Pusryčiauji, vieną kitą morkos gabalėlį paduodi prie tvoros jau išsirikiavusiems hailendams“, – viliojantį vaizdą piešia sodybos šeimininkė.

Mėsa ir kailis

Išskirtinio skonio hailendų mėsą, pasak R.Babikienės, itin mėgsta pati Anglijos karalienė. Šios veislės galvijų mėsa yra ekologiška, nes gyvuliai ėda tik žolę, skabo krūmus.

„Be to, ji beveik neturi cholesterolio, nes hailendus nuo išorinio aplinkos poveikio saugo ne riebalai, o kailis. Šios veislės galvijams neduodama nei hormonų, nei premiksų“, –tikina Rasa ir priduria, kad hailendų mėsa labai tamsi, tačiau minkšta ir skani. Dėl šių savybių ji tinka ir kūdikiams.

Hailendų kailį galima panaudoti kaip kilimą, jei gyvuliai būna papjauti žiemą. Tokį vieną gauruotą ir minkštą turi ir pati R.Babikienė.

Nereiklūs ir ištvermingi

Šių karvių, kilusių iš Škotijos aukštikalnių, protėviai laisvai ganydavosi natūralioje nederlingoje gamtoje. Ir R.Babikienės ūkyje gyvenantys hailendai elgiasi panašiai – rupšnoja viską iš eilės: žolę, krūmus, lapus; apskabo pušis. Retkarčiais šeimininkė galvijus palepina batonu. Žiemą pagrindinis hailendų maistas – ritiniais atvežamas šienas.

Šių galvijų oda stora, o kailis labai tankus ir ilgas, todėl jie žiemoja lauke, tvartų nereikia. Ūkininkė jiems yra įrengusi stogelį nuo vėjo bei lietaus ir kelis namelius, tačiau gyvuliai ten užsuka labai retai. Mieliau slepiasi miške tarp medžių.

R.Babikienės laukuose ištisus metus ganosi juodos, rudos, gelsvos, sidabrinės, tigrinės ar net baltos spalvos karvės. Išskirtinis ir jų ilgas banguotas kailis. Jis per vasarą išsišeria, o prieš žiemą atauga. Ūkininkė galvijus šukuoja, tada jie nenusikaso, išsaugo gražų kailį.

Jeigu laukuose tylu, ramu, vadinasi, viskas gerai, o jeigu karvės ima mūkti, buliai baubti– praneša apie kažką negera. Kartais tiesiog veršelis išeina už tvoros ir nesugeba pats grįžti. Tuomet šeimininkei tenka paklydėliui padėti.

Karvių veršiavimosi periodu streso šeimininkė nepatiria. Paprastai jos pačios apsiveršiuoja lauke.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

Perspektyvus ūkis

Ilona Kauzonienė, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė veislininkystės inspektorė

Su Rasa Babikiene susipažinome prieš trejus metus, man pradėjus dirbti šiame regione. Tuomet ūkininkė teikė paraišką grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti.

Moteris augina 59 hailendų veislės galvijus (23 karves, 26 buliukus, 10 telyčaičių). Tai ekstensyvi mėsinių galvijų veislė, tinkama auginti nederlingose Dzūkijos žemėse. Galvijai ilgaamžiai, lengvai veršiuojasi, ištvermingi, ramūs, egzotiškos išvaizdos. Turi tankų ilgaplaukį kailį, todėl ištisus metus laikomi laukuose. Ūkininkės tikslas – auginti grynaveislius gyvulius, todėl atliekamas kruopštus veislinis darbas. Laikomi ūkiniai gyvūnai dalyvauja selekcijos programoje. Jie laiku ženklinami ir registruojami Ūkinių gyvūnų registre,vykdoma produktyvumo kontrolė, sveriamas prieauglis, tvarkoma kergimo ir veršiavimosi apskaita, karvių žindenių eksterjeras vertinamas po pirmo ir trečio apsiveršiavimo. Informacija apie ūkyje laikomus galvijus įrašoma į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pildomą kilmės knygą. Siekiant kryptingos selekcijos, gyvulių produktyvumo didėjimo, veislinių savybių gerėjimo ir norint aprūpinti žemės ūkio subjektus produktyviais veisliniais gyvuliais, pernai lapkričio 3 d. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininko įsakymu R.Babikienėshailendų veislės galvijų bandai suteiktas C kategorijos veislyno statusas. Ūkis perspektyvus, nes augintoja atsakingai žiūri į veislinių galvijų auginimą, o veisliniams gyvulių poreikis augs.