Bendrovės nuotr.

Neretai smulkių augalininkystės ūkių šeimininkai patenka į keblias situacijas, kuomet supirkėjai juos bando apgauti: laiku neatsiskaito už priduotus grūdus arba visai nesumoka pinigų. Todėl ūkininkams, planuojantiems realizuoti savo produkciją, teisininkai primena neparduoti grūdų be pirkimo-pardavimo sutarčių.

Delsė atsiskaityti

Į nepavydėtiną situaciją pateko keli Ukmergės rajono ūkininkai (pavardės redakcijai žinomos), praėjusiais metais susigundę priduoti kviečius į Ukmergės rajone registruotą bendrovę. Žemdirbiai žieminius ir vasarinius kviečius, sandėliuotus ūkyje, pridavė praėjusių metų vasarą. Kadangi ūkiai yra smulkūs, buvo priduota daugiau nei dvi dešimtys tonų grūdų. Už juos buvo sutarta mokėti po 160 Eur/t. Bendrovė nebuvo išrašiusi pirkimo-pardavimo sutarčių, tik pateikė žiniaraščius. Priduodant grūdus ūkininkai buvo informuoti, kad už juos bus atsiskaitoma po trijų mėnesių. Todėl savų pinigų jie ir pradėjo prašyti praėjus šiam laikotarpiui.

Bendrovė menkas pinigų sumas pervedinėjo 4 mėnesius, po to – nepervedė nieko. Direktorius į skambučius neatsakydavo, darbo vietoje jo surasti nepavykdavo. Tačiau mes atkakliai mynėme bendrovės slenksčius ir vargais negalais pinigus atgavome“, – pasakojo ūkininkai.

Pašnekovai teigė, kad bendrovė siūlo didesnes pinigų sumas nei kiti supirkėjai, tačiau grūdų jie ten nebeveš.

Pinigai reikalingi įvairiems pavasario darbams atlikti, todėl yra labai nemalonu, kai tenka su jais bendrauti pakeltu tonu ir reikalauti savų pinigų. Norėtume žinoti, per kiek laiko supirkėjai privalo atsiskaityti su ūkininkais ir ką mums daryti, kai pinigų negrąžina?“ – teiravosi vyrai.

Naivumui nėra ribų

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis patvirtino, kad tokių atvejų, kai supirkėjai delsia sumokėti pinigus arba visai jų nesumoka – ne vienas.

Žmonių naivumui ribų nėra. Smulkūs ūkininkai neretai lengva ranka atiduoda produkciją grūdų supirkėjams, nepasirašydami jokių sutarčių. Jiems „pakišami“ tik važtaraščiai. Patarčiau to nedaryti ir būtinai pasirašyti sutartį“, – perspėjo S.Daniulis.

LEŪA vadovas teigė, kad supirkėjų, siūlančių supirkti grūdus ir atsiskaityti iš karto arba per 3–5 dienas, skelbimų – pilnas internetas. Pasitaiko, kad supirkėjai atvažiuoja tiesiai į ūkius, išveža grūdus ir dingsta. Vėliau pasikeičia telefono numerį ir skambina kitiems.

Ūkininkai, kurie nesugeba saugoti savo turto ir jį be sutarties padovanoja arba metus ir ilgiau maldauja už jį pinigų, turėtų pasitarti su specialistais, kreiptis į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), kitas organizacijas, veikiančias jų rajone, teisininkus“, – patarė S.Daniulis.

Jis teigė, kad visiems LEŪA nariams yra suteikiama informacija apie mokias įmones bei tas, su kuriomis nevertėtų turėti reikalų. Šios informacijos, esant reikalui, gali pasiteirauti ir ne asociacijos nariai.

Ūkininkams, su kuriais neatsiskaito, patarčiau iš karto kreiptis į advokatus ir rašyti teismui. Kitos išeities nėra“, – paaiškino pašnekovas.

Patarė konsultuotis

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Algirdas Valaiša atkreipė žemdirbių, ypač jaunų, dėmesį, kad prieš priduodami grūdus jie visada gali pasikonsultuoti su žemdirbiais, turinčiais ilgametę darbo patirtį.

Ukmergiškiai gali kreiptis į mūsų asociaciją, taip pat į ŽŪR atstovus savo rajonuose ir pasitarti, pabendrauti, pasakyti, kokius grūdų kiekius jie turi. Manau, kad yra galimybė suregistruoti visus turimus grūdų kiekius ir juos parduoti drauge. Tik reikia kalbėtis. Jei priduodant grūdus kyla abejonių, mes tikrai pasiūlysime įmones, neapvilsiančias žmonių“, – tvirtino Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas.

A.Valaiša teigė girdėjęs, kad problemų su supirkėjais nepavyko išvengti keliems smulkiems Širvintų rajono ūkininkams, pridavusiems grūdus pagal važtaraštį. Toks grūdų pardavimo būdas, pasak pašnekovo, yra tarsi jų atidavimas už dyką.

Kodėl žemdirbiai elgiasi taip lengvabūdiškai – sunku pasakyti. Gal jiems pasiūlo didesnę pinigų sumą, o galbūt įtikina, kad greičiau atsiskaitys? Vis tik drįsčiau akcentuoti, kad kiekvienas, besirenkantis supirkėjus individualiai, neišvengia apgaulės. Kai sutartys pasirašytos, bet jų nesilaikoma, matau tik vieną kelią – kreiptis į teismą“, – akcentavo A.Valaiša.

Įtvirtintas įstatymu

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė sakė, kad žemės ūkio produkcijos (grūdų) realizavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Jis taikomas tiems ūkio subjektams, kurie perka grūdus apdoroti, apdirbti, perdirbti; naudoti savo ūkio reikmėms ar viešojo maitinimo poreikiams tenkinti arba juos parduoti. Tačiau jis netaikomas sandoriams, kai grūdai perkami asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; sandoriams, kai kooperatinė bendrovė iš savo narių perka jų pagamintą produkciją ir bankroto ar restruktūrizavimo bylų atvejais.

Pasak A.Žliobaitės, minėto įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad grūdų pirkėjas grūdus gali pirkti tik sudaręs rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį su žemės ūkio produkcijos pardavėju.

Sutartyje turi būti nurodytos šios sąlygos: žemės ūkio produkcijos pavadinimas, numatomas pirkti kiekis, kokybės reikalavimai bei kaina. Taip pat pirkimo ir tiekimo periodiškumas bei atsiskaitymo už patiektą žemės ūkio produkciją ir pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygos, šalių atsakomybė už žemės ūkio pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų sutarties sąlygų nevykdymą“, – paaiškino A.Žliobaitė.

Nusistato teises ir pareigas

Pasak ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos, Žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 3D-874 „Dėl tipinių grūdų ir rapsų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ buvo patvirtinta tipinė grūdų rapsų pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau joje nurodytos sąlygos yra ne privalomos, o tik pavyzdinio pobūdžio ir atlieka pagalbinę funkciją.

Esant poreikiui, sutarties šalys gali nusistatyti kitokias nei numatyta tipinėse sutarties sąlygose tarpusavio teises bei pareigas. Tačiau jos negali pažeisti bendrų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintų sutarčių teisės principų“, – akcentavo A.Žliobaitė.

Teisininkė pabrėžė, kad maksimalūs atsiskaitymo už grūdus terminai yra nurodyti LR Vyriausybės nutarime. Todėl supirkėjai už grūdus – kviečius ir jų mišinius su rugiais, rugius, miežius, avižas, kukurūzus, grūdinius sorgus, grikius, soras, kanarėlių lesalą (strypainių sėklas) bei kitus grūdus, taip pat rapsų arba rapsukų sėklas, ankštinių, aliejinių augalų ir daugiamečių žolių sėklas – sumoka 50 proc. apskaičiuotos sumos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo, o kitą 50 proc. apskaičiuotos sumos – per 60 dienų nuo jų gavimo.

Tuo tarpu atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo terminų, terminai nustatomi šalių susitarimu žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse“, – sakė teisininkė.

Sutartis būtina

Virginija Kondratienė, advokatė, socialinių (teisės) mokslų daktarė

Ūkininkui (fiziniam asmeniui) vykdant bet kokios rūšies žemės ūkio produkcijos pardavimą, šiems veiksmas įteisinti ir pardavėjo interesams apsaugoti būtina sudaryti sutartį su produkcijos supirkėju.

Prieš sudarant sutartį tikslinga surinkti viešai prieinamą informaciją apie produkcijos supirkėją. Ar jis turi teisę verstis tokios rūšies veikla (pvz., licenzijos turėjimas), patirtį rinkoje, atsiliepimus apie aptarnavimo kokybę, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, problemų sprendimą, kai sutartis nėra vykdoma.

Sutartyje būtina nustatyti esmines sąlygas: produkcijos kaina ir atsiskaitymo terminai, netesybos (bauda, delspinigiai) sutarties šalims nevykdant sutartinių įsipareigojimų arba juos įvykdžius iš dalies. Supirkėjui nevykdant sutarties (neatsiskaitant), galima kreiptis į teismą.

Produkcijos perdavimas važtaraščio, ne sutarties pagrindu, apsunkintų pažeistų teisių gynimą teisme. Važtaraštyje paprastai nėra nurodomos produkcijos kainos ir atsiskaitymo terminai. Produkcijos supirkėjui neatsiskaičius su ūkininku, remiantis važtaraščiu teisme būtų sunkiau įrodyti, už kokią kainą sulygta nupirkti, iki kada sutarta atsiskaityti, ar kreipimosi į teismą momentu atsiskaitymo terminai yra praėję, ar pradelsti. Važtaraštis nėra sutartis.

Jei yra pagrindo įtarti, kad produkcijos supirkėjas gali vengti atsiskaityti, galima pasiūlyti jam pasirašyti Neprotestuotiną vekselį, kuriame būtų nurodyta skolos suma (perduotos produkcijos kiekio kaina) ir data, iki kada turi būti atsiskaityta su ūkininku. Neįvykdžius įsipareigojimo iki nurodytos datos, pakanka su vekseliu kreiptis į Notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o jį perduoti antstoliui dėl priverstinio skolos už patiektą produkciją išieškojimo. Ši priemonė leidžia išieškoti įsiskolinimą nesikreipiant į teismą.

Pridavus produkciją ir esant akivaizdiems produkcijos supirkėjų sukčiavimo atvejams – ilgesnį laiką vengiant atsiskaityti, neatsiliepiant telefonu ar neteikiant informacijos kitomis ryšio priemonėmis – patartina kreiptis į teisėsaugos institucijas (Prokuratūrą), su Pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo esant sukčiavimo požymiams, bandymui apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą.

Teikiamas teisininko komentaras yra bendro pobūdžio. Esant poreikiui (prireikus teisinės konsultacijos), advokatui būtina pateikti dokumentus ir apibūdinti aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima parinkti veiksmingiausius pažeistų teisių ginties būdus ir priemones.