Smulkieji ir vidutiniai pieno ūkiai laukia nesulaukia, kada Seimas patvirtins patobulintą vadinamąjį Pieno įstatymą, pagal kurį neliktų pieno gamintojų skirstymo į 10 grupių. Tikimasi, kad atsisakius tokio grupavimo, neliks ir didžiulių supirkimo kainų žirklių. Tačiau ūkininkams neramu, kad įstatymas vis neįtraukiamas į Seimo Kaimo reikalų komiteto dienotvarkę. Dėl to jiems kyla visokių negerų minčių.

Sunkiai suderinami interesai

Vadinamasis Pieno įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) gana naujas, gyvuoja tik nuo 2015 metų, tačiau jau spėjo apaugti įvairiais epitetais. Šis įstatymas ir jo tobulinimai vadinami ir skandalingais, ir nereikalingais, ir persunktais povandeninių srovių, o dabar pieno gamintojai įstatymo projektą ėmė vadinti pradingėliu. Iš kur toks epitetas?

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė, „Valstiečių laikraščiui“ pasakodama, kaip vidutiniokai pienininkai laukia Pieno įstatymo pataisų, juokavo, kad jis greičiausiai bus pasimetęs parlamentiniame Kaimo reikalų komitete (KRK). Anksčiau buvo girdimi ūkininkų priekaištai, kad pataisas vilkina Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Renata Vilimienė

„Juokas juokais, bet mums iš tikrųjų nelinksma, nes komitetas šio įstatymo vis neįtraukia į darbotvarkę. Rugsėjo 16 d. jį patvirtino Vyriausybė, komitetas turėtų priimti savo sprendimą ir teikti Seimui dėl balsavimo, tačiau reikalai sustoję. Teiravomės komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, jis sakė, kad įstatymą turėtų taisyti Žemės ūkio ministerija. Paskambinome į ministeriją, kur paaiškino, kad jie savo darbą jau padarė, dabar įstatymo projektas esą komitete. Nebeišmanome, ką ir begalvoti, turbūt pradėjome sirgti įtarumo liga, bet jaučiame, kad kažkodėl delsiama“, – apie taisomo įstatymo paieškas ir pieno gamintojų negeras nuojautas pasakojo Kupiškio rajono ūkininkė.

Ne paslaptis, kad pieno sektoriuje daug skirtingų interesų, ir taisant Pieno įstatymą nuolat kirtosi sunkiai suderinami pieno gamintojų ir perdirbėjų, smulkiųjų ir stambiųjų ūkių siūlymai.

R.Vilimienė neslėpė, kad įstatymo pataisos galėtų būti naudingos smulkiajam ir vidutiniam gamintojui, o stambiesiems pieno ūkiams ir pieno perdirbėjams nepalankios. Todėl šie ir pasisako prieš tokius patobulinimus.

Asociatyvi nuotr.

Smulkiesiems pataisos priimtinos 

Priminsime, kad Pieno įstatymas buvo apskųstas Konstituciniam Teismui (KT), kuris dėl esminių įstatymo nuostatų priekaištų neturėjo, tačiau nusprendė, jog 2015-aisiais ypatingos skubos tvarka priimtas įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai. KT sprendimas įsigaliojo šių metų liepos 1-ąją. Pieno perdirbėjai įsipareigojo, kad laikysis formaliai nebegaliojančių Pieno įstatymo nuostatų. Nespėjus įstatymo greitai pataisyti ir patvirtinti, pieno sektorius ligi šiol gyvena neapibrėžtomis teisinėmis sąlygomis. Stambiųjų pieno gamintojų atstovai ragino šio teisės akto iš viso atsisakyti, o smulkieji ir vidutiniai pieno gamintojai norėtų, kad naujos pataisos įsigaliotų kuo greičiau.

Kokios jos? Pirmiausia siūloma atsisakyti žalio pieno pardavėjų suskirstymo į 10 grupių pagal parduodamo pieno kiekį. Pieno gamintojus numatyta skirstyti į tris grupes pagal žaliavos pristatymo būdą: žalias pienas pristatomas į supirkimo punktą, paimamas tiesiai iš ūkio ar pristatomas tiesiogiai į perdirbimo įmonę. Ir nustatoma, kad žalio pieno pardavėjams, parduodantiems pieną tokiu pat būdu, kaina neturėtų skirtis.

„Darbo grupėje stambieji ir smulkieji pieno gamintojai bei perdirbėjai taip ir nepriėjo vieningos nuomonės, tačiau ministerija tarė savo žodį, kad neliktų 10 grupių ir būtų atsižvelgta į žaliavos pristatymo būdą. Čia viskas logiška. Niekur nėra tokio grupavimo ir diskriminacijos, kad už tos pačios kokybės pieną mokėtų skirtingą kainą. Mano žentas olandas niekaip negali tuo patikėti ir stebisi, kodėl niekas dėl to nesikreipia į teismus“, – sakė R.Vilimienė.

LVPŪA priklausantys pieno gamintojai palankiai vertina ir tai, kad į pieno kainą numatyta įtraukti tiekimo kaštus, tokiu atveju perdirbėjams neliktų erdvės žongliruoti logistikos sąnaudomis.

„Perdirbėjai nuolat pabrėžia, kad yra brangi logistika, pieno punktų išlaikymas. Tegu tai suskaičiuoja ir įtraukia į pieno gamintojams išrašomas sąskaitas. Žmonės matys ir žinos, kiek jiems moka už pieną ir kiek kainuoja pieno punkto išlaikymas. Gal tada jie iš savo ūkio pardavinės pieną ir nenaikins karvių“, – aiškino pieno ūkio savininkė.

Drausmintų dėl priedų

LVPŪA viliasi, kad patvirtinus įstatymo pataisas bus apribotos galimybės perdirbėjams žaisti priemokomis ir priedais. Dabar perdirbėjai kone pusę sumos, kurią moka už superkamą pieną, išmoka kaip priedus, pavyzdžiui, už lojalumą. Tokiu būdu išvengiama prievolės Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (KVRPA) pagrįsti pieno supirkimo kainos mažinimą daugiau kaip 3 proc.

Dabar siūloma drausti žalio pieno pirkėjams už perkamą pieną mokėti priemokas ir priedus, kurių dydžiai kartu (bendra suma) sudarytų daugiau nei 20 proc. visos kainos. Taip siekiama užtikrinti abiejų pusių interesų balansą ir įvesti didesnį skaidrumą rinkoje.

„Pagal naują projektą priedai būtų kainos sudedamoji dalis. Vadinasi, jeigu labiau keisis priedo dydis, reikės tai pagrįsti. Be to, numatyta, kad prie pieno supirkimo sutarties negali būti jokių papildomų sutarčių, už lojalumą ir pan. Tokiu atveju tai jau būtų traktuojama kaip nesąžiningas veiksmas“, – dėstė ūkininkė.

Ji įvardijo dar vieną privalumą – KVRPA suteikiama daugiau galių ir teisių. Nustačius nesąžiningus veiksmus, ji galėtų pažeidėjui taikyti baudą, kuri siektų iki 1 proc. nuo metinės apyvartos.

„Asociacija labai stengėsi, kad šis projektas pasiektų Seimą. Kiti, matyt, elgėsi priešingai. Perdirbėjų atstovas nuolat pabrėždavo, kad pinigų krepšelis pieno supirkimui nesikeis, todėl esą norint, kad kaina plokštėtų ir smulkesnieji gamintojai gautų daugiau, reikės mažinti kainą stambiesiems. Tad šie balsavo, kad jiems toks įstatymas netinka“, – aiškino R.Vilimienė.

Bendrovės nuotr.

Užsimanė ekspertų išvadų

Pieno gamintojų kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas Jonas Kuzminskas teigė nežinantis, kokiais valdžios koridoriais dabar keliauja pataisytas Pieno įstatymas. „Bėda ta, kad yra prieštaravimų tarp pačių gamintojų. Stambieji galvoja, kad jiems pats Dievas skyrė didesnę kainą už pieną nei smulkiesiems. Kodėl už grūdus moka tą pačią kainą, nepriklausomai nuo to, kiek jų atveži parduoti? O pieno sektoriuje sava tvarka“, – apgailestavo jis ir pastebėjo, kad, lobistams spaudžiant, buvo priimtas sprendimas atlikti ekspertinį vertinimą.

KRK pritarė, kad reikia nepriklausomos ekspertizės dėl Pieno įstatymo nuostatų, o Seimo valdyba tai palaimino. Ekspertai išvadas turėjo būti paruošti iki rugsėjo pabaigos.

Nepriklausomi ekspertai turėjo pateikti išvadas, ar veiksmingos buvo taikytos rinkos reguliavimo priemonės, ar jos prisidėjo prie pieno gamintojų konkurencingumo, kokia buvo tiesioginė ar netiesioginė įtaka Lietuvos ūkių ir ūkininkų kooperacijos plėtrai bei derybinei galiai ir kt.

Taip pat jie turėjo įvertinti siūlomas rinkos reguliavimo priemones: kaip jos paveiks pieno supirkimo kainas, ar paskatins pieno sektoriaus efektyvumą ir kt.

Iš tikrųjų duomenų ir išvadų apie tai, kas vyko ir vyksta pieno sektoriuje, pakanka, daug kas supranta, kodėl traukiasi ne tik smulkūs, bet ir didesni pieno gamintojai, tačiau, kaip ir anksčiau, taip ir dabar pristingama politinės valios sudėti taškus ant „i“.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 30 tūkstančių pieno gamintojų (jų nuolat mažėja), daugiau nei 80 proc. jų – smulkieji ir vidutiniai ūkiai.

ŽŪM Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Jurga Vaičiūnė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad rugsėjo 16 d. Vyriausybė pritarė pakeisto minėto įstatymo projektui ir kartu pateikė pasiūlymus dėl šio projekto tobulinimo. „Šis nutarimas yra pateiktas Seimui, užregistruotas Teisės aktų registre. Tolimesnė įstatymo svarstymo eiga yra Seimo kompetencija“, – teigė ŽŪM atstovė.

Tarp dangaus ir žemės

Andriejus Stančikas, Seimo KRK pirmininkas

Kur dingo įstatymo projektas? Regis, apie 20 Seimo narių grupė, tarp kurių buvo daug konservatorių, pareikalavo ekspertinio įvertinimo, komitetas tai pasiūlė Seimo valdybai. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ar VDU Žemės ūkio akademija galėjo tai atlikti, tačiau Seimo valdyba už tai pasiūlė juokingą sumą, regis, 100 eurų. Tad niekas nenorėjo užsiimti. Jau buvome komitete nutarę, kad vis tiek svarstysime, bet ekspertinis vertinimas buvo dar kartą užsakytas. Tad dabar ir kybome tarp dangaus ir žemės.

Problema ta, kad yra daug prieštaravimų, sunku surasti aukso vidurį. Tai jautėsi dėl pataisų suburtoje darbo grupėje, tiek stambieji gamintojai, tiek perdirbėjai vilkino reikalą. Tiesą sakant, dėl to įstatymo ir anksčiau vyko karas, jis buvo apskųstas KT. Čia daug povandeninių srovių.

Palanku perdirbėjams

Kazys Starkevičius, KRK pirmininko pavaduotojas

Manau, kad dabartinis Seimas šio įstatymo jau nepriims, nes turbūt nėra noro tai padaryti. Gal rinkimai sutrukdė. Tokia situacija, kai nepriimtas įstatymas, yra palanki pieno supirkėjams. Čia nepakenktų ekspertų vertinimas, bet jo nesugebėta suorganizuoti. Ekspertų vertinimai būdavo greitai suorganizuojami, nagrinėjant Miškų ir kitus įstatymus, išvadas gaudavome per 10 dienų. Šiuo atveju užstrigta.