Valdžia nuolat iš tribūnų ragina ūkininkus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir nesiorientuoti tik į žemės ūkio žaliavos eksportą, o kabinetuose gimdo gamybą ribojančius teisės aktus. Norinčiam pastatyti paprasčiausią fermą ūkininkui tenka nueiti kryžiaus kelius ir grumtis su biurokratija.

Statybų nepradėjo

Pieninius ir mėsinius galvijus auginantis Telšių rajono ūkininkas Petras Levenauskas planavo dalį gyvulių suvaryti į naują fermą. Deja, objekto statybos jis nepradėjo. Teko sustabdyti ir planus parengti investicinį projektą ir gauti europinę paramą.

„Paaiškėjo, kad privalau atlikti procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tai reikia padaryti ketinant fermoje laikyti 200 gyvulių, nesvarbu, ar tai suaugę galvijai, ar maži veršeliai, ar triušiai. Jeigu tokie reikalavimai būtų sutartiniams galvijams, dar suprasčiau, pavyzdžiui, iki metų veršelis atitinka 0,3 ar 0,5 sutartinio gyvulio. Bet skaičiuoja vienetais, ir taškas“, – pasakojo P.Levenauskas.

Anot ūkininko, procedūros dėl poveikio aplinkai vertinimo jam būtų kainavusios kelis tūkstančius eurų, procesas būtų gerokai užtrukęs. „Būtų likę šaukštai po pietų. Reikiamą popierių būčiau gavęs jau pasibaigus paraiškų dėl investicinės paramos rinkimo laikotarpiui. Sustojau ir laukiu, gal nauja valdžia prakirs tas biurokratines džiungles“, – sakė P.Levenauskas.

Skatina ir stabdo

Investicinės paramos valdoms modernizuoti dalybas sustabdęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išreiškė mintį, kad likusias lėšas būtų protingiausia investuoti į perdirbimą, pridėtinės vertės kūrimą. Jis grūdininkus, išauginančius daugybę grūdų eksportui, paragino statyti fermas ir investuoti į gyvulininkystę ir paukštininkystę.

Tokius žemės ūkio ministro žodžius pirmiausia turėtų išgirsti jo kolega aplinkos ministras ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios įstaigos. „Vieni ragina statyti ir gaminti, o kiti pančioja, skandina biurokratijos liūne“, – apgailestavo „Valstiečių laikraščiui“ savo karčią patirtį iškloję Žemaitijos krašto ūkininkai.

Anot Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Vytauto Rakicko, didesnę pridėtinę vertę kuriančiai gyvulininkystei teikiamas prioritetas tėra teorinis, nes praktika rodo ką kita. Aplinkosaugos, statybų reikalavimai klupdo gyvulių augintojus, norinčius statyti fermas.

Vytautas Rakickas

„Žinau kelis ūkininkus, kurie turėjo atlikti atitinkamas procedūras dėl poveikio aplinkai vertinimo 200 vienetų gyvulių fermai. Kol dokumentai buvo tvarkomi, pasibaigė paraiškų rinkimo terminas. Tai ilgai užtrunka, be to, ir nemažai kainuoja. Taigi, skambūs pareiškimai, kad gyvulininkystei atviros durys, neatitinka tikrovės“, – aiškino V.Rakickas.

Žemaitijos ūkininkai pasakojo apie savo ir kolegų vargus tvarkant ūkinių pastatų statyboms reikalingus dokumentus. „Tai užtrunka metų metus, klerkai vilkina procesą iki begalybės. Jeigu reikia ką patikslinti ar pataisyti, jie dažnai apie tai informuoja paskutinę dieną pagal nustatytą terminą. Pataisytas dokumentas vėl keliauja ratu per visas institucijas, ir toks procesas gali būti dar kartą pakartotas“, – skundėsi žemaičiai.

Ilgas sklypo dalijimas

Kito Žemaitijos krašto ūkininko (redakcijai pavardė žinoma) vargai dėl fermos statybos tęsiasi kur kas ilgiau. „Mano sūnus turi pieno ūkį, nori statyti fermą, tačiau prikurta tiek užtvarų, kad darosi sunku suvokti, ko ta mūsų gausi valdininkija siekia. Mano senelis Antano Smetonos laikais per tris mėnesius pasistatė didelę fermą, o šias laikais, kai esame kompiuterizuoti, išsimokslinę ir tokie modernūs, vien tik statyboms reikalingų popierių tvarkymas užtrunka ne vienus metus. Tai bent pasiekimai!“ – kartėlio neslėpė žemaitis.

Ūkininkas pasakojo, kad kone metus truko jam priklausančio sklypo dalijimas į dvi dalis. „Man priklausančioje žemėje mano vaikas negali statyti fermos, neužtenka ilgalaikės nuomos, reikėjo parduoti ar dovanoti ir dalyti sklypą. Geodeziniai matavimai buvo atlikti, aplinkui plyti mano žemė, bet procesas truko beveik metus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įmeta dokumentus į savo elektroninį katilą. O prie jo neprieisi ir nepaklausi, kada baigs virti. Ir niekas nežino, kas kaltas, kad esi statomas į kvailio vietą“, – piktinosi pašnekovas.

Fermos statybos investicinis projektas jau patvirtintas, pasirašyta sutartis su Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ūkinis pastatas dar nepradėtas statyti. „Teko prašyti, kad projekto įgyvendinimas būtų atidėtas, agentūra sutiko iki 3 metų atidėti, bet vis tiek neramu, ar spėsime. Lietuvoje kelionės nuo Einošiaus pas Keipošių labai ilgos ir varginančios“, – apmaudavo ūkininkas.

Biurokratijos girnos

Įveikęs vienas kliūtis, žemaitis susidūrė su kitomis. „Dabar reikia sklypo parinkimo plano, be jo negali būti projektuojama. Norint parinkti vietą sodybai, reikia kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. Kitaip tariant, ūkininko sodybai ir fermai vietą parinkti turi Nacionalinė žemės tarnyba. Tarsi pats ūkininkas ir architektas to nesugebėtų padaryti, nors, pavyzdžiui, miesto centre didžiuliam prekybos centrui sklypą parinkti architektas gali“, – pasakojo į naują popierių rinkimo maratoną įsuktas ūkininkas.

Savo kailiu patyręs, ką reiškia biurokratijos girnos, vyras nesistebi, kodėl dažnas Lietuvoje nuleidžia rankas ir nieko nedaro. „Reikėtų pasidžiaugti, kad dar kas nors kruta toje provincijoje, kur nelieka nei žmonių, nei gamybos. Bet daroma priešingai – žmonės kankinami, stabdomi, baudžiami. Pilnos kontoros valdininkų, kuriuos turime išlaikyti, ir dar esame priversti už juos dirbti. Ūkininkai patys elektroninėje erdvėje deklaruoja pasėlius, suveda duomenis apie gyvulius, teikia duomenis statistikai ir atlieka daug kitų darbų, tačiau tikrintojų ir prižiūrėtojų nemažėja“, – rėžė ūkininkas.

Pasiklydo tarp sąvokų

Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Miglė Masaitytė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad nuo 2000 metų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme įtvirtinta, kad visą poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti kiaulininkystės ūkiams, kai planuojama auginti daugiau kaip 900 paršavedžių arba daugiau kaip 3 000 kitų kiaulių. Taip pat ir vištų augintojams, kai planuojama auginti daugiau kaip 85 tūkst. broilerių arba daugiau kaip 60 tūkst. kitų vištų.

Mažesniems ūkiams taikomi paprastesni reikalavimai. Tokiu atveju reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Jos reikalaujama, kai ketinama laikyti nuo 200 iki 900 paršavedžių ir nuo 700 iki 3 000 kiaulių. Tokia procedūra turi būti atlikta ir auginant daugiau kaip 200 kitų gyvulių, tarp jų patenka ir švelniakailiai žvėreliai.

Iš paukštininkų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo reikalaujama, kai fermose auginama nuo 10 tūkst. iki 85 tūkst. broilerių ir nuo 10 tūkst. iki 60 tūkst. vištų. Taip pat – kai auginama daugiau kaip 10 tūkst. kitų paukščių.

„Minėtame įstatyme nenaudojamas sutartinio gyvulio matas. 2013 m. Seimo nariai buvo inicijavę šio įstatymo II priedo pakeitimą, norėdami, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama planuojant auginti daugiau nei 300 sutartinių gyvūnų, tačiau Vyriausybė tam nepritarė“, – aiškino M.Masaitytė.

Pagrįsdama savo nepritarimą, Vyriausybė išvadoje teigė, kad terminas „sutartinis gyvulys“

neapibrėžtas jokiame Lietuvos įstatyme ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje. Ši sąvoka Lietuvoje vartojama žemesnio lygmens nacionaliniuose teisės aktuose, skaičiuojant tik įvairių rūšių gyvulių išskiriamą bendrą azoto kiekį. Tačiau ji neatspindi kitokio gyvulių auginimo veiklos daromo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl netinka veiklos mastui nustatyti.

Atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėjamas ne tik taršos nitratais galimas poveikis vandeniui ir šios taršos prevencijos priemonės, bet ir kiti aspektai – triukšmas, kvapai, oro tarša, biologinė įvairovė, kraštovaizdis, saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybės.

Siūlo lengvinti sąlygas

Po ilgų ir karštų diskusijų buvo parengti minėto įstatymo pakeitimai, kuriais, anot Aplinkos ministerijos atstovės, lengvinamos sąlygos žemės ūkio veiklai plėtoti. Jie dabar svarstomi Seime.

Siūloma atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti, kai laikoma nuo 1 500 iki 3 000 kiaulių, nuo 450 iki 900 paršavedžių (su paršeliais žindukliais), 25 tūkst. ar daugiau paršelių, 250 ar daugiau karvių ir bulių, 1 000 ar daugiau veršelių, 350 ar daugiau galvijų prieauglio nuo 1 iki 2 m., 3 500 ar daugiau avių ir ožkų, 10 000 ar daugiau triušių ir kt.

Pažabos vilkinimą?

Brigita Stankevičiūtė, Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja

Aplinkos ministerijoje jau apsvarstyta galimybė atsisakyti poreikio rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą norint nustatyti ūkinių pastatų statybos vietą. Mes manome, kad kaimo plėtros projektų būtų galima visai atsisakyti, tokį pasiūlymą jau esame aptarę su Žemės ūkio ministerija ir pateikę Vyriausybei, tačiau tam reikia pakeisti Žemės įstatymą.

Šiuo metu Seime svarstomas naujos redakcijos Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas. Vienas iš šio įstatymo pakeitimo tikslų – optimizuoti poveikio aplinkai vertinimo procesą, siekiant jį pagreitinti, tačiau kartu išlaikyti poveikio aplinkai vertinimo ir priimamų sprendimų kokybę.

Priėmus įstatymo projektą, atrankos procesas sutrumpėtų per pusę – nuo 75 iki 31 darbo dienos. Visas poveikio aplinkai vertinimo procesas sutrumpėtų 60 darbo dienų (apie 3 mėn., buvo – 210 darbo dienų, siūloma – 150). Be to, siūloma panaikinti savivaldybės tarybos veto teisę (taryba negalėtų stabdyti neribotam laikui poveikio aplinkai vertinimo proceso Poveikio aplinkos vertinimo programos rengimo etapu.

Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekte numatytos trumpesnės minėtos procedūros ir siūlomi įtvirtinti saugikliai (pvz., per nustatytą terminą negavus institucijų išvadų, procesas keliauja toliau) griežtai apribos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir šiame procese dalyvaujančių institucijų galimybes vilkinti išvadų teikimą ir sprendimų priėmimą.