Šilauogės vadinamos jaunystės arba XXI amžiaus uogomis, nes jos sukaupia didžiulį antioksidantų kiekį.

Nors Lietuvoje kiekvienais metais šilauogynų plotai didėja, augintojai nesiskundžia uogų realizavimu. Lietuvos šeimos ūkių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius tvirtino, kad šilauoges auginti niekada nevėlu ir pelninga.

Hobis išaugo į verslą

Kretingiškis R.Skiparius, grįžęs iš Danijos bei pasisėmęs uogininkystės patirties, šilauogyną įsirengė daugiau nei prieš dešimtmetį. Žinoma, šilauogių auginimas iš pradžių buvo daugiau hobis, o ne verslas. Uogynas atseikėdavo tiek daug uogų, kad šeima savo poreikiams jų nesuvartodavo, todėl dalis uogų keliaudavo pirkėjams.

„Pastebėjome, kad uogų paklausa yra tokia didžiulė, kad jų nepriaugindavome tiek, kiek klientai norėdavo. Todėl plotelį padidinome – dabar joms skirti 35 arai. Ateityje plotų didinti neketinu, nes esu jau garbaus amžiaus“, – sakė smulkaus ūkio šeimininkas.

R.Skiparius atviravo, kad parduodamas pirmąsias uogas, nesivaikė aukštų kainų. Šilauoges beveik už savikainą parduodavo turgaus prekeiviams, kurie turgavietėje jas parduodavo dvigubai brangiau. Tuomet jam kilo mintis šalia kelio, vedančio į Palangą, pastatyti reklaminį stendą, kviečiantį šilauogių mėgėjus užsukti į ūkį, pasižvalgyti po uogyną ir pigiau nei turguje įsigyti skanių uogų.

Nemenkos investicijos

R.Skiparius tvirtino, kad smulkiam ūkininkui įsirengti šilauogyną nėra lengva, nes reikalingos nemenkos investicijos ne tik sodinukams įsigyti, bet ir laistymo sistemai įsivesti. Šiuo metu Kretingos rajono ūkininkas prižiūri daugiau nei tūkstantį šilauogių krūmelių, reikalaujančių labai daug rankų darbo.

„Šilauoges auginame ekologiškai, jų netręšiame. Kas antri metai mulčiuojame, rūgštiname dirvožemį. Krūmelius genime, laistome vandeniu tiesiai iš tvenkinio, nes labai svarbu, kad joms netrūktų drėgmės“, – pasakojo vyras.

Norėdamas apsaugoti uogas nuo paukščių, R.Skiparius kelis krūmus apdengė tinklu, tačiau ir tai ne išeitis – tinklai žaloja krūmo šakeles.

Norėdamas apsaugoti uogas nuo paukščių, R.Skiparius kelis krūmus apdengė tinklu, tačiau ir tai ne išeitis – tinklai žaloja krūmo šakeles.

Šilauogyno šeimininkas džiaugėsi, kad šiais metais uogos užderėjo didelės ir skanios. Net devynias šilauogių veisles auginantis R.Skiparius akcentavo, kad kiekviena veislė skiriasi derėjimo laiku, derlingumu, dydžiu ir skoniu. Ypač gausų derlių seikėja jau dabar uogas pradėjusi vesti rudeninė veislė Chandler. Dideles ir skanias uogas brandina Bluecrop ir Bluegold.

„Pati ankstyviausia veislė Patriot sunokina smulkias uogas. Žmonės jas perka nenoriai, todėl užsišaldome žiemai. Klientai dažniausiai pageidauja didelių ir saldžių uogų“, – sakė ūkininkas.

Realizuoti – ne problema

Pasak pašnekovo, lietuviškos šilauogės – paklausios. „Labai svarbu, kad pirkėjai užsuktų į ūkį, pasižvalgytų po šilauogyną. Smagu, kad į ūkį žmonės atvažiuoja su vaikučiais. Jie pamato, kaip ir kur auga uogos. Paskanavę lietuviškų šilauogių žmonės žino tikrąjį jų skonį ir lenkiškų uogų nebenori“, – tvirtino R.Skiparius.

Smukaus ūkio šeimininkas sakė, kad į ūkį, esantį tarp pušynų, dažnai užsuka poilsiautojai. Iš pradžių paskanavę vieną kitą kilogramą uogų, vėliau užsinori ir didesnio jų kiekio. Per dieną iš ūkio parduodama 10–30 kg. uogų. Rimantas sakė, kad vietiniai žmonės, pageidaujantys didesnio kiekio uogų, jas užsisako telefonu, kadangi ne visada tą pačią dieną galima jų nusipirkti. Juk esant lietingam orui šilauogės neskinamos.

„Kilogramą šviežių uogų parduodame už 5 eurus. Tai yra gera kaina. Šiuo metu turime savo pardavimo nišą, todėl realizavimo problemų nėra. Jei būčiau jaunesnis ir šiandien drąsiai imčiausi šios veiklos, juk auginti niekada nevėlu“, – pabrėžė R.Skiparius.

Praranda produkciją

Ūkininkas pasakojo, kad didžiąją dalį produkcijos iš laukų nugvelbia varnėnai. „Keli tūkstančiai paukščių laukus atakuoja tarsi skėriai. Kai jie atskrenda į uogyną, atrodo, kad tai didžiulis debesis. Jie ne tik nulesa šilauoges, bet ir pribarsto uogų ant žemės, išdrasko krūmelius. Jie nieko nebijo“, – pasakojo R.Skiparius.

Vyras išbandė ne vieną apsaugos priemonę, tačiau rezultatų nėra. Šiuo metu virš uogyno sklando dirbtinis vanagas. Varnėnai jo bijojo ir prie šilauogių nesiartino tik tris dienas. Vėliau, supratę, kad vanago skraidymo trajektorija ribota, jie ir vėl ėmė lesti uogas. R.Skiparius varnėnus baido šaudymu į orą. Tačiau ir šis metodas trumpalaikis – po 15 minučių paukščiai ir vėl sugrįžta. Šilauogyno šeimininkas mano, kad uogas gali išgelbėti tik krūmelių apsauga tinklais. Norint uždengti šilauogyną, prireiktų beveik tūkstančio eurų investicijos.

„Tinklai uogas apsaugotų kelioms dienoms. Dabar uždengiau keletą krūmelių, bet pastebėjau, kad tinklai žaloja jų šakeles, nes augant lenkiasi šilauogių viršūnėlės. Viršuje esančias uogas varnėnai taip pat gali lengvai nulesti“, – teigė pašnekovas.

Išloštų tik susibūrę

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos (LŠŪS) Kretingos skyriui vadovaujantis R.Skiparius sakė, kad smulkūs uogų augintojai daug išloštų, jei būtų susibūrę į kooperatyvus. Jie ne tik galėtų tobulinti savo ūkių darbą, bet susikooperavę savo išaugintą produkciją galėtų priduoti į prekybos tinklus arba išvežti į užsienį.

„Kai dirbau Danijoje, stebėjau ūkininkų veiklą, puikiai išvystytą kooperaciją. Džiugu, kad Danijoje kooperatyvų vadovai yra specialiai ruošiami šiam darbui. Jie puikiai išmano rinką ir joje orientuojasi, bendrauja su ūkininkais ir užsakovais. O mūsų šalyje smulkūs ūkiai yra palikti nežinioje. Tie, kurie nepriklauso kooperatyvui, tikrąja šio žodžio prasme yra vergai. Kretingos rajone smulkūs ūkiai nėra populiarūs“, – sakė LŠŪS Kretingos skyriaus vadovas.

Kalbėdamas apie smulkių ūkių, užsiimančių uogininkyste, ateitį, R.Skiparius akcentavo, kad be kooperacijos ji bus beviltiška. Pasak jo, smulkiems ūkininkams ir vienas euras yra pinigas. Todėl, stengdamiesi brangiau parduoti savo produkciją, patys ją realizuoja turgavietėje. Logika aiški: jei visą dieną praleisi turguje, kada turėsi laiko dirbti ūkyje?